Gudručio vaistinė

Įspėjimas N-18 – filmams, kuriuose rūkoma?

Romantiškas rūkančiojo kine įvaizdis žinomas visiems – gracingas cigaretės prisidegimas, lėtas dūmų išpūtimas, tapybiškas jų sklaidymasis ore… O ar kada susimąstėme apie tokio įvaizdžio poveikį jaunimui?

Įrodytas ryšys tarp ekrane rūkančio aktoriaus ir poveikio paauglio pasąmonei

Paaugliai, žiūrintys filmus, kuriuose vaidinantys aktoriai rūko, patys yra labiau linkę tapti priklausomais nuo tabako, rodo naujausi Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai.

Sąryšis tarp kino juostose rūkančių aktorių ir paauglių noro prisidegti cigaretę jau prieš keletą metų įrodytas JAV, Meksikoje bei kai kuriose kitose Vakarų šalyse. Tai – rimtas signalas ne tik visai kino industrijai, bet ir kiekvienam, auginančiam paauglį.

Vienas iš įtakingiausių pasaulyje medicinos mokslų žurnalas „Thorax” ištyrė 2001-2005 metais sukurtų populiarių filmų, tokių kaip „Matrica”, „Žmogus voras”, „Bridžita Džouns”, vaizdavusių rūkymą, poveikį jaunimui.

Tyrimo metu buvo apklausti daugiau nei 5 tūkst. penkiolikmečių. Apklausa parodė, kad paaugliams, žiūrintiems daug kino filmų, kuriuose aktoriai rūko, tikimybė patiems prisidegti cigaretę išauga iki 73 proc., o pavojus tapti priklausomu nuo tabako – 50 proc.

Žinodami, kad polinkį žalingiems įpročiams stipriai lemia paveldimumas, tyrėjai rinko duomenis ir apie šeimos narių bei artimiausių aplinkos žmonių rūkymą. Tačiau net ir atsižvelgus į šias aplinkybes, paaugliai, matę daug filmų su rūkančiais aktoriais, daugiau nei trečdaliu dažniau yra linkę pradėti eksperimentus su tabaku.

Nesvarbu, ar ekrane rūko „gerietis”, ar „blogiukas”

Kitas tyrimas, atliktas Dartmouth medicinos mokyklos Jungtinėse Valstijose, parodė, kad rūkymas filmuose veikia paauglius nepriklausomai nuo to, ar ekrane dūmą traukia „gerietis”, ar „blogiukas” personažas.

Susanne Tanski, vadovavusi tyrimui, teigia, kad „tiesa, jog „blogiečiai” filmuose rūko daug dažniau, tačiau jų nėra tiek daug, lyginant su „geriečiais”.

„Paauglius, matančius vieną po kito kadrus, kuriuose neigiami personažai rūko, tai neabejotinai veikia, tačiau turint omenyje kiek daug dėmesio skiriama rūkantiems „geriečiams”, galutinis efektas toks pat. Gera žinia ta, kad rūkančių aktorių kine apskritai kasmet mažėja”, sako mokslininkė.

Siūloma išeitis – griežtesnis filmų licencijavimas

Publikuoti tyrimo rezultatai į viešumą vėl iškėlė diskusijas, kad būtina sugriežtinti filmų, skirtų nepilnamečiams, licencijavimą – kino juostos, kuriose aktoriai rūko, turėtų būti prilyginamos vaizduojančioms smurto ar atviras sekso scenas bei žymimos ženklu „N-18”.

Palaikantys griežtesnį filmų licencijavimą taip pat teigia, kad kino industrija – vienintelė iš sričių, nepatyrusių pastaraisiais metais stiprėjančios alkoholio ir tabako reklamos kontrolės. Ne vienoje šalyje apribota ar visiškai uždrausta tabako reklama per televiziją, spaudoje ir prekybos vietose, tačiau romantiškas rūkančio aktoriaus siluetas ekrane liko nepaliestas.

Nors kai kuriose kino juostose rūkymas yra neatskiriamas veikėjų bruožas, sveikatos ekspertai sako, kad siužetui ir veikėjų paveikslams lemiamos įtakos žalingų įpročių vaizdavimas ekrane nesuteikia.

Kino industrijos atstovai savo ruožtu tvirtina, kad filmai atspindi realų gyvenimą – jei kone ketvirtadalis suaugusiųjų Vakarų šalyse rūko, kodėl to neatspindėti kino ekrane? Taip pat teigiama, kad kino, kaip meno srities kontrolė, iš esmės reikštų cenzūrą.

Parengta pagal BBC, The Telegraph

Akvilė Adomaitytė


Bernardinai

TAIP PAT SKAITYKITE