REXSAN

Identiteto politikos grimasos: darželiai, kur auga ne berniukai ir mergaitės, bet „jie”

Kai kas šią idėja giria, kiti vadina beprotybe, tačiau Stokholme įsikūręs valstybinis „Egalia” darželis oficialiai deklaruoja, kad jo tikslas – nuo pat mažens išlaisvinti vaikus nuo stereotipų ir socialinio spaudimo, siejamo su jų lytimi. Ir nors iš išorės ši mokyklėlė niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų darželių, tačiau ilgai netrunka, kol supranti, kad tikrieji skirtumai – didžiuliai.

Čia neišgirsite auklėtojų vartojamų įvardžių ar kreipinių, kurie tiesiogiai nurodytų vaiko lytį. Nesakoma „ji” ar „jis”, vietoj to vartojami neutralūs žodžiai ar iš suomių kalbos pasiskolintas neutralus įvardis.

Nėra čia ir daugelio kitų įprastiems darželiams būdingų dalykų. Vaikams pateikiamos knygos – kruopščiai atrinktos. Paliekamos tik tos, kuriose vengiama tradicinių lyčių vaidmenų pristatymo, vienareikšmiškai apibrėžiamų mamos ir tėčio pareigų šeimoje sampratų. Taigi vietoj pasakų apie Miegančiąją gražuolę ar Pelenę vaikai skaito knygas, pavyzdžiui, apie dvi žirafas, įsivaikinusias ir auginanačias krokodiliuką.

Žaislai čia tokie pat, kaip ir kitose ugdymo įstaigose – lėlės, mašinėlės, konstruktoriai, kaladėlės… Tačiau sudėti jie visi greta, neatskiriant, kurie galėtų būti labiau „mergaitiški”, o kurie labiau tinkami berniukams. Pasak mokyklėlės vadovės Lottos Rajalin, taip vaikai neva skatinami žaisti su tais žaislais, kurie jiems iš tiesų įdomūs, o ne tais, su kuriais jiems „priklauso” žaisti, ir drauge neribojami socialinių stereotipų.

Vaikų darželyje netrūksta, norinčiuosius jį lankyti tenka įtraukti į ilgą laukiančiųjų sąrašą. Štai metalo dizainerė Pia Korpi ir jos vyras šokėjas bei choreografas Yukka, abu savo vaikus leidžia į šį darželį. Anot Pia, ir jos, ir jos vyro gyvenime buvo epizodų, kai jų pasirinkimai ir norai buvo kvestionuojami dėl jų lyties. Jie sunkiai turėjo įrodinėti, kodėl renkasi vienus ar kitus dalykus, nebuvo lengva ir jiems patiems apsispręsti, juos esą varžę stereotipai. Tad šį darželį jie pasirinko norėdami apsaugoti savo vaikus nuo tokių dalykų.

Kita vertus, šis darželis – tai vos vienas elementas to, ką plačiąja prasme būtų galima vadinti identeto formavimo politika, Vakarų šalyse įgaunančia vis didesnį svorį. Kai kuriose šalyse ji apima vis daugiau sričių, kelia diskusijų ir debatų, tačiau labai dažnai daugiausia šurmulio sukelia tie atvejai, kai kalbama apie vaikus ar net kūdikius.

Štai pernai viena švedų šeima išprovokavo viešus debatus, kai pareiškė, kad neatskleidė ir neatskleis savo dvejų su puse metų vaikelio lyties net patiems artimiausiems giminaičiams. Taip pat pasielgė ir trečiojo vaiko susilaukusi kanadiečių šeima, teigdama, kad neva kūdikio lytis aplinkiniams turėtų būti mažiausiai įdomi.

Reaguodami į šiuos ir panašius atvejus, kai vaikams šeimoje ar ugdymo įstaigose leidžiama elgtis, rengtis ir kitaip save išreikšti, nepriklausomai nuo lyties stereotipų, dalis visuomenės, ekspertų ir psichologų sako, kad tai labiau žaloja vaikus nei juos išlaisvina.

Teiginiai, kad taip nemėginama paveikti to, ko neįmanoma pakeisti, – biologinės vaiko lyties, – tačiau keičiama socialinė lyties samprata, pasak psichologų, skamba neįtikinamai. Anot psichologės Lindos Blair, vaikai ima save suvokti ir jų identitetas labai intensyviai formuojasi tarp trejų ir septynerių metų, o savo lyties suvokimas – stipri bendrojo identiteto dalis. Tad čia sukėlus sumaištį, o ne aiškumą vaikams taip pat gali kilti rimtų psichologinių problemų.

Kiti psichologai savo ruožtu antrina sakydami, kad tai panašu į mėginimą pergudrauti patiems save. Anot jų, gana švediška manyti, kad, tam tikrus dalykus institucionalizavus, jie virs visuomenės norma, taps priimtini. Tačiau tokio tipo pokyčiai nevyksta greitai, juo labiau, kai didžioji visuomenės dalis abejoja jų būtinybe ir reikalingumu.

Parengta pagal BBC informaciją


Bernardinai

TAIP PAT SKAITYKITE