Gripas daugeliui mūsų atrodo gana „nekalta“ šaltojo metų periodo liga. Rimčiau į ją pažiūrima tik tuomet, kai sergančiuosius gripu ištinka komplikacijos. Nors medicinos mokslo pažanga pastaruoju metu akivaizdi, maždaug 10 proc. sergančiųjų gripu nustatoma labai sunki gripo forma, o 2 proc. ligonių miršta.
Anot bendrosios praktikos gydytojos Ritos Keturakienės, gripu gali susirgti bet kuris asmuo. „Didesnė rizika susirgti gripu gresia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių bei širdies ligomis, taip pat tiems, kuriems yra sutrikusi imuninė sistema, nėščioms moterims“, – tvirtino gydytoja. Jos teigimu, gripo virusas yra labai mažas, todėl turi savybę įsiskverbti į beveik visus žmogaus organus. Sergant gripu, labai susilpnėja apsauginės žmogaus organizmo funkcijos, dėl to gali kilti sunkių komplikacijų. „Didžiausia rizika patirti gripo komplikacijas yra vaikams nuo 6 mėnesių iki 2 metų, taip pat vyresniems nei 65 metų asmenims. Svarbu atminti tai, jog, persirgus gripu, labai dažnai paūmėja įvairios lėtinės ligos“, – pasakojo R. Keturakienė.
Medikė išvardijo dažniausiai pasitaikančias gripo komplikacijas. Tai virusinės arba bakterinės kilmės infekcijos, plaučių bei ausies uždegimai, sinusitas, tonzilitas (angina). Retos, bet nepaprastai pavojingos komplikacijos – širdies raumens, raumenų uždegimai, meningitas. „Esant sinusitui, ligonis skundžiasi nepakeliamu galvos skausmu. Ši gripo komplikacija gali sutrikdyti uoslę, dažnai net visam gyvenimui. Meningitas gali pažeisti ne tik galvos, bet ir nugaros smegenų dangalus, pačias smegenis. Po šios komplikacijos žmogus gali apkursti ar apakti, kai kuriems gali susilpnėti atmintis. Viena iš gripo komplikacijų, kuri paprastai ištinka gripo pandemijos metu, – virusinė pneumonija (plaučių uždegimas).
Vaistininkė Zita Janušauskienė atkreipė dėmesį, jog prasidėjus gripo sezonui reikia kuo mažiau lankytis mieste, viešose vietose, kur daug žmonių, rečiau važiuoti visuomeniniu transportu. Susirgus gripu būtina ypač saugotis ir gulėti lovoje, tada pavyks išvengti komplikacijų. „Namuose esant gripu užsikrėtusiam ligoniui, patartina jį izoliuoti nuo kitų šeimos narių, nuolat vėdinti kambarius, kad virusai kuo geriau ir greičiau pasišalintų iš patalpos. Svarbu stebėti ligonio temperatūros svyravimus, sergančiajam duoti kuo daugiau skysčių, nes karščiuojant organizmui jų stinga. Jei temperatūra kyla, reikėtų išgerti ją mažinančių vaistų“, – pasakojo vaistininkė.
Bendrosios praktikos gydytoja R. Keturakienė paaiškino, kaip atskirti, kokios kilmės infekcija, kuria užsikrėtė organizmas, – virusinės ar bakterinės. „Virusinės infekcijos požymiais laikomas sausas kosulys, sloga, skausmas gerklėje, raumenų skausmas, šaltkrėtis, tuo tarpu bakterinei infekcijai būdingas nuolatinis kosulys, nekrentanti aukšta kūno temperatūra, geltonai žalios išskyros iš nosies.“ Žinant infekcijų simptomų skirtumus, lengviau parinkti tinkamą gydymą, paprasčiau išvengti komplikacijų.
