Nobel biocare

Dėl autizmo kalti aplinkos veiksniai

Kalifornijoje atlikti dvynių tyrimų rezultatai atskleidė, jog genų įtaka autizmo išsivystymui yra kur kas mažesnė, nei manyta anksčiau.

Ankstesni tyrimai leido manyti, jog autizmo sutrikimai atsiranda daugiausiai dėl genų specifikos. Tačiau naujausias tyrimas šį įsitikinimą kvestionuoja. Čia teigiama, jog būtent aplinkos veiksniai, įskaitant sąlygas gimdoje, tėvų amžių ir kitus panašius faktorius, gali lemti autizmo sutrikimų riziką, rašoma sciencenews.org.

Kitų tyrimų duomenimis buvo pabrėžiamas genetinis autizmo sutrikimų paveldimumas. Manyta, kad 90 proc. autizmo atvejų yra nulemti genetinių veiksnių. Visgi, paskutinis tyrimas šį skaičių sumažina iki vos 37-38 proc. Tuo tarpu 55-58 proc. autizmo atvejų daugiausia lemiamos įtakos turi aplinkos veiksniai, buvo paskelbta „Bendrosios psichiatrijos archyvuose” (Archives of General Psychiatry).

Šio tyrimo bendraautorius, Stanfordo universiteto psichiatrijos genetikas Joachimas Hallmayeris teigia, jog „Žmonės vis labiau suvokia, kad autizmas yra sudėtingas sutrikimas, kurio negalima paaiškinti vien genetiniu paveldimumu”.

Tačiau kai kurie mokslininkai nelinkę aklai pasitikėti tokiomis šio naujo tyrimo išvadomis. Susan Folstein, Majamio universiteto vaikų psichiatrė pabrėžia, jog kai gaunami visiškai skirtingi nuo ankstesniųjų atsakymai, būtina tyrimą pakartoti, idant būtų galima remtis patikimais rezultatais.

Jos 1977 m. tyrimo išvadose svarbiausi autizmą lemiantys faktoriai – genetiniai. nIki tol buvo manoma, jog dėl autizmo kalti blogai vaikais besirūpinantys, „šalti” tėvai.

Hallmayeris su savo kolegomis susisiekė su šeimomis, susilaukusiomis dvynių 1987 – 2004 metų laikotarpiu, kurių bent vienas turi autizmo sutrikimą. Tyrėjų grupė išsiaiškino, kad kuomet vienas iš identiškų dvynukų turi autizmo sutrikimą, 77 proc. atvejų jį turi ir kitas. Kadangi identiški (monizigotiniai) dvyniai dalijasi tais pačiais genais, tokie rezultatai visai nestebimo.

Tačiau šis tyrimas skiriasi nuo kitų rezultatais apie heterozigotinius dvynius – vaikus, gimusius kartu, tačiau ne į vienas kitą panašius ne labiau, nei vaikus, gimusius šeimoje skirtingu metu.

Heterozigotinių dvynių analizė parodė, jog vienam iš dvynių turint autizmo sutrikimą, vos 31 proc. atvejų ir kitas turi tokį pat sutrikimą. Tai atskleidžia, jog aplinka, kurioje auga dvyniai, yra ypatingai svarbi ir lemia, kas turė autizmo sutrikimą, o kas ne.


LRT

TAIP PAT SKAITYKITE