Nobel biocare

Daiva Ausėnaitė. Ar pajėgsime atsilaikyti prieš hepatitą C?

Praėjusį šeštadienį visas pasaulis minėjo hepatito C dieną. Keli mėnesiai iki šios dienos viso pasaulio ŽIV infekuoti, ŽIV aktyvistai ir infekuoti hepatitu C kėlė svarbiausius klausimus – ar pavyks sukontroliuoti šį virusą; kaip sergančiuosius, bet nežinančius informuoti; kaip visiems užtikrinti gydymą ir kaip sumažinti vaistų nuo hepatito C kainą. Ar šių žmonių pastangos bus išgirstos tų, kurie priima sprendimus?

Sergamumas didėja

Hepatito C virusu užsikrėtę apie 3 proc. viso pasaulio gyventojų. Daugiausia sergančiųjų yra Egipte, skirtingais duomenimis, infekuotumas hepatitu C šioje šalyje siekia net 15 proc.

Kepenų cirozė ar vėžys – tokios gali būti baisiausios šio viruso sukeltos pasekmės. Hepatitą C jau praminė gudriausiu virusu. Jis jau turi 11 atmainų.
Mokslininkai randa daug hepatito C ir ŽIV virusų panašumų. Užsikrėtimo kelias tas pats – per nešvarias adatas, lytiniu keliu ir perpilant kraują. Tik hepatitas C yra gerokai seniau žmonių visuomenėje nei ŽIV. Tačiau jis dėl įvairių priežasčių neplito – kraujo bankai, švirkščiamų narkotikų paplitimas ir kitos priežastys suteikė virusui šansą keliauti.

Nežinojimas

Nors sergančiųjų hepatitu C yra nemažai, tačiau teigiama, kad dar daugiau žmonių net neįtaria, kad šį virusą turi savo organizme. Lietuvoje, Rumunijoje ir kitose Rytų Europos bloko šalyse prieš geras dvi dešimtis metų dėl prastos medicininių tyrimų sistemos, tiksliau, jų nebuvimo šiuo virusu galėjo būti užkrėsta daugybė žmonių.

Visiems, kam iki 1993 metų buvo darytos operacijos, kraujo perpylimai ar bet kokios kitos medicininės procedūros, kurių metu įvyko kraujo kontaktas, būtinai turėtų pasitikrinti dėl hepatito C. Egzistuoja didelė rizika, kad buvo perduotas hepatitas C.

Hepatito C tyrimas mūsų šalyje yra mokamas. Jo kaina svyruoja nuo 40 iki 100 Lt, priklausomai nuo gydymo įstaigos.

Pacientai gydymo negauna

Daugiausia nepasitenkinimo dėl gydymo prieinamumo kyla Rusijoje. Liepos 25 dieną įvyko akcija „Stop eating our liver!“ (Gana valgyt mūsų kepenis) prie Rusijos farmacinių įmonių „Merck“ ir „Roche“ būstinių. Penkios dešimtys aktyvistų įteikė farmacinių įmonių atstovams lėkštes su jautienos kepenimis ir reikalavimą mažinti vaistų hepatito C gydymui kainas. Šiuo metu Rusijoje jos 3–4 kartus didesnės nei kitose šalyse.

Latvijos ŽIV žmonių organizacija išplatino pranešimą spaudai, kuriame rašoma: „55 Latvijos gyventojams tenka vienas sergantis hepatitu C. Daugelis iš jų negali sau leisti sumokėti už gydymą, o valdžia kalba apie finansinių išteklių nebuvimą. Hepatito C gydymo išlaidos paverčia šį virusą lėtai tiksinčia bomba. Latvijoje gydymo kursas kainuoja nuo 3500 iki 7000 latų. Valstybė kompensuoja 75 proc. ambulatorinio gydymo išlaidų. Kiekvienais metais infekuotų hepatitu C skaičius padidėja maždaug 1000 žmonių. Ateityje šių žmonių gydymas kainuos vis daugiau ir bus vis daugiau nedarbingų žmonių.“

Kampanija „Žmonės laukia“

Viso Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono aktyvistai liepos mėnesį pradėjo ryžtingas kampanijas, skirtas gerinti hepatito C gydymo prieinamumą. Jie siekia, kad hepatito C gydymo išlaidos sumažėtų iki 2000 JAV dolerių už gydymo kursą.
Viena iš jų „Laukiančiųjų hepatito C gydymo lapas“. Kampanijos iniciatorė – Eurazijos žalos mažinimo tinklas. Šios idėjos sumanytojai – aktyvistai iš Azerbaidžano, Bulgarijos, Gruzijos, Kazachstano, Kirgistano, Estijos, Lietuvos, Moldovos, Rusijos ir Ukrainos.

„Kampanija sukurta siekiant padėti aktyvistams pradėti dialogą su valdžios, tarptautinių organizacijų ir farmacinių kompanijų atstovais“, – rašoma pranešime spaudai.

Liepos 27 dieną Pasaulinei sveikatos organizacijai ir farmacinėms kompanijoms „Merck“ bei „Hoffman le Roche“ buvo įteiktas sąrašas su 1200 žmonių parašais iš daugiau nei 40-ies šalių. Visi šie žmonės reikalauja hepatito C gydymo.

„Mes farmacinėms įmonėms demonstruojame, kad hepatito C gydymo poreikis auga. Tai ne simbolinis solidarumo su sergančiaisiais aktas. Tai pilietinės visuomenės akcija, skirta atkreipti valdžios institucijų dėmesį. Jie priima sprendimus, susijusius su daugelio piliečių mūsų šalyse gyvybėmis ir sveikata“, – rašo Eurazijos žalos mažinimo tinklo Politikos ir advokacijos programų specialistė Erika Matuizaitė.

Gydymas brangus

PSO skaičiavimais, šiandien 130–170 milijonų žmonių gyvena su lėtiniu hepatitu C, ir dar 2 milijonai žmonių per metus užsikrečia hepatito C virusu. Nepaisant to, kad hepatitas C yra gydomas, kiekvienais metais 350 000 žmonių miršta nuo kepenų ligų, nulemtų hepatito C. „Dėl itin didelės gydymo kainos, daugeliui žmonių gydymas yra apribotas“, – rašo Eurazijos žalos mažinimo tinklas.

Pegiliuoto interferono (pagrindinis šiuolaikinio hepatito C gydymo komponentas) didelė kaina paverčia gydymą neprieinamą daugeliui žmonių. „Kompanijos „Merck“ ir „Roche“, farmaciniai gigantai, gaminantys pegiliuotą interferoną, laiko jo kainas tokio lygio, kad tai tampa neįperkama daugeliui žmonių. Vidutinė 48 savaičių gydymo kurso kaina Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje siekia 15 000 JAV dolerių. Dauguma šio regiono šalių – ekonomiškai mažo ar vidutinio stiprumo šalys, kur vidutinės pajamos vienam žmogui siekia nuo 277 iki 564 dolerių. Nei pacientai, nei šių šalių valdžios negali sau leisti įsigyti vaistų hepatito C gydymui tokiomis kainomis“, – rašoma Eurazijos žalos mažinimo tinklo Politikos ir advokacijos programų specialistės Erikos Matuizaitės parengtame pranešime.

Keli šimtai žmonių Gruzijoje gauna gydymą finansuojant Globaliam fondui. Kirgistane hepatito C gydymo išlaidų valstybė nekompensuoja, ten 48 savaičių gydymo kursas kainuoja 13 000 JAV dolerių, tuo tarpu vidutinės žmogaus pajamos siekia apie 800 dolerių. Gruzijoje hepatito C gydymą gauna tik kalintys asmenys, šis sprendimas įsigaliojo po Europos žmogaus teismo sprendimo.

Aktyvistai nori kalbėtis

Šių metų birželio pradžioje Tbilisyje įvyko Rytų Europos ir Centrinės Azijos bendruomenių susitikimas su farmacinėmis įmonėmis „Abbot“. „Merck“ ir „Jannsen Pharmaceutica“ dėl hepatito C gydymo prieinamumo. Susitikime dalyvavo aktyvistai iš 14 šalių.

Pasak Estijos ŽIV žmonių tinklo atstovo Latčino Alijevo, susitikimo metu farmacinių įmonių atstovams buvo įteiktas prašymas sumažinti vaistų kainas iki 2000 JAV dolerių už gydymo kursą. Farmacinės įmonės pristatė naujus preparatus, klinikinius tyrimus ir jų rezultatus.

„Kai kurios farmacinės įmonės pristatė džiugių dalykų, jos kalbėjo apie tai, kad yra suinteresuotos didinti išaiškinamumą. Tačiau aktyvistai pabrėžė, jog nesiruošia bendradarbiauti, kol nebus sumažintos vaistų kainos. Didėjantis pacientų skaičius vis tiek neleis šalių valdžioms įsigyti vaistų tokiomis didelėmis kainomis. Buvo svarstytos galimybės, jog diagnostikos išlaidas dengs farmacinės įmonės. ŽIV aktyvistams, kurie yra infekuoti hepatitu C labiausiai rūpėjo šių dviejų infekcijų gydymo galimybės.

Vaistų gamintojų buvo klausiama, kaip surasti vaistai derės, jei žmogaus organizme yra iš karto du virusai. Pacientų buvo klausiama, kas aktualiausia, kalbant apie gydymą. Aišku, mes įvardijome tokius veiksnius – interferono pašalinimas iš gydymo schemos, pašalinių poveikių sumažinimas iki minimumo, tabletuota forma, trumpesnis gydymo kursas“, – sakė Estijos ŽIV žmonių tinklo atstovas Latčinas Alijevas.

Kuriami nauji vaistai

Reikia paminėti, jog egzistuoja nemažai hepatito C gydymo skeptikų. Dėl sudėtingo gydymo sukelto šalutinio poveikio daugelis žmonių nutraukia pradėtą gydymą, kai kurie net nepradeda. Apie metus laiko žmogus jaučiasi lyg nuolat sirgtų. Neretai būna, kad virusas nesukelia pastebimų sveikatos pokyčių, tačiau būtent gydymas paverčia žmogų ligoniu.

Kai kuriose Europos šalyse egzistuoja praktika suteikti besigydančiam nuo hepatito C nedarbingumo lapelį visam gydymo periodui. Apie tokią galimybę mūsų šalyje net nekalbama.

Galima tik pasidžiaugti, kad, nepaisant visų politinių ir etinių peripetijų, atrandami ir kuriami nauji vaistai hepatito C gydymui.

„Per artimiausius penkerius metus rinkoje atsiras nemažai vaistų nuo hepatito C. Dabar norima atsisakyti tų vaistų kombinacijų, kurios turi daug šalutinių reiškinių. Naujai kuriami vaistai veiks pačią ligą, jos atsiradimo priežastį. Vaizdžiai sakant, virusas turi tokias kaip žirklutes, kuriomis karposi ir dauginasi. Naujieji vaistai „sulaužys“ tas žirklutes. Tie vaistai šiuo metu tiriami, aiškinamasi, koks bus jų atsakas esant organizme dviem virusams – ŽIV ir hepatito C. Tai labai aktualu, nes neretai šie du virusai būna drauge. Taip pat gydymo kursas naujaisiais vaistais bus per pusę trumpesnis“, – sako doc. Ligita Jančorienė, gydytoja infektologė.

Didėjantis sergamumas hepatitu C verčia kai kuriuos analitikus, mokslo leidinius kalbėti apie tai, jog artimiausiu metu visų dėmesys nuo ŽIV gali būti nukreiptas į hepatitą C. Šis virusas savo agresyviu plitimu verčia apie jį nepamiršti. O daugelio šalių prasta ekonominė situacija palieka taip ir neišspręstą klausimą – ar visi, kam reikia, gaus gydymą.

www.ZIVgydymas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE