Italijoje, Lombardijos regione, Nuova Olonio, Sondrio provincijoje, – gražioje kalnuotoje vietovėje įsikūrusi senas tradicijas turinti bendruomenė „Casa Madonna del Lavoro”. Didžiulį „Casa Madonna del Lavoro” pastatų kompleksą sudaro du pagrindiniai sektoriai: neįgaliųjų ir pagyvenusių asmenų rezidencijos. Erdvės išplanuotos jaukiai ir patogiai, kad čia gyvenantys asmenys galėtų pajausti tikrų namų atmosferą.
Bendruomenės įkūrėjas – kun. L. Guanella (1842–1915). Matydamas žmonių skurdą ir socialinius poreikius, jis troško padėti, bet dėl tuo metu stiprios masonų įtakos ir vietos vyskupo priešiško nusistatymo iš pradžių nebuvo lengva. Troškimas padėti socialiai atskirtiems žmonėms L. Guanellą lydėjo nuo vaikystės dienų, ir tik po daugelio metų, jau tapus kunigu, pradėjo pildytis. Ypatingą postūmį davė pažintis su kun. J. Bosku ir treji bendradarbiavimo su juo metai.
Pirmieji bendruomenės namai buvo įkurti 1900-aisiais, kad žmonėms nereikėtų ieškotis darbo svetur, ir jie galėtų gyventi bei dirbti žemę savo gimtojoje šalyje. Pamažu idėjos įgyvendinimas įgavo kryptį: pradėti kurti specialūs namai neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims ir su tuo susijusi veikla. Šiose srityse specializuojamasi ir dabar. Gyvenimas bendruomenėje apima ne tik fizinį (medicininės priežiūros, reabilitacijos), bet ir dvasinį aspektus (religinis ugdymas, šventumo patirtis). Visa veikla organizuota sekant kun. L. Guanello mokymu, dvasingumu.
Plačiau apie „Casa Madonna del Lavoro” kalbamės su Neįgaliųjų sektoriaus atsakinguoju Antonio Valentini, kuris čia dirba jau beveik 20 metų.
Kokia dabartinės „Casa Madonna del Lavoro” struktūra ir kas sudaro bendruomenės teritoriją?
Nuolat gyvenantiems žmonėms skirtos dvi rezidencijos: viena – turintiems proto negalią ir fizinių sutrikimų, kita – pagyvenusiems asmenims. Taip pat veikia dienos centras neįgaliesiems. Neįgaliųjų rezidencijoje yra 49 vietos gyventi nuolat ir dar 33 lankytojams. Pagyvenusių žmonių rezidencijoje šiuo metu gyvena 108 žmonės. Rezidencijose suteikiama medicininė, reabilitacinė pagalba, vykdoma edukacinė veikla.
Bendruomenės teritoriją sudaro atskiri pastatai neįgaliesiems ir seneliams, laboratorija, sporto salė, baseinas, sodas, parkas, daržas. Gyvenamosios patalpos primena namus ir yra pritaikytos neįgaliems žmonėms: kambariai (daugiausia dviviečiai), svetainė, virtuvė, vonia, tualetas. Bendruomenės erdvė suplanuota taip, kad žmonės galėtų ir dirbti, ir leisti laisvalaikį. Tie, kurie gali, dirba sode, darže, šiltnamiuose. Tiems, kurie dirbti nepajėgia, skirti kitokio pobūdžio užsiėmimai: fizioterapija, muzikos terapija.
Bendruomenėje vykdomas edukacinis ir medicininis projektas. Kiekvienas šių namų gyventojas ar lankytojas turi savo asmeninę kortelę (plg. medicininę kortelę) ir individualų, tik jam skirtą edukacinį bei medicininį projektą. Kortelėje kaupiama visa informacija apie asmens sveikatą, medicininę būklę, reabilitaciją bei apie edukacinę veiklą, pritaikytą kiekvienam žmogui.
Papasakokite plačiau apie šį projektą.
Edukacinę dalį sudaro darbinė veikla, organizuota atskirose laboratorijose: kilimų ir servetėlių audimo, medienos ir pynimo (gaminami krepšiai, nedideli daiktai iš medžio), šiltnamio ir sodo (auginamos įvairių rūšių gėlės, daržovės), kūrybinė laboratorija (mokomasi dekoravimo meno); taip pat kultūrinė veikla (skaitomi žurnalai, žiūrimi video, dirbama kompiuteriu, organizuojami renginiai, ekskursijos), mokomieji užsiėmimai (matematika, skaitymas, rašymas, piešimas).
Praktinė projekto dalis orientuota į medicininę bendruomenės gyventojų ir lankytojų priežiūrą: vykdoma fizioterapija, ipoterapija (su arkliais), gyvūnų terapija (su šunimis), hidroterapija. Visus užsiėmimus veda ekspertai.
Vieną kartą per savaitę ateina specialistai, kurie pasirūpina čia gyvenančių žmonių išvaizda: kerpa, dažo plaukus. Organizuojama ir sportinė veikla – žaidžiamas futbolas, tinklinis. Žmonėms, turintiems sunkesnę negalią, taikomos specialios procedūros, pavyzdžiui, atsipalaiduoti padedantys pratimai drugelio formos baseine su muzika, masažu.
Kita graži veikla – jutimų stimuliacija. Yra neįgaliųjų, turinčių itin sunkių negalių, kurie nevaikšto, nemato. Jiems skirta muzikos, šviesos ir kvapų terapija, kai visu kūnu gali pajausti muzikos garsų vibraciją. Tokios procedūros ir atpalaiduoja, ir stimuliuoja.
Ar yra specialus mokestis, norint gyventi šioje bendruomenėje ar naudotis čia teikiamomis paslaugomis?
Taip, ir mokestis priklauso nuo pasirinktų paslaugų. Taip pat ir nuo to, ar čia gyvenama nuolat, ar ateinama tik į dienos centrą. Visa informacija apie mokesčius ir paslaugas pateikta specialiuose leidiniuose „Carta dei Servizi”.
Ar šis mokestis kompensuojamas vyriausybės, ar jį turi mokėti patys neįgalieji?
Yra dvi mokesčio dalys: medicininė ir socialinė. Esame akredituota organizacija, tad neturintiems jokių galimybių susimokėti, paslaugos finansuojamos iš Sanitarinio fondo.
Socialinė dalis apmokama pačių neįgaliųjų arba jų artimųjų. Jei šeima neišgali, prašoma bendruomenės paramos.
Tikriausiai yra netrumpas sąrašas norinčiųjų patekti į bendruomenę? Kiek laiko tenka laukti?
Taip, yra, ir gana ilgas, tiek norinčių gyventi nuolatos, tiek lankyti dienos centrą. Sunku atsakyti, kiek ilgai tenka laukti, nes dažniausiai vieta atsilaisvina tik tuomet, kai kas nors miršta arba išvyksta į kitame mieste esančią bendruomenę.
Kaip vyksta atranka?
Visų pirma atsižvelgiama į negalios pobūdį ir į tai, iš kur žmogus atvyko. Pirmenybė teikiama Lombardijos regiono gyventojams, taip pat žmonėms, turintiems ypač sunkią negalią, ar neturintiems artimųjų, galinčių prižiūrėti, rūpintis.
Nuo kokio amžiaus priimama į bendruomenę?
Į pagyvenusių asmenų rezidenciją paprastai priimami 65 m. amžiaus žmonės, tačiau esama situacijų, kai priimami ir jaunesni, pvz., asmenys, neturintys, kas jais pasirūpintų. Į neįgaliųjų rezidenciją – ne jaunesni kaip 18 m. Čia taip pat egzistuoja išimčių: atsižvelgiama į konkretaus žmogaus negalią, gyvenimo sąlygas.
Kas dirba su bendruomenėje gyvenančiais ir ją lankančiais žmonėmis?
Darbuotojai specialistai. Taip pat egzistuoja susitarimas tarp regiono atsakingojo ir universiteto absolventų, kad įvairių specialybių (daugiausia medikų, taip pat animatorių, mokytojų) absolventai skirtų tam tikrą laiką darbui bendruomenėje. Yra ir savanorių, su kuriais sudaromas daugiau žodinis susitarimas dėl pagalbos. Kartais ateina ir pavienių asmenų, gyvenančių šioje vietovėje, kurie padeda, pvz., virtuvėje arba sunkiai vaikštantiems asmenims lipti laiptais. Yra ir savanorių grupės – jaunimas, kuris kas mėnesį veda katechezes.
Kokių problemų iškyla bendruomenėje?
Bendruomenė susiduria su daugybe sunkumų ir iššūkių. Viena iš pagrindinių ta, kad mūsų bendruomenė labai didelė: 108 seneliai, 49 nuolatos gyvenantys neįgalieji ir 33, lankantys dienos centrą. Dėl to didelis krūvis tenka darbuotojams, kurių yra apie 60, tad suorganizuoti sklandžią bendrą veiklą nėra lengva.
Tačiau iš bendruomenėje gyvenančių asmenų pasisakymų ir tvyrančios draugiškos atmosferos galima spręsti, kad jie čia jaučiasi kaip namie, savi ir reikalingi.
Kalbino Kristina Janušaitė