Rawpowders

Bioninė ranka pakeitė austro gyvenimą

Austrijos mokslininkų sukurta neuronų signalų varoma bioninė ranka jaunuoliui leidžia daryti tai, ko jis anksčiau negalėjo.

Jau dešimtmečius buvo kalbama apie galimybę patobulinti ar pakeisti žmogaus kūno dalis naudojant bioninius implantus. Ausies sraigės implantai ir širdies stimuliatoriai jau tapo įprastu dalyku. Tačiau austrų kompanija „Bionic Reconstructions” pirmieji kuria technologiją,kai amputuojamos smarkiai sužalotos rankos pakeičiamos prietaisais, tiesiogiai valdomais smegenų, rašo dw-world.de.

Vieną tokių prietaisų nešioja Patrickas Mayrhoferis. Prieš trejus metus jį nutrenkė elektros srovė. Gydytojams pavyko išgelbėti kairiąją ranką, tačiau Oskarui Aszmannui ir jo chirurgų komandai net po 9 operacijų nepavyko išsaugoti dešiniosios.

Tačiau „Otto Bock Healthcare” sukūrė bioninį pakaitalą, kurį O. Aszmannas 23 metų P. Mayhhoferiui pritvirtino prieš metus.

Kompanijos sukurta ranka, pavadinta „Michelangelo” pagaminta iš metalinio rėmo, chromu padengtų sąnarių ir plonų balto plastiko pirštų.

„Ranka su kūnu sujungta per movą, kurioje esantys elektrodai kontaktuoja tiesiogiai su oda”, – aiškino „Otto Bock Healthcare” tyrėjas Janosas Kalmaras.

Būtent dėl šių elektronų, galinčių per odą fiksuoti smegenų nervų sistemos skleidžiamus neuroelekrinius signalus, ši bioninė ranka skiriasi nuo įprastinių protezų. Net jei tikrosios rankos jau nėra, smegenys vis dar gali atakuoti neuronus, kad šie ją pajudintų, o smegenys paklusniai siunčia tą patį signalą bioninės rankos elektrodams.

„Naudodami elektrodus, galime fiksuoti šiuos raumenų aktyvinimus, mažą įtampą ant odos”, – teigė J. Kalmaras.

Pamatęs, kaip veikia mechaninė ranka, P. Mayrhoferis sutiko tapti vienu iš pirmųjų žmonių, kurie ją išbandys. Komercinėje prekyboje bioninė ranka pasirodys kiek vėliau šiais metais.

Tačiau visų pirma jam teko įtikinti šeimą, kad rankos amputacija nėra kvailas sumanymas.

„Jie sakė: „O, Dieve, ką tu darai!” Tačiau padedamas kompanijos, sukūriau vaizdo filmukus ir parodžiau juos šeimai. Jie sakė: „O, tai nuostabu! Tu nuvyksti į Vieną ir po trijų valandų jau gali paimti stiklinę, ko daugybę metų negalėjai padaryti savo ranka”, – prisiminė P. Mayrhoferis.

Amputacija buvo paprasčiausia dalis, prisimena O. Aszmannas. Daug svarbiau buvo sukurti naują neurologinį tinklą, kuris sugeneruotų pakankamai stiprų signalą bioninei rankai valdyti.

„Turite suprasti, kad po kiekvienos chirurginės rankos rekonstrukcijos seka didžiulė reabilitacijos fazė”, – aiškino medikas.

Po mėnesių treniruočių, P. Mayrhoferis pagalvoja, kaip pajudinti ranką, o jo bioninė ranka paklūsta. Naudodamas naująją galūnę jis važinėja dviračiu, kopia uolomis ir valgo naudodamas peilį ir šakutę.

Jis pirmasis žmogus, kuriam tokia procedūra atlikta Europoje, tačiau ne paskutinis. Balandį O. Aszmannas pritvirtino bioninę ranką pacientui, kuris savosios rankos nevaldė jau 10 metų.

Austrijos vyriausybė ligoninės kuriamam „Bioninės rekonstrukcijos centrui” skyrė 3 mln. eurų. Centras turėtų duris atverti rugsėjį.

O. Aszmannas teigia kas savaitę susiduriantis bent su vienu žmogumi, kuris galėtų nešioti bioninį prietaisą.

„Galime pertvarkyti nervus, pritvirtinti naujus raumenis, pakeisti skeletą, kad galiausiai pacientas turėtų geriausias sąlygas proteziniam prietaisui”, – sakė jis.


LRT

TAIP PAT SKAITYKITE