Lygiai po pusmečio, nuo kitų metų pradžios, šalies gydymo įstaigų vadovų atlyginimai turėtų sumažėti. Kai kam – perpus ar dar daugiau, nes Seimas priėmė tai įteisinančias įstatymo pataisas. Ar su tuo susitaikys medicinos grandai?
Normalių vadovų nebeliks?
Tai, kad gydymo įstaigos vadovu būti apsimoka, liudija faktai: savo noru šio posto niekas neatsisako, o konkursuose į juos grumiasi daugybė pretendentų. Pavyzdžiui, į buvusių Kauno Raudonojo Kryžiaus ir 2-osios klinikinių ligonių, po reorganizacijos tapusių viena Kauno klinikine ligonine, vadovo postą pretendavo net vienuolika kandidatų. Dabar liko devyni. Dviem neleidžiama dalyvauti konkurse ir šiuo sprendimu jie pasipiktinę.
Ar apsimokės vadovauti gydymo įstaigai, kai atlyginimai sumažės?
„Dėl tokių atlyginimų, sumažinus priedus ir bazinius dydžius, kokie dabar numatyti, gabių, normalių vadovų, gerų vadybininkų rasti vadovauti gydymo įstaigoms bus neįmanoma”, – tokiais argumentais balsuoti prieš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas Seimo narius agitavo sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.
Kiek yra mažai?
Ministras R.Šukys Seimo posėdyje prašė parlamentarų balsuoti prieš siūlomas pataisas mažinti atlyginimų koeficientus ir dar kartą svarstyti pataisas komitetuose. Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas agitavo patvirtinti mažesnius koeficientus, nei buvo siūloma per svarstymą.
Sveikatos apsaugos ministerija turėtų būti atsakinga ne už gydytojų globą, o už visuomenės sveikatą. Tačiau akivaizdu, kad inžinieriaus diplomą turintis Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas per dvejus vadovavimo Sveikatos apsaugos ministerijai metus spėjo tapti gydytojų globėju. Jis dabartinių kolegų prašė nekerštauti gydymo įstaigų vadovams dėl to, kad jų algos didesnės nei Seimo narių.
„Nesivadovaukime kriterijumi, kad visi turi dirbti už dyką, neverskime įkaitais žmonių, kurie nuoširdžiai dirba. Jie turi gauti tinkamą atlygį iš valstybės už savo darbą. Negalime priversti žmogaus dirbti už 5–6 tūkst. litų. Nors aš gaunu tiek pat, bet negali gydytojas, vadovaujantis Kauno, Santariškių ar Panevėžio ligoninėms, tiek gauti. Nesivadovaukite smulkiu keršteliu: jeigu mes negalime tiek gauti, tai ir kitiems neleisime uždirbti normaliai. Už dyką žmonės gerai nedirbs”, – agituodamas balsuoti prieš įstatymo pataisas į krūtinę mušėsi A.Čaplikas.
Ministrų balso neišgirdo
Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos buvo priimtos. Už jas balsavo 78 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, net 26 susilaikė.
Pagal šias pataisas įstaigų vadovų atlyginimo pastovioji dalis priklausys ne tik nuo įstaigos lygio arba įstaigos darbuotojų skaičiaus, bet ir nuo bazinio algos dydžio, dauginant jį iš nustatyto koeficiento.
„Aš manau, kad tai yra labai savalaikė pataisa, nes dabar faktiškai niekas nereguliuoja viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų. Jie gali išsimokėti kokius nori atlyginimus, išsimoka didelius priedus faktiškai kiekvieną mėnesį. Tokia situacija yra netoleruotina. Kai mes bandome taupyti pensininkų, vaikų maitinimo sąskaita, ligoniai už kai kurias medicinos paslaugas turi susimokėti, gydytojų atlyginimai yra pernelyg dideli”, – taip ragino balsuoti už pataisas Seimo narys Petras Gražulis.
Politikai irgi klysta
Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus, paklaustas apie miesto gydymo įstaigų, kurių steigėja yra savivaldybė, vadovų atlyginimus ir priedus prie jų, pareiškė, kad priedų pastaraisiais metais negauna nei gydymo įstaigų vadovai, nei savivaldybės tarnautojai.
„Tokia taupymo politika buvo priimta vyr. gydytojų ir savivaldybės administracijos iniciatyva”, – patikino G.Jankus.
Šios iniciatyvos atsisakyti dar ne laikas, tačiau neabejotina, kad kitąmet teks. Socialinių reikalų departamento vadovo nuomone, gydymo įstaigų vadovų atsakomybė ir darbo krūvis – didžiuliai, veiklos sritys – įvairios: administracinės, medicininės, ūkinės.
„Nedrįsčiau teigti, kad būtina mažinti gydymo įstaigų vadovų atlyginimus. Norint tai daryti, reikia pagrįsti. Nelyginu medicinos įstaigų ir akcinių bendrovių vadovų atlyginimų, kurie labai skiriasi. Net ir valstybės sektoriuje kai kurių vadovų atlyginimai kai kur labai išpūsti”, – tokia Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovo nuomonė.
Kiek duoda, tiek ima
„Mes gauname tokį atlyginimą, kokį skiria Kauno savivaldybė. Visuomenė turi žinoti, kad ne vadovai patys sau pasiima tiek, kiek nori”, – tvirtai pasakė Šančių poliklinikos vyr. gydytojo pavaduotoja medicinai Giedra Kvedaravičiūtė.
Šančių poliklinika patenka į kategoriją, kurioje yra nuo 201 iki 300 darbuotojų. Vadinasi, vadovo atlyginimo koeficientas – devyni. Šį skaičių reikia dauginti iš bazinės algos dydžio. Dabar jis yra 450 litų. Vadinasi, poliklinikos vadovo atlyginimas bus 4050 litų. Ant popieriaus. Ar tai daug?
„Mūsų nuomonės niekas neklausė. Teiginiai, kad mūsų algos yra pasakiškos, mus žeidžia. Norint kritikuoti, reikia tai pagrįsti konkrečiais faktais. Mūsų atlyginimai gana kuklūs. Poliklinikos vadovė dirba pasiaukojamai, taupo skrupulingai, nėra buvę nė vieno piktnaudžiavimo fakto. Duok Dieve visiems turėti tokį vyr. gydytoją”, – už savo vadovę Zitą Česnavičienę mūru stoja G.Kvedaravičiūtė.
Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius G.Jankus patikslino: Šančių poliklinikos vyr. gydytojos atlyginimas – apie 6–7 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių. Šilainių poliklinikos vadovo – didesnis, apie 10 tūkst. litų.
„Tai priklauso nuo prisirašiusių pacientų skaičiaus ir suteiktų paslaugų kiekio. Kai kurių poliklinikų vadovų atlyginimai tokie patys kaip ir ligoninių. Bendras visų gydymo įstaigų vadovų atlyginimų vidurkis – nuo 8 iki 10 tūkst. litų. Tai prilygsta savivaldybės administracijos vadovų atlyginimams arba viršija juos. Buvo ketinama atlyginimus mažinti, diferencijuoti pagal nustatytas formules, tačiau to praėjusios kadencijos taryba nespėjo padaryti”, – G.Jankus išvardijo skaičius ir faktus.
Sumažės trim ketvirtadaliams
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kauno ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis pasidžiaugė, kad pastaruoju metu padidėjo medikų atlyginimai ir grįžta prie tų, kokie buvo prieš sunkmetį. Galimybė didinti atlyginimus atsirado padidėjus medicinos paslaugų įkainiams.
„Nemalonu tai, kad priėmus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas vadovų atlyginimai bus mažesni nei kai kurių skyrių vedėjų, specialistų. Vadovų darbas įtemptas ir atsakingas, todėl jis neturėtų būti nuvertintas”, – mintimis pasidalijo docentas S.Gendvilis.
Lietuvoje yra apie 130 valstybinių gydymo įstaigų. Gydytojų vadovų sąjungos duomenimis, kitąmet įsigaliojus įstatymo pataisoms atlyginimai sumažės trims ketvirtadaliams vadovų.
„Bandysime kažką daryti, juolab kad yra tokiai politikai nepritariančių Seimo narių”, – vilčių nepraranda Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.
Į klausimą, ką galima padaryti, jei įstatymo pataisos jau priimtos, S.Gendvilis atsakė filosofiškai: nėra nieko neįmanoma.
Medikų vadovams nepatinka ir tai, kad priedai, kuriuos buvo galima skirti iki 50 proc. atlyginimo dydžio, dabar sumažinti iki 20 proc. Gydymo įstaigų vadovai ironizuoja, kad toks Seimo sprendimas – ne itin maloni dovanėlė prieš vasaros atostogas. Rudenį Seimas svarstys dar vieną gydytojų vadovų klausimą – apriboti kadenciją penkeriems metams. Vadovai sako, kad per tiek laiko išmokti gerai dirbti neįmanoma.
Kiek uždirbs vadovai?
Rajono lygio viešųjų įstaigų vadovų koeficientas bus 12, regiono – 13,8, Respublikos – 15,6, Respublikos lygio universiteto ligoninių vadovų – 17,6.
Sveikatos sistemai priklausančių viešųjų įstaigų, neskirstomų į lygius (poliklinikų), kuriose dirba iki 10 darbuotojų, vadovų koeficientas sieks 6,
nuo 11 iki 100 darbuotojų – 7,
nuo 101 iki 200 darbuotojų – 8,
nuo 201 iki 300 darbuotojų – 9,
nuo 301 iki 500 darbuotojų – 11,
daugiau nei 500 darbuotojų – 13,8.
Atlyginimai apskaičiuojami, koeficientą dauginant iš 450 litų, nes toks dabar yra numatytas bazinės algos dydis.
Priedai
Vadovų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negalės viršyti 20 proc. pastoviosios dalies dydžio ir priklausys nuo įstaigos veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių. Kintamoji dalis negalės būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai bus neigiami. Kintamosios dalies dydis bus nustatomas vieniems metams.
