Nobel biocare

Aštuonmetis berniukas vėžį įveikia tik muzika

„Viskas. Laukite”, – rankas nuleido gydytojai. Išplitusio vėžio sukaustytas berniukas kurį laiką negalėjo net judėti. Tačiau likimas pasisuko kitaip, nei liūdnai prognozavo medikai, – dabar vaikas ne tik mokosi, bet ir groja koncertuose.

Ligą išdavė eisena

Į muzikos pamokėlę aštuonmetį Domantą mama atneša ant rankų. Berniukas dėl išplitusio auglio antrus metus negali vaikščioti. Pagal sudėjimą jaunesniu atrodantis vaikas nustebina gyvybingomis rudomis akimis.

Dar visai neseniai negalėjęs pajudėti vaikas šiandien groja muzikos instrumentu. Pasiteiravus, kaip šis vadinasi, Domantas paaiškina: „Melodika – viskas paprasta”.

Domanto mama Alvyda Antužienė prisiminė, kad gimusio pirmagimio sveikatos būklę gydytojai įvertino maksimaliais dešimčia balų. Berniukas niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, kol pradėjo vaikščioti.

Pasak mamos, sūnus vaikščiojo gana neįprastai, lyg ant pirštų galiukų. Kai pašokdavo, nusileisdavo ne iškart ant abiejų kojų, o vienos. Pusantrų metų berniukui miegant pradėjo itin stipriai prakaituoti galvytė.

Sunerimę tėvai kreipėsi į gydytojus. Buvo atliekami patys įvairiausi tyrimai, tačiau negalavimų priežastis taip ir nepaaiškėjo.

Medikai skėsčiojo rankomis

Domantas ne kartą gulėjo ligoninėje. Vieną sykį dėl neva įtariamo plaučių uždegimo, kitą – dėl žarnyno sutrikimų. Praleidęs kelias savaites ligoninėje, berniukas buvo išleidžiamas namo.

A.Antužienė prisiminė, kaip po pastarojo karto, vos grįžus iš ligoninės, berniukas po kambarį važinėjo dviračiu. Ji nustėro, pamačiusi ryškiai perkrypusią sūnaus nugarą. Pakėlusi marškinėlius, mama pamatė iškilusią kuprą. Tą pačią dieną vaikas vėl atsidūrė ligoninėje.

„Gal nervų šaknelių uždegimas?” – spėliojo gydytojai.

Neurologo konsultacija Domanto mamą šokiravo. Šis patarė berniuką mažiau nešioti ant rankų, nes esą dėl to krypsta stuburas. Mažam vaikui buvo skirta raminamųjų vaistų.

„Mes apsilankėme pas visus, kokius tik galima, gydytojus. Nė vienas jų neturėjo prie ko prikibti. Bet kad kažkas negerai, buvo akivaizdu”, – pasakojo A.Antužienė.

Domanto nugara buvo perkrypusi, jis negalėjo pakelti rankų. Viltį nustatyti diagnozę praradusi gydytoja tėvams berniuką patarė nuvežti į Vilniaus vaikų raidos sutrikimų centrą.

Iš čia mažametis pateko į Santariškių klinikas. Per porą savaičių buvo padaryta daugybė tyrimų, tačiau iš mirties taško nepajudėta. Sušauktas gydytojų konsiliumas nusprendė atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Anksčiau atliktas kompiuterinio tomografo tyrimas naudos nedavė.

Magnetinio rezonanso tyrimas į dienos šviesą išvilko tikrąją Domanto negalavimų priežastį – stuburo kaklinėje dalyje buvo auglys.

Gydymas – be naudos

Alvyda neužsikirsdama išberia netrumpą lotynišką auglio pavadinimą.

„Vėžys turi daugybę cistų. Iš pradžių jis buvo iki kaklinės dalies, dabar yra išaugęs per visą stuburą, pačiame kanale. Nuo kaklinės dalies jis auga žemyn ir į viršų – į galvos smegenis”, – suprantama kalba sūnaus ligą bandė apibūdinti mama.

Nors diagnozė paaiškėjo, tačiau gydytojai negalėjo skirti gydymo. Kelerius metus medikai tik stebėjo situaciją, paskui berniuko būklė pradėjo stipriai blogėti.

Paskirtas chemoterapijos kursas nebuvo baigtas iki galo – paaiškėjo, kad toks gydymas auglio neveikia. Po paskirtos radioterapijos Domanto sveikata šiek tiek pagerėjo. Jis jau galėjo sėdėti, judinti rankas ir kojas.

Atkreipus dėmesį, kaip A.Antužienė, žongliruodama medicininiais terminais, pasakoja, kada ir koks gydymas buvo skirtas, jauna moteris paaiškina: „Nieko nuostabaus, taip gyvename šeštus metus”.

Lemtinga pažintis

Domanto sveikatai vėl pradėjus blogėti, jis buvo išleistas namo. Gydytojai skyrė tik nuskausminamųjų. Daugiau padėti jie niekuo negalėjo. Tik patarė: „Laukite”.

Pasak A.Antužienės, auglys buvo taip stipriai išaugęs, kad Domantas visiškai nejudėjo. Berniukas visą pavasarį ir vasarą nejudėdamas praleido lovoje. Jis galėjo gulėti tik ant dešiniojo šono.

Nei pasisukti, nei apsiversti, nei pajudinti rankų ar kojų neįstengė. Kai niežėdavo nosį, jis šaukdavo mamą, kad ši atbėgusi pakasytų. Domantą kamavo itin stiprūs skausmai.

Situaciją pakeitė pažintis su Amerikoje gyvenančia lietuve Egle. Ji Ispanijoje surado gydytojus, kurie pagal lietuvio diagnozę skyrė daug įvairių maisto papildų, specialią dietą.

Pasak mamos, atsiųstas specialus elektromagnetinis aparatas apmažino sūnaus skausmus. Po kelių mėnesių Domanto sveikata pradėjo gerėti, rimo skausmai. Jis pradėjo judinti rankų pirštus, sulenkti koją.

„Gydytoja paaiškino, kad toks pagerėjimas nieko nereiškia, – auglys vis tiek auga. Gal tik kokia cista subliūško, tad neverta daryti jokių tyrimų”, – daugiau nei prieš metus išgirstus medikų žodžius prisiminė A.Antužienė.

Maisto papildai, neva gerinantys berniuko būklę, šeimai per mėnesį atsieina apie 900 litų.

Žiūrovai nuščiūva

Muzika Domanto gyvenime atsirado palankiai susidėliojus įvairioms gyvenimo aplinkybėms. Pamokėles jam vedantis muzikos studijos „Grock” vadovas Linas Švirinas aštuonmetį moko groti pučiamuoju instrumentu – melodika.

Domantas prisipažįsta, kad jam patinka muzika. Nors aštuonmetis niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių, mama išduoda, jog dar pokalbio išvakarėse pykosi su sūnumi, kad šis į rankas paimtų instrumentą.

„Nė vienas mano klasės draugas nemoka groti kokiais nors instrumentais. Man muzika patinka. Man patinka visokie kūriniai”, – pasakojo antrokas.

Porą kartų per savaitę mama jį nuveža į mokyklą. Likusias dienas namuose berniuką moko ateinanti mokytoja.

Domantas jau ne kartą turėjo progą pasirodyti ir prieš publiką. Tiesa, pamatę ant rankų įnešamą muzikantą, žiūrovai iš pradžių sutrinka. Nejaukumą savo prisistatymu bei kūrinio anonsu išsklaido pats Domantas.

Aštuonmetis tikino per koncertą nesijaudinantis ir jau žino, kad šį rudenį vėl laukia pasirodymas. Mamai Domantas yra prisipažinęs, kad norėtų išmokti groti taip, kaip Linas, – nežiūrėdamas į natas.

Komentarai

Daiva Mumgaudienė

Labdaros ir paramos fondo „Golfas iš širdies” vadovė

Mūsų fondas padeda vėžiu sergantiems vaikams. Iš gydytojos duoto sąrašo savo nuožiūra atsirinkau kelis vaikus, nes negalime padėti visiems dėl pinigų trūkumo. Domantas buvo vienas pirmųjų, kuriuos aplankiau. Namuose jį lankanti mokytoja negailėjo gerų žodžių: protingas, imlus berniukas. Padėti gali ne tik vaistai, bet ir geros emocijos, meilė. Viename mūsų fondo renginių dalyvavo ir Linas Švirinas, panoręs padirbėti su šiuo vaiku. Domanto pirštai sunkiai juda, apsunkintas kvėpavimas, tad Linas patarė rinktis pučiamąjį instrumentą. Iš fondo pinigų nupirkome instrumentą. Norėjosi vaikui įkvėpti gyvybingumo, kad jis pats kovotų su liga. Domantui labai svarbūs koncertai. Berniukas keičiasi tiesiog akyse. Jis tapo gerokai gyvybingesnis.

Linas Švirinas

Muzikos studijos „Grock” vadovas

Darbas su Domantu man buvo naujas. Gal tam net nebuvau pasiruošęs, bet norėjau patikrinti save ir būti naudingas. Iki tol teko padirbėti su autizmu sergančiu berniuku. Šį instrumentą Domantui parinkome, nes dėl mažo aktyvumo jo kvėpavimas yra ribotas. Grojimas padeda suaktyvinti kvėpavimą. Norint išgauti garsą, išjudinami visi audiniai. Jie gauna daugiau deguonies. Tad Domantas ne tik mokosi groti, bet ir tapo labiau gyvybingas. Užsiėmimai jam teikia vidinį pasitenkinimą. Užduotėles jis atlieka labai nuoširdžiai.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE