Lietuvos aukštosiose mokyklose plačiai paplitusi užgaulių juokelių ir replikų laidymo praktika. Daugiausia patyčių sulaukia moterys ir homoseksualai, rodo atlikta reprezentatyvi apklausa apie įvairialypę diskriminaciją aukštojo mokslo institucijose. Kad pašiepiančius juokelius laido bendramoksliai, pastebi nuo 39,4 proc. iki 76,8 proc. respondentų. Kad taip daro patys, prisipažįsta nuo 3,7 proc. iki 35,9 proc. apklaustų studentų.
Ypač daug įžeidžiančių juokelių pasakoma dėl asmens lyties ir lytinės orientacijos. Tai, pasak tyrimo autorių, rodo aukštųjų mokyklų bendruomenėje įsišaknijusį seksizmą ir homofobines nuostatas.
„Daugiausia žeminančių juokelių pasakoma moterų atžvilgiu. Tuomet eina homoseksualūs asmenys, trečia kategorija – vyrai. Galbūt toks reprezentatyvus tyrimas neleidžia daryti baigtinių išvadų, tačiau daryčiau prielaidas, kad tokia dinamika susijusi mūsų kultūroje vyraujančiu stipriu normatyvinio vyriškumo suvokimu. Vaikinai, mėgindami įsitvirtinti „kaip tikri vyrai”, tai išreiškia agresyvia retorika moterų, homoseksualių vyrų ir kitokių vyrų atžvilgiu”, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.
Pasak M. Jankauskaitės, viena vertus, studentai pastebi daug žeminančių replikų, antra vertus, to nelabai suvokia kaip diskriminacijos. Išsivynioti iš tokios situacijos paliekama pačiam pajuokiamam studentui. Nuostatos tarp bakalauro ir magistro studijų studentų praktiškai nesiskiria.
„Labiausiai liūdina, kad dėstytojai iš esmės palaiko tokią praktiką – nuo 12 proc. iki 59 proc. studentų teigia girdėję, kad dėstytojai laido pašaipių juokelių įvairių grupių atžvilgiu”, – pastebi ekspertė.
Nenori gyventi viename kambaryje su homoseksualais
Kaip rodo tyrimas, tarp studentų paplitusios homofobiškos nuostatos: kuo įsivaizduojamas homoseksualus asmuo yra arčiau, tuo jos stipresnės. Bendraujant asmens homoseksualumas trikdytų beveik trečdalį (28,9 proc. apklaustųjų), o gyvenimas kartu su homoseksualiu kambario draugu neigiamų emocijų sukeltų 45,7 proc. respondentų.
Su specialių poreikių turinčiu kambario draugu nenorėtų gyventi 41,4 proc. respondentų, nors ši žmogaus savybė paskatintų bendrauti ar neturėtų neigiamos įtakos net 84,9 proc. apklausoje dalyvavusių studentų.
59 proc. respondentų savo aukštosios mokyklos atmosferą vertino teigiamai – kaip saugią, kūrybišką aplinką. „Vėl galėtume paklausti dėl tų beveik 60 proc. – ar čia daug studentų jaučiasi gerai, ar vis tik pats faktas, kad 40 proc. studentų nesijaučia saugiai universitete, yra ženklas, kad ne viskas gerai mūsų aukštosiose mokyklose”, – klausė M. Jankauskaitė.
Jos teigimu, šis skaičius verčia manyti, kad padaroma ne viskas studijų kokybei užtikrinti – žmogus, kuris nesijaučia saugiai, negali atsiskleisti, neišnaudoja viso savo asmenybinio ir profesinio potencialo.
Tyrime dalyvavo 20-ties Lietuvos universitetų ir 19-kos kolegijų studentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja 182 081 studentą. Tyrimą vykdė Lietuvos studentų sąjunga bendradarbiaujant su Lygių galimybių plėtros centru bei tyrimų bendrove „Socialinis informacijos centras”.
