Lietuvoje dalis brangių sveikatos technologijų yra pasenusios, bet kai kurie prietaisai, tokie kaip mamografai, rentgeno aparatai, magnetinio rezonanso tomografai vis geriau išnaudojami, teigiama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – Akreditavimo tarnyba) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktoje analizėje.
Skatindama atsakingą požiūrį į pacientų saugą bei siekdama pateikti detalų sveikatos technologijų naudojimo sveikatos priežiūros įstaigose vaizdą, Akreditavimo tarnyba parengė turimų priemonių analizę. Joje atkreipiamas dėmesys į problemines sritis bei pateiktos rekomendacijos, padėsiančios tinkamai planuoti šių priemonių atnaujinimą, įsigijimą ir paskirstymą apskrityse.
Akreditavimo tarnyba kasmet rengia brangių sveikatos technologijų analizes su rekomendacijomis. Brangioms sveikatos technologijoms (toliau – BST) yra priskiriamos 9 rūšių medicinos priemonės – pozitronų emisijos tomografai, linijiniai greitintuvai, magnetinio rezonanso tomografai, angiografai, kompiuteriniai tomografai, gama kameros, mamografai, diagnostiniai rentgeno ir diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai. Su anksčiau išvardytomis priemonėmis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtos paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Esminiai atliktos analizės aspektai – Lietuvos ir Europos šalių statistinių rodiklių palyginimas, bendras BST skaičius ir jų teritorinis pasiskirstymas šalies mastu ir kiti rodikliai, leidžiantys tiksliau ir greičiau identifikuoti šių priemonių panaudojimo galimybes.
Vertinant šių technologijų eksploatacinį amžių pagal Radiologinės ir elektromagnetinės pramonių Europos Koordinavimo komiteto (COCIR) rekomendacijas, buvo nustatyta, kad gydymo įstaigose naudojamos technologinės priemonės tik iš dalies atitinka šias rekomendacijas, nes yra santykinai per mažai šiuolaikinių, ekonomiškai pagrįstų technologijų ir per daug senų, t. y. naudojamų ilgiau nei 10 m., kurias rekomenduotina keisti naujomis.
Gydymo įstaigose vis dar eksploatuojamos senesnės nei 15 m. technologijos priemonės – pavyzdžiui, 2019 m., viršijančios rekomenduojamą 15 m. eksploatavimo amžių, medicinos priemonės sudarė penktadalį visų šalyje naudojamų BST. Šioje grupėje, didžiausią dalį sudaro vaizdų diagnostinės priemonės – ultragarso bei rentgeno prietaisai, 4 proc. kompiuterinių tomografų ir 10 proc. angiografų, kurie yra taip pat perkopę rekomenduojamąją eksploatavimo ribą, tačiau vis dar nebuvo pakeisti naujais.
Remiantis Eurostato ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, Lietuvos magnetinio rezonanso tomografų bei pozitronų emisijos tomografų rodikliai nesiekia Europos šalių vidurkio, tačiau yra artimi kaimyninių šalių rodikliams. Pozityviai nuteikia tik kompiuterinių tomografų rodikliai – lyginant pagal jų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Lietuvos rodiklis lenkia bendrą Europos šalių rodiklį, tačiau pagal atliekamų kompiuterinės tomografijos tyrimų skaičių nesiekia bendro Europos šalių rodiklio.
2019 m. analizės duomenys patvirtino ir tam tikras teigiamas tendencijas, susijusias su šių technologinių priemonių eksploatavimo rodikliais – kasmet didėja atliekamų tyrimų ir procedūrų skaičius, tai reiškia, kad dalis turimų prietaisų pakankamai išnaudojami.
„Matome tam tikras pozityvias tendencijas – auga mamografų, rentgeno prietaisų, magnetinio rezonanso tomografų intensyvus naudojimas, bet vis dar neišnaudojamos kitų brangių medicinos prietaisų potencialios galimybės. Be to, kelia nerimą, kad gydymo įstaigose eksploatuojamos senesnės nei 15 m. brangios medicinos priemonės“, – pabrėžia Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Akreditavimo tarnyba nurodo, kad išsamūs ir tikslūs duomenys apie turimas brangias medicinos priemones yra svarbūs ir visuomenei – pirmiausia pacientams, kuriems turi būti užtikrinta teisė į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Su atliktomis brangių sveikatos technologijų analizėmis galima susipažinti Akreditavimo tarnybos puslapyje https://vaspvt.gov.lt/node/360
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM informacija
