Gudručio vaistinė

Akimirkos trukmė priklauso nuo smegenų

Visi žino, kad laiko tarpas nėra vienodai suvokiamas dydis. Kartais gali atrodyti, kad nerimo ar baimės akimirkos trunka visą amžinybę. Tačiau kol kas nežinoma, kaip smegenys patiria subjektyvų laiką. Atsakius į šį klausimą, pavyktų išmokti kontroliuoti laiko suvokimą.

Neseniai atliktas Virginie van Wassenhove ir jos komandos tyrimas gali praverti duris į laiko suvokimą, rašo scientificamerican.com. Mokslininkų grupė pasitelkė eksperimentą tam, kad išmatuotų laiko subjektyvumą. Tyrinėtojai eksperimento dalyvių prašė nustatyti laiką, kurį ekrane buvo pasirodę juodi taškai.

Mokslininkus nustebino, kad žmonės, matydami didėjantį ir link jų artėjantį tašką manė, kad jis ekrane buvo daug ilgiau nei iš tikrųjų. Toks faktas nepastebėtas, kai taškas juda nuo stebėtojo. Tačiau netikslus laiko nustatymas nėra vien judesio pasekmė. Wassenhove komanda, naudodami funkcinį magnetinį rezonansinį smegenų vaizdą, galėjo nustatyti, kaip smegenys iš tiesų reaguoja į tolinimą ir artinimą.

Smegenų vaizdai atskleidė du dalykus. Pirmiausia, smegenų vidurinė dalis buvo aktyvesnė, kai objektas didėjo ir artėjo. Didesnis šios srities aktyvumas taip pat pastebėtas tyrimuose apie žmogaus savivertę ir kitų vertinimą. Tokiose situacijose smegenys yra užsiėmusios mąstymu apie žmogų, jo planus, veiklą ir žmogaus susiejimą su likusiu pasauliu.

Antras pastebėjimas – atitraukiant tašką, aktyvesnė yra smegenų kairioji pusė, kuri susijusi su žmogaus emocijomis. Besitraukiantis objektas gali būti suvokiamas, kaip negąsdinantis, skatinantis atsipalaiduoti.

Kai kurie mokslininkai iškėlė teoriją, kad energija, panaudota galvojimui ir potyriui, apibūdina subjektyvią potyrio trukmę. Kuo daugiau smegenys galvoja apie įvykį, tuo lėčiau eina laikas. Objektas judantis link žmogaus yra svarbesnis, „susitikimui” su juo reikia spėti pasirengti, todėl atrodo, kad laikas juda lėčiau.

Laiko potyris nėra linijinis. Baimė ir džiaugsmas ištempia laiką taip pat kaip objekto judėjimas žmogaus link. Tačiau ko žmonija gali išmokti iš tokio atradimo? Kai žmogus kažką patiria „kurį laiką”, iš tiesų toks laiko suvokimas susideda iš trijų tarpusavyje susijusių procesų: tikrosios potyrio trukmės, individo jausmų įvykio metu ir jo manymo apie įvykio tikėtinumą (ar tai tikrai įvyks). Pirmasis faktorius žmogui mažai nepaklūsta, tačiau du paskutiniuosius valdyti galima.

Mokslininkams ateityje reikės išsiaiškinti, ar šių faktorių moduliavimas gali turėti įtakos subjektyviam laiko suvokimui. Jei taip, būtų galima kontroliuoti skaudžių gyvenimo akimirkų trukmę, sutrumpinti nuobodumo akimirkas ir pratęsti laimingus gyvenimo tarpsnius.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE