Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje pagimdžiusi negyvą kūdikį salantiškė įsitikinusi, jog jei laiku jai būtų buvęs atliktas cezario pjūvis, vaikelis būtų gimęs gyvas ir sveikas. Galutinių tyrimo išvadų laukiančios ligoninės administracijos teigimu, skubėti atlikti cezario pjūvį trūko indikacijų.
Balandžio 14 dieną, apie 19 valandą, nubėgus vaisiaus vandenims, 30 metų salantiškė Jūratė Kazakevičienė, laukusi ilgai planuoto antrojo vaikelio, išsikvietė greitąją. Į Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrių moteris atvežta apie 20 valandą. Skausmų ji nejuto.
„Budėjęs gydytojas pasakė, kad skausmai gali atsirasti ir reikia laukti. Tačiau jie neatsirado, ir apie 22.30 val. pradėjo leisti skatinamuosius. Apie 1 val. nakties akušerė pamatė, kad labai susilpnėjo vaiko širdies tonai. Tuomet atėjęs gydytojas pažiūrėjo, liepė nutraukti skatinamuosius, buvo pastatyta lašinė, davė deguonies. Bet cezario pjūvio operacijos vis nedarė, laukė, kol pagerės. Pagerėjo gal valandai, atsirado tonai. Apie trečią valandą tonai vėl dingo, tuomet gydytojas nusprendė daryti operaciją. Kai vaikelį išėmė, jis jau kelias minutes buvo negyvas. Atšokus placentai, jis užduso”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo J. Kazakevičienė.
„Gydytojas neatsižvelgė į tai, kas parašyta dokumentuose, ir rizikavo”, – įsitikinę Jūratė ir jos vyras Mindaugas, svarstą galimybę dėl šio įvykio kreiptis į teismą.
Moters nuoskaudą didina ir tai, kad gydytojai žinojo, jog nėštumas probleminis – buvo prognozuojama, kad vaikelio dėl placentos brendimo ypatumų ji gali neišnešioti, o paskutinius du nėštumo mėnesius buvo imtasi ypatingų atsargumo priemonių – placentos būklė ir vaisiaus funkcijos buvo tiriamos kas dvi savaites.
Pjūviui trūko indikacijų?
„Mes nesame tie žmonės, kurie nori būtinai išsiginti esą kuo nors kalti, – ir mes norime nustatyti tikrąją nelaimės priežastį”, – „Vakarų ekspresui” sakė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.
Jau kitą dieną po nelaimės ligoninėje buvo sudaryta audito grupė.
Vyriausiosios gydytojos turimais duomenimis, gimdyvės J. Kazakevičienės ir vaisiaus būklė pablogėjo labai staiga, dėl to labai greit buvo atliktas cezario pjūvis. Iki tol tiek pacientės, tiek vaisiaus būklė buvusi normali.
Vaisiaus hipoksijos priežastis – dalinis placentos atšokimas. Kas sukėlė šį atšokimą – turį atsakyti cistologiniai tyrimai. Kol nėra galutinių išvadų, esą galima tik „filosofuoti”.
Dalinis placentos atšokimas, sakė ligoninės vadovė, – sudėtinga akušerinė komplikacija, pasitaikanti 0,5-1,8 proc. gimdyvių.
Ji pripažįsta, kad vaisiaus tonai buvo susilpnėję ir anksčiau, tačiau jų esą būna įvairiais atvejais ir tai nereiškia, kad tuoj reikia daryti cezario pjūvį.
„Cezario pjūvio atlikimui turi būti medicininės indikacijos”, – tikino ji.
„Negaliu būti savo paties vertintojas. Visada galima viską daryti anksčiau, bet tam turi būti indikacijos, – dėl nelaimės apgaileistavo ir tą naktį budėjęs bei cezario pjūvį daręs ilgametę darbo patirtį turįs akušeris-ginekologas Leonas Janušas. – Man neatrodė, kad cezario pjūvį reikėjo daryti anksčiau. Dariau tada, kai jau mačiau, kad reikia. Bet kad ir labai skubėjome, nepasisekė.”
Akiratyje – ne pirmą kartą
Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrius dėl nelaimingų gimdymų žiniasklaidos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Du atvejai, atsitikę 2004 ir 2005 metais, buvo pasiekę teismus ir ligoninei teko atlyginti nukentėjusiesiems moralinę žalą. Pastarajame buvo pripažinta, kad kūdikio mirties priežastis – per vėlai atliktas cezario pjūvis.
„Buvo keli nelaimingi atvejai, bet nelaimės atsitinka ir didelėse ligoninėse, – pripažįsta I. Volskienė. – Gal tik kai kurie atvejai labai išgarsinti. Akušerijos sritis labai rizikinga, pati rizikingiausia, ir niekada negali prognozuoti, kaip pasibaigs gimdymas. Anksčiau net drausdavo visas medicinos sritis, išskyrus akušeriją. Paskutinis atvejis ligoninei buvo skausmingas, ilgai vyko teismo procesai, ir turėjom sumokėti 120 tūkstančių litų. Šiuo metu ir akušerijos sritis yra apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų.”
Vadovės duomenimis, iki 2005 metų Kretingos ligoninėje per metus gimdydavo apie 400 moterų. Po išgarsinto atvejo, kada gargždiškei gimė uždusęs kūdikis, gimdymų ryškiai sumažėjo. Praėjusiais metais čia gimdė 269 moterys, šiais metais pastebimas gimdyvių padaugėjimas – jų atvyksta ne tik iš Kretingos, bet ir Skuodo, Palangos, Plungės, net Klaipėdos. Tai rodo, kad ši paslauga rajonui yra reikalinga.
