Vilnietė Nina Osipova, atvykusi ieškoti pagalbos į Karoliniškių polikliniką, mirė klausydamasi gydytojų ginčo, kas turėtų gelbėti jos gyvybę.
Sostinės įmonės „Autofondas” darbuotojos Nadeždos Šubnikovos, neseniai palaidojusios savo motiną, ausyse tebeskamba vienos gydytojos žodžiai: „Kodėl turiu rūpintis jūsų motina? Ji nėra mano pacientė.”
88 metų N. Osipova mirė spalio 22-ąją apie 12 valandą Karoliniškių poliklinikoje siuntinėjama nuo vieno kabineto prie kito. Šeimos gydytoja ne tik neturėjo laiko pasitikslinti, ar garbaus amžiaus moteris priklauso jos apylinkei, bet ir net nežvilgtelėjo į infarkto perkreiptą jos veidą.
Tą dieną skausmais krūtinėje besiskundžiančią pensininkę lydėjusi jos duktė N. Šubnikova tapo liudininke, kaip gydytojos priekaištaudamos aiškino viena kitai, kas turi apžiūrėti mirštančią moterį.
„Gerai, kad mano motina nemokėjo lietuviškai, man būtų buvę gėda, kad ją atsivedžiau į tokią polikliniką”, – prisiminė N. Šubnikova.
Klaidžiojo beveik valandą
Net ir blogai pasijutęs žmogus, norėdamas patekti į šeimos gydytojo kabinetą, turi užsirašyti prieš dvi savaites. Tokia tvarka galioja Karoliniškių poliklinikoje. Registratorės net neturi teisės pranešti šeimos gydytojui apie ūmią ligonio būklę, nes uždrausta jį trukdyti. Esą medikas turi dirbti, o ne klausytis skundų.
Galbūt dėl šių priežasčių lemiamą akimirką neatsirado mediko, kuris suprastų, kokia yra sunki N. Osipovos būklė. Beveik valandą moteris klaidžiojo nuo vieno kabineto prie kito, kol gydytoja pamatavo kraujospūdį.
Veltui lipo į penktąjį aukštą
Nusivylimas pensininkės laukė jau registratūroje. Kai N. Šubnikova paaiškino, kad jos motinai yra labai blogai, todėl reikia skubios pagalbos, registratorė teisinosi – niekuo negali padėti. Esą ji jau nusiuntė vieną pacientą be talonėlio pas šeimos gydytoją, o pastaroji ją aprėkusi. Todėl antrą kartą taip elgtis nedrįsta.
Registratorė patarė N. Šubnikovai nuvesti savo motiną į penktajame aukšte esantį kabinetą, kur dirba apylinkės gydytoja. „Įsivaizduokite, kiek kančių kainavo toks žygis mano motinai. Jai jau buvo prasidėjęs infarktas”, – pasakojo vilnietė.
Bet ir užlipusi į penktąjį aukštą ligonė nesulaukė pagalbos. Šeimos gydytoja buvo nesukalbama – be talonėlio moters neįsileido į savo kabinetą, teisinosi, kad neprivalo teikti skubios pagalbos.
Pensininkės laukė dar vienas sunkus žygis – iš penktojo aukšto reikėjo vėl nusileisti į pirmajame aukšte nurodytą kabinetą.
Ieškojo, kur prigulti
Brangios minutės, per kurias įmanoma išgelbėti širdies smūgio auką, seko ir toliau. Priėjusi nurodytą kabinetą, ligonė jo duris rado uždarytas. Teko belstis į netoliese esantį procedūrinį kabinetą, nes jame buvo kušetė, ant kurios galėjo prigulti. O čia, kaip tyčia, buvo pilna žmonių. Pagaliau pasirodė įpykusi gydytoja ir išliejo savo įtūžį ant N. Šubnikovos – esą jai teko dėl sunegalavusios pensininkės atidėti kitų ligonių konsultavimą.
Tik padariusi kardiogramą, pamatavusi kraujospūdį, gydytoja susigriebė – kabinete nėra nei lašelinės, nei vaistų, skirtų skubiai pagalbai. Slaugytojai teko jų ieškoti kitame aukšte. Nervinė įtampa ir toliau augo, gydytoja atrodė sutrikusi ir išsigandusi, N. Osipovos būklė buvo kritiška, o gaivinimo įrangos poliklinika neturėjo. Todėl buvo nuspręsta kviestis greitosios pagalbos medikus.
Atvykę į kiemą, šie medikai rado užrakintas tarnybinio įėjimo duris. Vėliau kažkas prisiminė, kad raktus turintys nauji administracijos darbuotojai dažnai pro šias duris eina į lauką rūkyti. Dar keliasdešimt minučių truko, kol pasirodė iškviesti specialistai. Jie ligonę rado jau merdinčią – sustojus jos širdžiai, medikai buvo bejėgiai.
Direktorė nutarė taupyti
Kas kaltas dėl to, kad poliklinikoje nėra net kušetės, kur būtų galima paguldyti blogai pasijutusį pacientą? Ši nelaimė atvėrė skaudžią tiesą – savivaldybei priklausančioje poliklinikoje ligoniams nesaugu. Buvęs skubios pagalbos kabinetas, kuriame dirbo dvi medikės, – panaikintas.
Naujoji poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė, pernai lapkritį laimėjusi konkursą, nutarė, kad toks kabinetas nėra būtinas. Mat jį išlaikyti kasmet kainuodavo apie 40 tūkst. litų.
Motinos netekusi N. Šubnikova parašė laišką sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui. Ji įspėjo, kad tragedija gali pasikartoti. Moters kantrybė trūko įsitikinus, kad Karoliniškių poliklinikoje gydytojas – tik paslaugų teikėjas, jis negalvoja, kaip ligoniui padėti, o svarsto, ar jam už tai mokės.
Vilnietė mano, kad kiekvienoje poliklinikoje turi būti nustatyta tvarka, ką daryti, jei pacientas yra sunkios būklės. Jau registratūroje visi turi žinoti, kur tokį ligonį nusiųsti, o ne gainioti nuo vieno kabineto prie kito.
„Skaudu, kad požiūris į mirštantį žmogų yra ciniškas. To neturėtų būti. Mane aprėkė vien dėl to, kad drįsau prašyti pagalbos infarkto ištiktai savo motinai”, – prisipažino N. Šubnikova.
Grėsmė pacientų saugumui
Albina Kavaliauskaitė, Karoliniškių poliklinikos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė, teigia, kad ši nelaimė reiškia akivaizdų darbo broką.
„Ninos Osipovos mirtis – akivaizdus darbo organizavimo brokas. Blogiausia, kad visa kaltė dabar verčiama slaugytojoms – esą jos nemoka pamatuoti kraujospūdžio. Mūsų poliklinikoje dėl taupymo yra atleista daug medikų, o priimta vadybininkų, pinigai švaistomi ir privačiai advokatų kontorai, nors taip pat turime teisininką. Netgi registratūroje dirbančios specialistės neturi medicininio išsilavinimo, jos nesugeba įvertinti, kokia yra paciento būklė”, – sako A. Kavaliauskaitė.
„Anksčiau pirmajame aukšte buvo skubios pagalbos kabinetas, kur ligoniai galėjo pasitikrinti kraujospūdį, pasimatuoti temperatūrą. Paaiškėjus, kad ligonio būklė yra rimta, jis galėjo be eilės patekti pas šeimos gydytoją. Dabar toks kabinetas neveikia. Jei žmogui reikia rimtos pagalbos, jis turėtų kreiptis ne į mus, o į kitą gydymo įstaigą”, – priduria ji.
