Vilniaus visuomenės sveikatos centras informuoja gyventojus apie Ebolą – hemoraginę karštligę.
Ebola hemoraginė karštligė (toliau – EHK) yra labai sunki, dažnai mirtina liga, nuo kurios mirštamumas siekia iki 90%. Šia liga serga žmonės, primatai (makakos, gorilos, šimpanzės ir kt.), antilopės, dygliatriušiai ir kt. miško gyvūnai.
Ebola virusas pirmą kartą buvo nustatytas 1976 metais Afrikoje vienu metu kilusiuose protrūkiuose netoli Ebola upės Kongo demokratinėje respublikoje (Zairas), kitas – vienoje Sudano teritorijoje.
Viruso kilmė yra nežinoma, tačiau turimais tyrimų duomenimis, Afrikos vaisiais mintantys šikšnosparniai (Pteropodidae) yra pagrindinis natūralus Ebola viruso rezervuaras. Ebola virusas į žmonių populiaciją patenka sąlyčio būdu su laukinių infekuotų gyvūnų krauju, išskyromis, organais ar kūno skysčiais. Užsikrėtimas taip pat gali įvykti sąlyčio metu su sergančiais ar kritusiais gyvūnais (primatais, vaisiais mintančiais šikšnosparniais, miško antilopėmis, dygliatriušiais) arba tvarkant atogrąžų mišką. Todėl labai svarbu vengti sąlyčio su gyvūnais ir jų lavonais, nevalgyti termiškai neapdorotos žvėrienos
EHK virusas neplinta per aplinkos daiktus, neužterštus krauju ar kūno skysčiais, jo neplatina moskitai. Ebola virusas nėra labai atsparus aplinkos veiksniams. Virusas sunaikinamas chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, saulės spinduliais ar džiovinimu.
Pirmieji EHK ligoniai paprastai užsikrečia nuo laukinių gyvūnų ar jų skerdenos. Kiti asmenys Ebola virusu užsikrečia turėdami sąlytį su sergančiųjų krauju ir kūno skysčiais, nesaugiai prižiūrėdami sergančiuosius, nesaugiai laidodami. Šio protrūkio metu pagrindinis infekcijos plitimas vyksta nuo žmogaus žmogui. Užsikrėtimas įvyksta per tiesioginį sąlytį su ligonių krauju, kūno skysčiais arba išskyromis (šlapimu, išmatomis, seilėmis, sperma) per pažeistą odą ar gleivines. Užsikrėtimas taip pat gali įvykti, jei sveiko žmogaus pažeista oda ar gleivinės liečiasi su ligonio krauju ar kūno skysčiais užterštais aplinkos daiktais, pavyzdžiui, suteptais drabužiais, patalyne, per panaudotas adatas.
Didžiausią užsikrėtimo riziką turi sveikatos priežiūros darbuotojai ir laidojimo paslaugas teikiantis personalas. Sveikatos priežiūros darbuotojai dažniausiai turi sąlytį su virusu slaugydami EHK sergančius ligonius. Tačiau tai atsitinka tik tuomet, kai medicinos personalas nenaudoja asmeninių apsaugos priemonių. Infekcijos plitimas bendruomenėje vykta mirusiųjų laidojimo ceremonijų metu. Ebola viruso perdavime didelį vaidmenį vaidina ceremonijų metu tiesioginis sąlytis su kūnu. Asmenys, mirę nuo EHK, turi būti tvarkomi naudojant neperšlampamą apsauginę aprangą ir pirštines. Lavonai turi būti laidojami nedelsiant. PSO rekomenduoja, kad mirusiuosius laidotų specialiai apmokyti asmenys, aprūpinti apsaugos priemonėmis. Sergantys EHK žmonės užkrečiami tol, kol jų kraujyje ar kūno skysčiuose yra randamas virusas. Dėl šios priežasties infekuotų ligonių kraujas yra tiriamas tol, kol įsitikinama, jog pasveikusio asmens kraujyje virusas necirkuliuoja ir grįžęs namo pasveikęs asmuo nekels pavojaus šeimos nariams ir bendruomenei. Pasveikęs asmuo dar kurį laiką virusą gali platinti per nesaugius lytinius santykius, kadangi pasveikusių vyrų spermoje virusas gali būti randamas iki 7 savaičių po pasveikimo.
EHK prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu. Kiek vėliau prasideda viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, sutrinka inkstų ir kepenų veikla, kiek rečiau – išorinis ir vidinis kraujavimas.
Inkubacinis ligos periodas (intervalas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka 2-21 dieną. Užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą kitiems tik pasireiškus pirmiems ligos požymiams. Per visą inkubacinį periodą užsikrėtęs asmuo EHK viruso neplatina.
Šiuo metu nėra licencijuotų vaistų ir vakcinos nuo Ebola viruso ligos, tačiau abiejų preparatų tyrimai vykdomi. Sunkiai sergantiems ligoniams reikalingas intensyvus palaikomasis gydymas.
Infekcijos profilaktikai, viruso plitimo ribojimui ar nutraukimui rekomenduojamos šios priemonės:
- Svarbu žinoti ligos požymius, infekcijos plitimo būdus ir būdus viruso plitimui nutraukti. Daugiau informacijos apie Ebola virusą ir ligą galite rasti Pasaulio sveikatos organizacijos (www.who.int), Europos ligų prevencijos ir kontrolės (www.ecdc.europa.eu) , Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (www.ulac.lt) internetinėse svetainėse );
- Sekti Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų institucijų rekomendacijas ir jomis vadovautis;
- Jeigu jums kyla įtarimas, kad šalia yra žmogus, galimai sergantis EHK, rekomenduokite jam nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos;
- Aplankius ligonį gydymo įstaigoje, išėjus iš palatos, būtina nedelsiant nusiplauti rankas su muilu;
- Tvarkyti mirusiųjų nuo EHK palaikus tik su asmeninėmis apsaugos priemonėmis (medicininė kaukė, vienkartinės pirštinės, neperšlampamas chalatas, specialus apavas, akių ir veido apsaugos priemonės). Mirusiųjų kūnai laidojami nedelsiant.
- Būtina vengti sąlyčio su laukiniais gyvūnais, kurie gali būti Ebola viruso šaltiniais (primatais, vaisiais mintančiais šikšnosparniais, miško antilopėmis ir dygliatriušiais). Gyvūnų mėsą ar kraują prieš vartojimą būtina labai gerai apdoroti karščiu.
Labai svarbi yra rankų higiena ir jos turi būti kruopščiai plaunamos:
- Prieš užsidedant pirštines ir asmenines apsaugos priemones dėl galimo sąlyčio su ligonio/mirusiojo krauju ar kūno skysčiais ar bet kokio prisilietimo su ligonio aplinkos daiktais ar priemonėmis;
- Po bet kokio sąlyčio su ligonio/mirusiojo krauju ar kūno skysčiais ar po bet kokio prisilietimo su ligonio aplinkos daiktais ar priemonėmis;
- Nusiėmus asmenines apsaugos priemones. Nenusiplovus rankų po asmeninių apsaugos priemonių nusiėmimo, šios priemonės neužtikrins apsaugos nuo užsikrėtimo virusu.
- Užterštos rankos plaunamos su muilu ir tekančiu šiltu vandeniu. Rankų nusausinimui turi būti naudojami tik vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai. Rankų higienai galima naudoti pramoninės gamybos alkoholinius rankų antiseptikus.
Asmenų, keliaujančių į teritorijas, kuriose plinta susirgimai EHK, užsikrėtimo rizika PSO vertinama kaip labai maža, kadangi viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui įvyksta tik tiesioginio sąlyčio būdu su sergančiojo asmens krauju ir kūno skysčiais.
Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją Vakarų Afrikos šalyse, į susirgimų skaičiaus didėjimą ir paveiktų teritorijų plėtimąsi, PSO paskelbė nepaprastą ir grėsmingą visuomenės sveikatai situaciją ir rekomendavo atsisakyti nebūtinų kelionių į Ebola viruso paveiktas Vakarų Afrikos šalis. Tačiau ši rekomendacija gali būti koreguojama priklausomai nuo situacijos.
Rizika, kad asmenys, keliaujantys į paveiktas teritorijas turistiniais ar verslo tikslais, užsikrės Ebola virusu tarptautinių organizacijų vertinimu yra labai maža. Virusu užsikrečiama tik tiesioginio nesaugaus sąlyčio būdu su sergančiojo krauju ar kūno skysčiais. Tokie sąlyčiai mažai tikėtini asmenims, keliaujantiems po paveiktas šalis. Bet kokiu atveju turistams rekomenduojama vengti tiesioginių sąlyčių su ligoniais, laukiniais gyvūnais.
EHK gali būti įvežta į Europos Sąjungos šalis, taip pat ir į Lietuvą, kadangi Europos šalių medikai dirba Vakarų Afrikos šalių ligoninėse teikdami pagalbą nukentėjusiems asmenims. Užsienio ministerijos duomenimis, Vakarų Afrikos šalyse gyvena ir dirba Lietuvos piliečiai.
Infekcijos perdavimo rizika Europoje nuo įvežtinio Ebola atvejo yra vertinama kaip labai maža atsižvelgiant į griežtas infekcijų kontrolės procedūras, visuomenės informuotumą ir prevencinių priemonių įgyvendinimą.
Gebėjimas anksti atpažinti atvejus ir nutraukti viruso plitimą Europoje yra pakankamas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įvežtinių EHK atvejų plitimo riziką Europos Sąjungos šalyse vertina kaip labai mažą, kadangi:
- Iki šiol EHK virusas neplito Europoje;
- Nuo šio EHK protrūkio Afrikoje pradžios (2013 m. gruodis) tarp grįžusių keliautojų ir turistų užsikrėtimo Ebola virusu atvejų Europoje neregistruota;
- Yra gerai žinomas viruso plitimo būdas ir apsisaugojimo priemonės;
- Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje nustatytos griežtos pacientų izoliavimo priemonės, vykdomos per kraują ir kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktikos priemonės ligoninėse;
- Medikams, keliautojams, visuomenei teikiama informacija.
Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos http://www.who.int ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimus http://www.ecdc.europa.eu
Viešųjų ryšių skyrius, vrt@vilnius.lt
