25-kios iš 104-rių Vilniaus gimdymo namuose apklaustų gimdyvių buvo patyrusios smurtą. Tokius duomenis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtame pasitarime pateikė Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. Kornelija Mačiulienė. Pasitarime, kuriame dalyvavo politikai, gydytojai, ministerijos specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai tartasi, kaip medicinos darbuotojai galėtų prisidėti mažinant smurto prieš besilaukiančias motinas grėsmes, saugoti jų ir kūdikių sveikatą.
Pasitarime SAM viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė akcentavo nuolatinės smurto prieš nėščiąsias ir prieš moteris apskritai prevencijos būtinybę. Viceministrės teigimu, smurtas, keliantis grėsmę moterų fizinei ir dvasinei sveikatai, išlieka aktualia Lietuvos visuomenės problema, o nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu tikimybė moteriai patirti partnerio smurtą netgi padidėja. Todėl būtina kurti smurto prieš nėščiąsias stebėsenos sistemą bei prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolę.
Doc. K. Mačiulienė apgailestavo, kad Lietuvoje nėra atlikta smurto prieš nėščiąsias studija, nors kitose Europos valstybėse šis klausimas išsamiai studijuojamas. K. Mačiulienė pristatė savo iniciatyva Vilniaus Gimdymo namuose atliktą apklausą, parodžiusią, kad net 25 proc. nėščiųjų patiria partnerių fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą.
Pasak pasitarime dalyvavusios LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, nėštumas ir jo metu atliekami reguliarūs nėščiųjų patikrinimai suteikia galimybę sveikatos priežiūros specialistams nustatyti smurto aukas ir joms padėti. Kaip vieną iš priemonių Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė pasiūlė nėščiųjų medicinos dokumentuose kaupti informaciją ne tik apie sveikatos būklę, bet ir apie patiriamą prievartą. Tokie duomenys sudarytų prielaidas suteikti moteriai reikiamą pagalbą, nukreipti ją pas psichologą, patarti kreiptis į teisininkus, ar Lietuvoje veikiančius specializuotos pagalbos centrus. Tokių centrų yra 16, juose tiriamas kiekvienas smurto atvejis, konsultuoja psichologai, teisininkai.
Gimdymo namų direktorės doc. K. Mačiulienės teigimu, siūlymas daryti atžymas dėl smurto medicininiuose dokumentuose, nėra naujovė – jos jau daromos kai kuriose valstybėse. Pasitarime dalyvavusių gydytojai siūlė atžymas dėl smurto daryti Lietuvoje pildomoje formoje Nr.111.
Pasitarime sutarta, kad atžyma dėl smurto nėščiosios medicininiuose dokumentuose reikalinga, tokia informacija taip pat padėtų šeimos ir vaikų gydytojams suprasti, kokioje aplinkoje auga kūdikis. Kartu atkreiptas dėmesys, kad moterys yra linkę slėpti patiriamą smurtą, užuot atsivėrę gydytojui linkę pačios ieškoti leidinukų, informacijos, patarimų, kaip išvengti smurto, o jį patyrus savarankiškai veikti.
„Tai yra mūsų visuomenės stigma. Žmonės slėps patiriamą smurtą, bet jiems reikia pagalbos“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos akušerijos ginekologijos specialistė prof. Rūta Nadišauskienė. Anot profesorės, medicininiuose dokumentuose padaryti įrašą apie gimdyvės patiriamą smurtą nėra sudėtinga, tačiau toliau turėtų būti aiškiai nustatyta, kokių realių tausojančių auką veiksmų, prevencijos priemonių turi imtis kitos institucijos.
Nors moterys dažnai slepia patiriamą smurtą, tačiau jį gali nustatyti gydytojai. Todėl susitikime kalbėta apie programas, padedančias gydytojams atpažinti smurtą. Vilniaus Universiteto studentams medikams tokia programa dėstoma, LSMU žadama pradėti tokį kursą. Anksčiau baigę akušeriai ginekologai smurto prieš nėščiąsias atpažinimo kursą galėtų išklausyti kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Susitikime taip pat tartasi, kaip išsaugoti moters gyvenimo privatumą, jos duomenis. Buvo pasiūlyta atžymas apie patiriamą smurtą rašyti šifruotai, o medikams pateikti kuo daugiau praktinių patarimų, kaip padėti būsimoms mamos patiriančioms partnerių smurtą.
Pasak viceministrės dr. J. Zinkevičiūtės, tiek sveikatos politikų, tiek medikų bendruomenės pareiga padėti ir apsaugoti moterį itin atsakingu, kartu labai trapiu gyvenimo laikotarpiu, kai ji po širdim nešioja naują gyvybę.
„Mes dabar pajudinom akmenį ir žengsim žingsnį po žingsnio. Žinau, kad iškart viskas nepasidarys, bet galbūt mes šiek tiek į gerą pakeisim pasaulį“, – sakė baigiantis susitikimui J. Zinkevičiūtė, kviesdama susitikimo dalyvius pateikti savo siūlymus, kaip padėti saugoti moterį ir jos viduje besikleidžiančią gyvybę.
SAM Ryšių su visuomene skyrius samrsv@sam.lt, www.sam.lt
