Šiandien dauguma tėvų savo vaikus išmokyti skaityti stengiasi dar iki mokyklos. Kodėl tai reikalinga? Kurią mokymo skaityti metodiką pasirinkti? Kada reikia nuo kalbos lavinimo pereiti prie reguliaraus mokymo skaityti? Keletas patarimų labiausiai paplitusiais mokymo skaityti klausimais.
Tinkamiausias amžius pradėti
Maži vaikai yra itin žingeidūs ir imlūs: per gana trumpą laiką susiformuoja kalbiniai įgūdžiai, tobulėja loginis mąstymas ir kūrybiniai gabumai. Tai didelis krūvis, bet mažylis lengvai su juo susitvarko.
Psichologai ir pedagogai vengia apibrėžti tinkamiausią amžių pradėt intensyviai mokytis skaityti visų pirma dėl to, kad visi vaikai labai skirtingi: vieni kantresni ir ramesni (juos mokyti lengviau), kiti – judresni ir aktyvesni. O kartais vaikams tiesiog stinga motyvacijos kruopščiam užsiėmimui. Todėl dauguma specialistų optimaliu laiko 4-5 metų amžių.
Pirmieji žingsniai:
Antraisiais-trečiaisiais metais plečiamas žodynas.
Iki trejų metų lavėja kalba; vaikas bando suprasti aplinkinį pasaulį.
Skaitome vaikams balsu. Tai lavina dėmesį ir vaizduotę.
6-7 metais galutinai susiformuoja reikšminė-simbolinė funkcija – laikas pradėti skaityti žymiai intensyviau.
Kokių esama mokymosi skaityti metodikų?
Fonetinis metodas. Vienas efektyviausių būdų – alfabetinis principas, aiški raidžių ir garsų tartis, žingsnis po žingsnio pereinant prie skiemenų ir žodžių.
Lingvistinis metodas. Atsižvelgiama į šnekamosios kalbos ypatumus: mokymasis prasideda nuo žodžių, kurie dažniausiai vartojami šiuolaikinėje kalboje.
Gleno Domano metodika. Jokių raidžių ir garsų! Vaikas mokosi atskirų, ištisų žodžių – įsimena jų tarimą ir rašymą. Po kurio laiko pradeda skaityti nedidukus tekstus, kurie šie žodžiai dažnai sutinkami.
Vientiso teksto metodas. Šiek tiek pramokę skaityti vaikai patys, savarankiškai, turi skaityti tekstus: neakcentuojami nei žodžiai, nei garsai. Vaikai sužino naujus žodžius, kurių prasmę turi suvokti pats iš konteksto arba iliustracijų.
Kubo metodas buvo išrastas prieš kelis dešimtmečius. Jo pagrindas – žaidimas su kubais (kitaip tariant, kaladėlėmis), ant kurių kiekvieno šono yra skirtingi skiemenys ar raidės. Kaladėlės tarpusavyje skiriasi spalva, dydžiais.
Kodėl vaikai nenori mokytis skaityti?
Tikrai – kodėl? Esama daug kitų įdomių užsiėmimų, ir trūksta motyvacijos. O kartais būna, kad vaiką mokyti skaityti pradedama per anksti:
Jam tenka eikvoti pernelyg daug laiko ir jėgų;
Žodžiai susideda automatiškai (kaip ir žaidžiant kaladėlėmis), o mažylis nespėja suprasti ryšio tarp raidžių ir reikšmių, užmiršta pirmąjį skiemenį ar sakinio dalį, kai perskaito iki galo.
Vaikas bijo nuvilti tėvus, skaitant nesama žaidimo elementų.
Štai keletas mokymosi skaityti etapų. Iš pradžių žaidžiame su garsais: galima pašvilpti kaip vėjui, paūžti, pazvirbti kaip lėktuvui arba paskaičiuoti, kiek garsų esama viename ar kitame trumpame žodyje. Tada jau verta pradėti mokytis kirčiavimo, balsių ir priebalsių. Po to mokome raidžių ir skaičių, pasitelkdami į pagalbą kaladėles, abėcėlę, raidžių ir skiemenų loto, magnetinę lentą su raidėmis arba tiesiog lapą su pieštukais. Galiausiai pradedame mokytis iš skiemenų sudaryti žodžius, o vėliau – jau ir sakinius. Palaipsniui pereiname nuo žodžių prie sakinių skaitymo.
Kam mokyti skaityti – tai turi daryti mokykloje
Skaitymas padeda vystytis vaikučio kalbai, intelektui, vaizduotei, abstrakčiam mąstymui ir kt. Tema apie skaitymo naudą verta atskiro straipsnio. Bet esama ir kitų pliusų:
Esama mokyklų, kuriose pirmenybė teikiama mokantiems skaityti vaikams.
Vaikui bus lengviau psichologiškai adaptuotis mokykloje ir įsisavinti mokyklos programą. Tuo pačiu jis mažiau dėmesio turės skirti pamokoms ir namų darbams.
Skaitančių vaikų turtingesnis žodynas ir geresnė vaizduotė.
Kaip motyvuoti vaiką mokytis?
Čia esama įvairiausių patarimų. Pateikiame keletą iš jų. Beje, dauguma jų aktualūs įvairiame amžiuje:
Kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau jį išmokyti; vaikas atviras viskam, kas nauja, o pomėgiai ir charakteris nėra taip stipriai susiformavę, kad rastųsi kaprizai.
Pagyrimai. Didžiuodamiesi vaiko pasiekimais ir jį pagirdami, jūs parodote dėmesį ir motyvuojate naujiems pasiekimams.
Pagarba. Klausykitės vaiko nuomonės, kad nesuvaržytumėte jo laisvės ir nepaveiktumėte jo savarankiškumo. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti kaladėles, raidžių žaidimą, knygelę ar spalvotus pieštukus.
Žaiskite. Žinias įsisavinti lengviau, jei mokymasis vyksta lengva žaidimo forma.
Gera nuotaika. Jei mama ar tėtis nusiteikę pozityviai ir stengiasi išjudinti vaiką, kuris spyriojasi ir nenori mokytis, tai geriau perkelti pamokėlę kitam laikui, o šiandien – tiesiog pažaisti. Taip pat geriau baigti pamoką, jei vaikas pradeda žiovauti arba „gaudyti varnas“: mokymosi procesas neturėtų asocijuotis su kankinimusi.
Pasirinkite tinkamą ir kiekvieną dieną skirtingą tempą. Vaikai mėgsta dinamiką, o kad vaikui nebūtų įdomu, mokykitės skaityti atlikdami skirtingas užduotis.
Nauja tema. Tegu užsiėmimai būna įvairūs. Naudokite skirtingos spalvos popierių ir pieštukus, rašykite žodžius skirtingomis temomis arba skirtingu dydžiu, naudokite kaladėles ir abėcėlę, molbertą arba lentą.
Kokias knygas skaityti vaikams?
Vaikiškos knygos be įdomių istorijų ir išskirtinių charakterių herojų, turėtų mokyti gerumo, tiesos, sąžiningumo, draugiškumo. O daug spalvų, didelės raidės ir erdvė – tai ne tik patogu, bet ir lavina. Tiems, kurie rimtai žada užsiimti mokytis skaityti, verta atidžiau patyrinėti, ką priešmokyklinukams siūlo skirtingos leidyklos. Taip pat atkreipkite dėmesį į enciklopedijas, užduočių knygas, papildomas mokymosi priemones.
Turiningos kelionės į skaitymo pasaulį!
Parengė Jurga Lūžaitė
