Vaikus su fizine negalia Lietuvoje auginantys tėvai puikiai žino, kokius kryžiaus kelius tenka nueiti randant jiems pritaikytas mokyklas. Tačiau nors neįgaliųjų integracijos skatinimas Lietuvoje iki šiol stringa, esama mokyklų, kurios ir neskatinamos jau daug metų sėkmingai sudaro sąlygas vaikams su fizine negalia jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.
Viena tokių mokyklų – Panevėžyje įsikūrusi Kazimiero Paltaroko gimnazija. Tai vienintelė mokykla regione ir viena iš vos keleto mokyklų Lietuvoje, visiškai pritaikyta mokytis fiziškai neįgaliems vaikams. Mokykloje yra keltuvai, liftai, neįgaliesiems įrengti tualetai, kabinetų durys specialiai praplatintos, o stalai ir kėdės gali būti pagal poreikį sumažintos arba paaukštintos. Gimnazijoje dirba mokytojo padėjėjai, atsakingi už neįgalių mokinių mobilumą ir priežiūrą.
Pirmieji moksleiviai su fizine negalia gimnazijoje mokytis pradėjo dar 1996 metais: net ir tada, kai dar nebuvo tinkamos infrastruktūros, gerai neįgaliųjų savijautai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. 2000 m. gimnazijos atstovai, dalyvaudami projekte „Neįgaliųjų integracija“, lankėsi Švedijoje, sėkmingai perėmė ir pritaikė šios šalies neįgaliųjų ugdymo patirtį. Iš viso gimnaziją sėkmingai baigė 5 mokiniai su negalia, dar 4 mokosi šiuo metu.
„Mūsų gimnazijoje koridoriais važinėjantys neįgaliųjų vežimėliai jau seniai nestebina nieko. Laikomės nuostatos: neįgalus mokinys – toks pat vertingas kaip sveikasis. Jam turi būti skiriamas papildomas dėmesys, bet jam nereikia nei sentimentalios užuojautos, nei perdėto gailestingumo. Čia jis yra išgirstamas, priimamas ir suprantamas toks, koks yra. Jei jis turi problemų, jas sprendžiame atvirai kalbėdamiesi kartu su mokiniu, jo šeima, kartu džiaugiamės ir laimėjimais“, – sako K. Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė.
Direktorė pastebi, kad tėvams atiduoti neįgalų vaiką į mokyklą – labai sunkus ir didelio ryžto reikalaujantis žingsnis, visada lydimas tėvų dvejonių: ar vaikas jausis saugus, ar jis nebus užgauliojamas arba, atvirkščiai, nebus jo perdėtai gailimasi, jam pataikaujama. Tačiau G. Gailiūnienė teigia, kad vaiko su fizine negalia tėvams itin svarbu rasti jam galimybę mokytis kartu su bendraamžiais, užmegzti draugiškus santykius, dalyvauti prasmingoje veikloje.
„Didelis mūsų privalumas – esame ilgoji gimnazija, ir fizinę negalią turintys vaikai čia gali mokytis nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Vaikui baigus aštuonias ar dešimt klasių nereikia ieškoti kitos ugdymo įstaigos, kurioje vėl lauktų sudėtingas adaptacijos procesas. Be to, gimnazija įsikūrusi patogioje vietoje, beveik miesto centre, čia patogu privažiuoti neįgaliesiems pritaikytu transportu“, – pabrėžia G. Gailiūnienė.
Mokyklos direktorės teigimu, fiziškai neįgalių vaikų buvimas gimnazijoje yra didelė vertybė ir šalia esantiems bendraamžiams – jie pamato, kad pasaulis yra labai įvairus, išmoksta atjausti, įgyja gerų patirčių ir įpročių. Sveikieji ir neįgalūs vaikai laiką leidžia kartu: mokosi, linksminasi, dalyvauja popamokinėje veikloje, renginiuose, išgyvena egzaminų nerimą.
„Ugdydami neįgalius vaikus mokytojai pastebi, kokia dvasinė stiprybė glūdi kiekvieno jų sieloje. Apdovanojimų mes nesivaikome: pats didžiausias apdovanojimas yra tai, kad neįgalūs mokiniai gimnazijoje pritampa, pralinksmėja, atsigauna. Be to, jie baigę mokyklą gali tęsti mokslus aukštojoje mokykloje ar kolegijoje ir sėkmingai įsitraukti į darbo rinką. Galimybė būti pilnateisiu bendruomenės nariu nėra vien teorinė – ji reali ir patikrinta laiko. Tuo ir didžiuojamės“, – pažymi G. Gailiūnienė.
Ugnius Antanavičius
