Didžiausio Kinijos miesto Šanchajaus moksleiviai ir vėl geriausiai skaito, moka matematiką, išmano gamtos mokslus. Tarptautinės moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenimis – penkiolikmečiai kinai jau antrą kartą per dešimtmetį rodo geriausius rezultatus. Pasak tyrimą atlikusių atsakingų asmenų, taip yra dėl stiprios mokinių motyvacijos bei pasitikėjimo savimi. „Šanhajuje 9 iš 10 moksleivių tau pasakys, kad viskas priklauso nuo jo paties. Jei dės pastangų – mokytojai tik padės pasiekti sėkmę“, – teigė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) konsultantas švietimo politikai, vertinimo programos vadovas Andreas Schleicheris.
Vis dėlto Šanhajaus moksleivių rezultatai neatsovauja visai tautai. Kinija kaip šalis nedalyvavo PISA vertinime, todėl negalima palyginti, tačiau, pagal JAV Stanfordo universiteto atliktą tyrimą, ekonomiškai silpnesni Kinijos regionai tikrai nepakartotų Šanhajaus sėkmės istorijos. Palyginimui: 84 proc. Šanhajaus moksleivių stoja į universitetus, tuo tarpu iš Kinijos provincijų – vos mažiau nei 5 proc. Apskritai bendrojo lavinimo mokyklų Kinijos provincijose lankomumas – apie 40 proc. Mokymasis paaugliams, gyvenantiems dideliame skurde, nėra prioritetas. Tėvai neretai keliasi į didesnius miestus, palikdami vaikus kaimuose, o seneliai, pragyvenantys už du ar tris dolerius per dieną, nežino, kaip padaryti, kad jų anūkai išsimokslintų.
Panašu, jog Kinijos vyriausybė problemą supranta. 2010 metais priimtame dešimtmečio švietimo reformos plane numatyta patraukti kuo daugiau gerų mokytojų į kaimiškas vietoves. Tačiau pastaraisiais metais švietimo plyšys tarp didžiųjų miestų ir provincijos tik didėja: pasiturintieji leidžia vaikus į privačias mokyklas, visiškai atsiribodami nuo valstybinės švietimo sistemos. Didėjanti nelygybė optimizmo nekelia. Ekspertų nuomone, tai vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo Kinijos valdžia turėtų susidoroti.
Parengta pagal CNN
