Biotechnologijų sektorius gali tapti kertiniu veiksniu, leidžiančiu Lietuvai ištrūkti iš paslaugų teikėjų vaidmens ir pereiti prie inovacijomis pagrįstos ekonomikos. Siekiant, kad biotechnologijos sudarytų 5 proc. šalies BVP iki 2030 m., būtinos ne tik investicijos, bet ir verslumo stiprinimas, kuris užtikrintų, kad čia gimstančios idėjos taptų globaliais verslais. Kaip konferencijoje „Telia VIP Gyvai“ pabrėžė dr. Monika Paulė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė, sustoti dar negalime, galime nebent trumpam įkvėpti oro.
Šiuo metu biotechnologijų sektorius Lietuvoje generuoja apie 2,6 proc. BVP. Pasak inovacijų ekspertės, Lietuva turi potencialo šį skaičių padvigubinti iki 2030 m. Šiandien turime stiprią ekosistemą, kurioje veikia tokios tarptautinio masto įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“, kuriasi naujos kartos startuoliai, pavyzdžiui, „Atrandi Biosciences“ ar „CasZyme“, kurie taip pat žengia į pasaulinę rinką.
„Lietuvos tikslas pasiekti 5 proc. BVP iš biotechnologijų nėra tik ambicingas skaičius. Tai siekis užtikrinti, kad mūsų šalies ateitis būtų grindžiama inovacijomis, aukštą pridėtinę vertę kuriančia pramone ir, svarbiausia, žmonėmis“, – sako dr. Monika Paulė.
Jos teigimu, CRISPR genų terapijos proveržiai, tokie kaip kūdikio, vardu KJ, istorija JAV, kai per vos pusę metų buvo sukurtas ir pritaikytas gydymas naujagimio genetinei ligai, rodo, jog biotechnologijų sritis turi milžinišką galią pagerinti gyvenimo kokybę.
Pastangos išnaudoti potencialą
Sėkmingai vystomas dirbtinis intelektas, sintetinė biologija, bioinformatika, kvantinės technologijos biotechnologijų sektoriui atveria visiškai naujas galimybes. Pavyzdžiui, sintetinė biologija leidžia kurti naujas medžiagas – gamtoje neegzistuojančius baltymus – ir taip užpildyti tam tikras spragas. Pasak dr. M. Paulės, Lietuva turi kompetencijų šiose srityse, tačiau kad išnaudotume jų potencialą, būtina dar stipriau integruoti mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus partnerystę.
„Valstybė turėtų aktyviau įtraukti vietos įmones į viešuosius pirkimus, skatinti inovatyvių produktų kūrimą bei taikymą nacionaliniu mastu. Tuo pačiu turime kryptingai pritraukti tiesioginių užsienio ir vidaus investicijų, kurios užtikrintų spartesnį įmonių augimą, ypač gamybinių projektų vystymą. Be to, norint sukurti visavertę biotechnologijų industriją, Lietuvai reikia plataus spektro veiklų – nuo farmacijos ir žemės ūkio technologijų iki pramoninių biotechnologijų, maisto inovacijų ir sveikatingumo sprendimų. Šiandien turime visų šių sričių pagrindus – belieka juos sujungti į visapusišką, sinergiškai veikiančią ekosistemą“, – „Telia VIP Gyvai“ konferencijoje dalijosi dr. M. Paulė.
Ji taip pat išskiria kitą ne mažiau svarbų iššūkį – žmones. Pasak inovacijų ekspertės, daugelis lietuvių talentų svarsto, ar grįžti, ar likti užsienyje, o biotechnologijų sektorius galėtų tapti ta traukos erdve, kurioje jie rastų prasmę ir galimybes kurti vertę Lietuvai. Tam reikia ne tik konkurencingo darbo užmokesčio, bet ir intelektualios aplinkos, kurioje idėjos tampa realiais sprendimais.
Koją kiša kuklumas
Lietuvoje netylant diskusijoms dėl matematikos brandos egzamino kokybės ir privalomumo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė laikosi pozicijos, kad siekdami pilnai išnaudoti biotechnologijų potencialą, neapsieisime be STEM – mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos. Ji pabrėžia, kad dirbtinis intelektas, bioinformatika ar sintetinė biologija neatsiranda iš niekur – jų sprendimus kuria žmonės, turintys fundamentinių žinių ir kūrybinio polėkio.
„Mūsų jaunoji karta turi viską – žinias, ambiciją ir globalų matymą – kad taptų proveržio biotechnologijų srityje varikliu. Bet mums trūksta verslumo dvasios, vadovų, kurie gebėtų biotechnologines idėjas paversti globaliais verslais. Kaip rodo neseniai šalyje viešėjusio Nobelio premijos laureato sero Richardo J. Robertso pavyzdys, sėkmė slypi ne tik atradimuose, bet ir gebėjime įkvėpti kitus. Lietuva dar neturi savo Nobelio premijos laureatų, tačiau tai nereiškia, kad neturime potencialo. Todėl turime drąsiau kalbėti apie savo pasiekimus – pasaulis turi mus matyti“, – sakė dr. Monika Paulė.
Pasak jos, atsakymas į klausimą, ar stovėdami kelyje į 5 proc. BVP iš biotechnologijų sektoriaus, galime sustoti, yra aiškus: tik trumpam įkvėpti oro, nes Lietuvos kelias siekiant šio tikslo dar tik prasideda.
