Spalio 16 d. pasaulyje minima Endodontijos diena, skirta priminti apie nematomą, bet gyvybiškai svarbų darbą, kurį atlieka gydytojai endodontai. Šią dieną inicijavo Tarptautinė endodontų asociacija, siekdama didinti visuomenės informuotumą apie endodontijos svarbą ir gydymo galimybes išsaugant natūralius dantis.
Nors daugeliui pacientų šis terminas vis dar skamba miglotai, endodontinis gydymas dažnai būna paskutinė galimybė išgelbėti dantį. „Pacientai neretai mano, kad endodontologas – tai tiesiog gydytojas, valantis danties kanalus. Tačiau iš tiesų tai mikroskopiniu lygiu danties viduje dirbantis specialistas, siekiantis padėti dantims likti burnoje“, – sako endodontijoje besispecializuojanti gydytoja odontologė Austėja Kalkienė ir pasakoja apie tai plačiau.
Kas yra endodontija?
Pasak pašnekovės, paprasčiau tariant, endodontija – tai danties vidinių struktūrų gydymas, dažniausiai taikomas tada, kai uždegimas ar infekcija pasiekia danties šaknų kanalus. To priežastis gali būti gilus ėduonis, patirta trauma, dantų vainikėlių keitimas ar net visai simptomų nesukeliantys pakitimai, pastebimi tik rentgeno nuotraukoje. „Endodontinis gydymas apima ne tik kanalus, bet ir traumas, šaknų tirpimus, lėtinius uždegimus bei komplikacijas. Danties šaknų kanalų gydymas – tik maža viso endodontijos spektro dalis“, – aiškina A. Kalkienė.
Kuo endodontologas skiriasi nuo bendrosios praktikos odontologo?
Atsakant paprastai – kaip šeimos gydytojas skiriasi nuo gydytojo specialistų: oftolmologo, neurologo, kardiologo ir kitų. Bendrosios praktikos gydytojas odontologas rūpinasi bendra burnos sveikata, o endodontologas – papildomus specialius mokslus baigęs specialistas, kurio darbo laukas – šaknų kanalai, sudėtingi atvejai, infekcijos, pergydymai, mikrochirurgija.
„Į mus besikreipiantiems pacientams neretai jau buvo siūloma dantį šalinti, nes situacija buvo sudėtinga arba prognozė neaiški. Atidžiai įvertinę, mes dažnai randame galimybių jį išsaugoti“, – sako gydytoja.
Mikroskopas ir 3D diagnostika leidžia pamatyti tai, kas nematoma plika akimi
Pasak pašnekovės, šiandienos endodontija neįsivaizduojama be mikroskopo ir 3D rentgeno. Būtent šios technologijos leidžia gydytojui ne spėlioti, o tiksliai matyti, kas vyksta danties viduje. „Pagrindinė taisyklė, kurios išmokau studijuodama JAV – nedaryk to, ko nematai. Todėl be mikroskopo ir tikslios rentgenologinės diagnostikos profesionali endodontija būtų tiesiog neįmanoma“, – pabrėžia Austėja Kalkienė.
Šiuolaikiniai instrumentai padeda ne tik tiksliai diagnozuoti problemą, bet ir sutrumpinti gydymo trukmę, sumažinti klaidų bei komplikacijų riziką ir padidinti tikimybę, kad dantis bus išsaugotas ilgam laikui ar net visam gyvenimui.
Kodėl verta stengtis dėl savo danties?
Gydytoja sako, kad vis dar dažnai manoma, kad jei dantį skauda – paprasčiau jį išrauti ir įsriegti implantą. Tačiau, pasak jos, tai dažnai – skubotas sprendimas. „Implantas nėra natūralus dantis. Jis neturi inervacijos, nejaučia spaudimo, taip pat neturi kraujotakos ar raiščio, kuris perduoda apkrovos pojūtį smegenims. Be to, nors implantai gali tarnauti ilgai, jų buvimo burnoje laikas nėra neribotas. Kaip ir natūralūs dantys, implantai gali būti pažeidžiami periodontologinių problemų, o neužtikrinant tinkamos burnos higienos aplink implantą gali išsivystyti uždegimas – periimplantitas, kuris yra dažniausia implanto netekimo priežastis. Tuo tarpu natūralus dantis, jei tinkamai išgydomas, gali tarnauti dešimtmečius“, – sako A. Kalkienė.
Dantis padeda išsaugoti žandikaulio kaulą, estetinę išvaizdą, natūralią kramtymo funkciją, jautrumą. „Jis yra ne tik kramtymo įrankis – bet ir jūsų dalis, kurią verta saugoti“, – pabrėžia pašnekovė.
Kai liko tik viena galimybė – ir ji pasiteisino
Austėja Kalkienė puikiai prisimena atvejį iš savo profesinės karjeros pradžios, kuris iki šiol jai išliko kaip vidinės pergalės simbolis. Nors, pasak specialistės, per aštuonerius metus ji yra susidūrusi su gerokai sudėtingesniais iššūkiais, būtent ši istorija įkvėpė tikėti tuo, ką daro, ir kiekvieną kartą ieškoti sprendimų ten, kur kiti jų jau nebemato.
„Į mane kreipėsi pacientė, kurią buvo konsultavę net septyni skirtingi gydytojai. Aš buvau aštuntoji. Visi iki tol siūlė tą patį – dantį šalinti. Tai buvo antrasis dantis, esantis estetinėje zonoje, labai svarbus ne tik funkciniu, bet ir estetiniu požiūriu. Moteris pasakojo, kad iš pradžių jai ant gomurio, vėliau ant dantenų po lūpa iškilo guzelis. Gydytojai atliko rentgenogramą, nusprendė gydyti šaknų kanalus, bandė kelis kartus keisti medikamentus, tačiau uždegiminiai guzeliai niekur nedingo. Po ilgo ir varginančio gydymo galiausiai buvo nuspręsta dantį rauti“, – prisimena gydytoja.
Visgi pacientė nusprendė ieškoti dar vienos nuomonės ir kreipėsi į A. Kalkienę. Pirmiausia buvo atlikta 3D rentgenografija, kuri atskleidė tikrąją situacijos apimtį.
„3D tyrimą pamatė mano vyras – taip pat gydytojas odontologas, dirbantis implantologijos srityje. Man bežiūrint į nuotrauką, jis įžengė į mano kabinetą ir pradėjo svarstyti, jog tai nebus eilinis paprastas atvejis, nes pašalinus tą dantį ir jį atkuriant implantu, siekiant išgauti nepriekaištingą dantenų estetiką, prireiks sudėtingų papildomų manipuliacijų. Kai aš pasakiau, kad atliksiu chirurginį endodontinį gydymą, vyras neatsakė nieko, bet jo žvilgsnyje buvo galima išskaityti, kad šio gydymo sėkmė – labai abejotina“, – prisimena A. Kalkienė.
Bet gydytoja tikėjo savo sprendimu. Pirmiausia ji atliko kanalų pergydymą, po kurio uždegiminiai guzeliai dingo. Tačiau, įvertinusi situaciją, specialistė nusprendė žengti dar vieną žingsnį – atlikti mikrochirurginį endodontinį gydymą, kad būtų pašalinta visa infekcija ir sudarytos geriausios sąlygos audinių gijimui.
Praėjus keletai mėnesių po gydymo, pacientė, deja, neatvyko suplanuotam kontroliniam vizitui. Ji pasirodė tik po pusantrų metų, ir tai, ką gydytoja pamatė pakartotinėje 3D rentgenogramoje, viršijo visus lūkesčius. „Kaulas buvo visiškai atsistatęs. Dantis – stabilus, nei kiek nepaslankus, nepakeitęs pozicijos. Visi audiniai aplink sveiki. Tai buvo akimirka, kai supratau, kad tikėjimas savo sprendimu ir profesionalus darbo atlikimas gali padaryti stebuklus. Dantis, kuris buvo pasmerktas, šiandien gyvas ir puikios būklės“, – prisimena gydytoja.
Ji sako, kad šis atvejis – ne tik sėkmingo gydymo pavyzdys, bet ir įrodymas, kiek daug gali lemti noras išsaugoti, o ne rinktis greitus sprendimus ir iš karto pašalinti dantį. „Per tuos aštuonerius metus odontologija stipriai pažengė į priekį – tobulėjo diagnostika, medžiagos, instrumentai. Tačiau pati svarbiausia dalis išliko ta pati: pašalinti infekciją ir palikti organizmui galimybę gyti. Kartais užtenka vos 1,5 trunkančios valandos procedūros, ir žmogus gali džiaugtis išgydytu, natūraliu dantimi. O vietoj sudėtingų protezavimo ar implantavimo procedūrų pakanka vieno tikslaus sprendimo“, – įsitikinusi A. Kalkienė.
Kada reikalinga endodontinė pagalba?
Endodontinės pagalbos gali prireikti įvairiais atvejais – ne tik tada, kai dantį stipriai skauda. Dažniausiai pacientai kreipiasi jau pajutę intensyvų, dažnai naktimis pasireiškiantį skausmą ar jautrumą karščiui ir šalčiui. Tačiau endodontinis gydymas taip pat reikalingas po dantų traumų – lūžių, smūgių ar atsiradus patinimui. Keičiant senus vainikėlius ar atliekant kitas restauracijas, neretai paaiškėja, kad pažeista danties pulpa, net jei anksčiau simptomų nebuvo. Gydymo prireikia ir tuomet, kai jau anksčiau gydytas dantis ima kelti naujų nusiskundimų – tokiu atveju atliekamas kanalų pergydymas. Net jei skausmo nejaučiate, verta prisiminti, kad rentgeno tyrimas gali atskleisti tyliai progresuojančius, bet pavojingus uždegiminius pakitimus – todėl reguliari diagnostika yra ypač svarbi.
Tam, kad išsaugoti dantį, kartais tereikia antros nuomonės
„Kanalų gydymas daugeliui asocijuojasi su skausmu ir ilgai trunkančiomis procedūromis. Tačiau iš tiesų šiuolaikinė endodontija – tai greitas, neskausmingas ir tikslus gydymas. Pacientai po gydymo dažnai nustemba: „Tai viskas? Jau baigėme?“, – dalijasi A. Kalkienė.
Pasak specialistės, svarbiausia – surasti gydytoją, kuriuo galite pasitikėti. Tada dingsta baimė, nebelieka nežinomybės, o gydymas tampa bendru į vieną tikslą orientuotu darbu – išsaugoti dantį.
„Kasmet minima endodontijos diena – puiki proga ne tik prisiminti dantis gelbstinčius gydytojus, bet ir susimąstyti apie savo burnos sveikatą. Jeigu jums siūlo šalinti dantį – pasitarkite dar kartą. Ieškokite sprendimo, kuris padėtų išsaugoti tai, kas yra neatsiejama jūsų organizmo dalis. Kartais pakanka vienos profesionalios konsultacijos, kad suprastumėte, jog dar ne viskas prarasta“, – sako gydytoja odontologė Austėja Kalkienė.
