Gripas yra viena pavojingiausių sezoninių ligų, kuria kasmet suserga apie 57 tūkst. šalies gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. 2024–2025 m. sezonu, lyginant su 2023–2024 m., Lietuvoje buvo užregistruota net tris kartus daugiau gripo atvejų. Artėjant naujam ligos sezonui, Kauno šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Rasa Tarasevičienė pasakoja, kokie simptomai padeda atpažinti gripą ir kokių prevencijos priemonių imtis.
„Gripas – tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai sukelia A ir B tipo virusai. Skirtingai nuo įprasto peršalimo, jis prasideda staiga, pasireiškia aukšta temperatūra, raumenų, sąnarių skausmais ir stipriu nuovargiu. Tai nėra lengva virusinė liga – jos eiga dažnai būna sunkesnė, ilgiau trunkanti ir galinti sukelti rimtų komplikacijų. Dėl dažnesnių komplikacijų ir sezoniškumo gripas dažnai laikomas net pavojingesne liga nei COVID-19“, – akcentuoja R. Tarasevičienė.
Sergamumas auga kasmet
Šeimos gydytoja pažymi, kad Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį ir tęsiasi iki balandžio mėnesio. Didžiausias sergamumo pikas dažniausiai fiksuojamas sausio–vasario mėnesiais, tačiau pernai jis prasidėjo jau gruodį. Pastaruoju metu stebimas ir sergamumo augimas, ypač tarp vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių.
„Be aukštos temperatūros, raumenų ir galvos skausmų, gripas dažnai sukelia ir kitus nemalonius simptomus: gerklės skausmą, sausą kosulį, šaltkrėtį. Vaikams neretai pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas ar vėmimas. Didžiausią pavojų kelia ne pati liga, o jos komplikacijos, kurios dažniausiai išryškėja baigiantis pirmajai ligos savaitei. Tarp dažniausių – plaučių uždegimas, bronchitas, taip pat širdies, smegenų ar inkstų uždegimai“, – aiškina R. Tarasevičienė.
Gripas ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems diabetu, širdies, plaučių ar imuninės sistemos ligomis, bei turintiems silpnesnį imunitetą. Jis gali ne tik sukelti komplikacijų, bet ir paūminti jau esamus sveikatos sutrikimus. Didelę riziką taip pat patiria mažamečiai vaikai (ypač iki 5 metų), nėščiosios, sveikatos priežiūros darbuotojai bei slaugos namų gyventojai.
Svarbu daug ilsėtis
Pajutus pirmuosius gripo simptomus svarbu likti namuose ir leisti organizmui ilsėtis. Taip pat naudinga vartoti kuo daugiau skysčių, prireikus – temperatūrą mažinančius vaistus bei atidžiai stebėti savo būklę.
„Kai paciento, sergančio gripu, būklė negerėja ilgiau nei penkias dienas ar net ima blogėti, pavyzdžiui, stiprėja kosulys, atsiranda dusulys ar pakyla temperatūra, kartais net iki 40 laipsnių, tai gali reikšti komplikacijų pradžią. Tokiu atveju svarbu nelaukti ir kuo greičiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kad būtų įvertinta situacija ir laiku išvengta sunkesnių pasekmių“, – aiškina šeimos gydytoja.
Kai gripu suserga vaikas, geriausia užtikrinti jo poilsį ir neleisti lankyti darželio ar mokyklos. Svarbu nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo, nes jie virusų neveikia ir gali būti žalingi. Jei vaiko būklė blogėja, atsiranda dusulys, vangumas arba jis atsisako gerti skysčius, nedelsiant pasikonsultuokite su jo šeimos gydytoju. Vaiką slaugantiems artimiesiems naudinga dėvėti medicinines kaukes, dengiančias nosį ir burną – tai padeda apsaugoti kitus šeimos narius nuo užkrato.
Skiepas – vienas efektyviausių būdų apsisaugoti
Viena veiksmingiausių gripo prevencijos priemonių išlieka kasmetinė vakcinacija. Nors vakcina 100 proc. neapsaugo nuo susirgimo gripu, tačiau padeda išvengti sudėtingų jo komplikacijų. Kadangi virusas nuolat mutuoja, vakcina kasmet atnaujinama ir pritaikoma prie tuo metu cirkuliuojančių ligos atmainų.
„Geriausia nuo gripo skiepytis rugsėjo–lapkričio mėnesiais, kol sezonas dar neprasidėjęs. Vis dėlto skiepytis verta ir vėliau – net sausį ar vasarį, nes gripo sezonas dažnai tęsiasi iki balandžio. Imunitetas po vakcinacijos susiformuoja per 2–4 savaites, todėl svarbu pasirūpinti apsauga iš anksto, kad organizmas spėtų pasiruošti virusui“, – tikina Kauno šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja R. Tarasevičienė.
Šeimos gydytoja papildo, kad svarbu skiepyti ir vaikus, nes jie dažniau serga ir platina virusą aplinkiniams. Jų imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl komplikacijų rizika taip pat yra didesnė.
Siekiant apsisaugoti nuo gripo, verta nepamiršti ir elementarių higienos priemonių – dažnai plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais asmenimis, reguliariai vėdinti patalpas. Susirgus, likti namuose, kad užkratas nebūtų perduotas aplinkiniams. Taip pat naudinga laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – čiaudėti į servetėlę arba alkūnės linkį, o ne į delną. Turėjusiems kontaktą su sergančiuoju verta pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl profilaktinio gydymo specialiais vaistais. Gripo plitimo laikotarpiu taip pat naudinga dėvėti medicinines kaukes, ypač viešose vietose ar gydymo įstaigose, bei vengti masinio žmonių susibūrimo.
