Liepos 24d. Trečiadienis

Valgomosios vakcinos

2013 Spalio 28d.
Peržiūrų skaičius: 18142
Valgomosios vakcinos

Tikriausiai visiems yra tekę su baime laukti savo eilės į skiepų kabinetą. Matyti tą ilgą adatą švirkšto gale, artėjančią prie jūsų, arba aiktelėti iš skausmo, kai ji susmenga į odą… Visa tai jau praeitis. Mokslininkai atrado būdą, kaip mūsų mėgstamus vaisius ar daržoves paversti į valgomas vakcinas.

Vakcina – sudėtinis imunobiologinis preparatas, sudarytas iš susilpnintų ar užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų komponentų bei pagalbinių cheminių medžiagų, skirtas dirbtiniam aktyviam imunitetui sukelti. Tarsi natūralioje infekcijoje, preparatas „supažindina“ mūsų imuninę sistemą su ligos sukėlėju ir skatina jos atsaką – antikūnų gamybą ir kitus gynybos mechanizmus.  Kai ateityje mūsų organizmas susidurs su „laukiniu“ patogenu, mes jau būsime nuo jo apsaugoti, t.y. turėsime imunitetą šiam sukėlėjui.

Pirmasis, sukūręs vakciną ir įrodęs, kad skiepai padeda išvengti infekcijų, buvo anglų gydytojas E. Dženeris. Jis paskiepijo berniuką karvių raupų virusu ir po to užkrėtęs jį natūralių raupų virusu įrodė, kad tai nebesukelia ligos. Tais laikais skiepijimas buvo atliekamas tiesiog įpjaunant odą ir uždedant ant įpjovimo vietos nuo užkrėstos karvės nuimtų raupų. Ši pirmoji vakcina buvo sukurta dar XVIII a., po to jų buvo kuriama vis daugiau, siekiant apsaugoti nuo įvairiausių infekcinių ligų. Imtos vykdyti globalinės imunizavimo (skiepijimo) programos, kurios užkirto kelią daugeliui ligų ir išgelbėjo daugybę žmonių gyvybių. Vakcinos lėmė, kad visame pasaulyje ir Lietuvoje išnyko raupai, siekiama išnaikinti ir kitas infekcines ligas.

Vakcinacija labai ištobulėjo, tačiau vis dar susiduriama su įvairiomis problemomis, norint užtikrinti imunizaciją besivystančiose šalyse. Šiltas klimatas, ilgas gabenimo laikas gali lemti vakcinos neveiksmingumą, nes ji turi būti laikoma šaltai. Taip pat, atgabenimo sąlygų nebuvimas ir vakcinų brangumas lemia tai, kad  skurdžiausios ir atokiausios šalys dėl infekcinių ligų netenka apie 10 milijonų gyventojų (daugiausia vaikų) per metus. Tai yra baisu ne tik toms šalims, kuriose ši problema egzistuoja, bet ir visam pasauliui, nes išnykusios ar bandomos išnaikinti infekcijos gali vėl atsinaujinti.

Šią problemą yra bandoma įveikti pasitelkiant genetinę inžineriją. Kuriamos alternatyvos injekcijoms (skiepams) – valgomos vakcinos. Tai transgeniniai augalai, kurie ekspresuoja baltymus, sukeliančius imuninės sistemos atsaką ir veikiančius kaip antigenai. Suvalgius tokį genetiškai modifikuotą vaisių ar daržovę, kaip ir pasiskiepijus, žmogaus organizme susidaro imunitetas prieš tam tikrą ligą.

Idėjos pradininkas buvo biotechnologas Čarlzas Arntzenas. Valgoma vakcina, kurią jis su kolegomis sukūrė buvo prieš hepatito B (liga žaloja kepenis, sukelia vėžį ir net mirtį) virusą. Jų pasirinktas augalas buvo bulvė, nes ji lengvai užauginama ir gali būti laikoma ilgai. Jie tokias „ypatingas“ bulves davė valgyti savanoriams ir buvo pastebėta, kad didžioji dalis tiriamųjų įgijo imunitetą. Tačiau žalios bulvės nėra skanios, o jas išvirus ar iškepus yra didelė tikimybė, kad viruso antigenai žus ir vakcina nebeteks vertės. Todėl vėliau buvo bandomi kiti įvairiausi augalai, kurie galėtų tapti oralinėmis vakcinomis. Buvo ieškoma greičiausiai užauginamų,  lengviausiai prisitaikančių prie aplinkos. Apsvarstomi buvo tokie augalai kaip pomidorai, salotos, morkos, žemės riešutai, bananai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai ir sojų pupelės. Bananai buvo pripažinti kaip geriausias variantas vakcinai, nes jie plačiai auga besivystančiose tolimosiose šalyse, kur skiepai yra sunkiai prieinami ir brangūs. Juos dabar bandoma pritaikyti, gaminant valgomas vakcinas prieš hepatitą B. Tačiau kiekvienas vaisius yra skirtingas, priklausomai nuo dydžio ar išsirpimo laipsnio, skiriasi ir antigenų dozė, kuri turi būti griežtai kontroliuojama.

Iki šiol atlikti gyvūnų stebėjimai ir keletas tyrimų su žmonėmis padrąsino mokslininkus tikėti, kad valgomos vakcinos veikia. Augalai-vakcinos turi daug pliusų, nes jie gali būti užauginami toje vietovėje, kur jų reikės, pigiai ir standartiniais auginimo metodais. Taip būtų išvengiama logistikos ir ekonominių problemų, nes nebereikėtų transportuoti tradicinių vakcinų, naudoti švirkštų, kurie ne tik kainuoja, bet gali ir sukelti infekciją, jei užteršiami. Injekuojamos vakcinos kelia grėsmę, kad nuslopintas mikroorganizmas kažkokiu būdu aktyvuosis ir sukels ligą, o valgomose vakcinose yra naudojamos tik tam tikros sukėlėjo dalys – baltymai, kurie patys niekaip negali sukelti infekcijos. Oralinės vakcinos net laikytinos efektyvesnėmis, nes jos sukelia ne tik sisteminį imuninį, bet ir gleivinių atsaką.

Šiuo metu jau yra sukurtos valgomos vakcinos prieš hepatitą B, šienligę ir alergiją įvairių organizmų nuodams. Mokslininkai viliasi, kad valgomos vakcinos įsitvirtins, tačiau turi būti padaryta dar daug tyrimų, kad tai įvyktų. Taigi, ar valgomos vakcinos pakeis tradicines, sužinosime ateityje.

Straipsnio autorė: Ieva Miceikaitė (LSMU medicininės ir veterinarinės genetikos III kurso studentė)

www.mokslustudija.lt

22 metus šaldyta sperma liko gyvybinga

JAV gimė mergaitė, kurios motina buvo apvaisinta prieš 22 metus užšaldyta savo sutuoktinio sperma. Poros dukra gimė visiškai sveika. Mergaitės tėvui tebuvo 16 metų, kai jis susirgo leukemija. Gydytojai pasiūlė radioterapiją, tačiau įspėjo, kad po...


Artėja pirmoji gimdos persodinimo operacija

Švedijos mokslininkai žengė reikšmingą žingsnį link pirmosios pasaulyje moters gimdos transplantavimo operacijos. Geteborgo (Švedija) Sahlgrenska klinika pranešė apie svarbų medicinos mokslo pasiekimą, kuris priartins pirmąją pasaulyje moters...


Izraelio mokslininkai išmoko ištrinti atmintį

Izraelio mokslininkai išmoko ištrinti atmintį

Mokslininkam pirmą kartą pavyko "dasikasti" iki ilgalaikės atminties ir ją paveikus ištrinti tam tikrus prisiminimus. Nors kol kas eksperimentai atlikti tik su žiurkėmis, neabejojama, jog juos galima pakartoti ir su žmonėmis. Nelabai...


Balandžio 11-oji pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena

Šių metų balandžio 11 dieną, minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga, diena. Būtent šią dieną skiriamas dėmesys žmonių supratingumui apie ligą ir skatinimui naujų mokslinių tyrimų, gydymo naujovių atsiradimui. Nedaugelis žmonių žino, kad...


Mokslininkai privertė žmogaus sielą palikti savo kūną

Mokslininkai privertė žmogaus sielą palikti savo kūną

Viena iš galimybių, kaip atskirti sielą nuo kūno yra labai paprasta ir puikiai žinoma - žmogui tereikia numirti. Tačiau siela iškeliauja "pasivaikščioti" ir ne tokiais drastiškais metodais - apie tai labai dažnai kalbama egzoterinėse...


Vaistininkai kritikuoja savo maitintojus

Nustačius antkainius vieniems rinkos dalyviams – vaistinėms ir vaistų tiekimo įmonėms, o kitiems – tik prievolę deklaruoti vaistų kainas, jos galutiniam vartotojui nesumažės. Vaistininkai sukilo prieš ketinimą riboti receptinių...


Dėl gripo Serbijoje atidedama šauktinių tarnybos pradžia

Dėl naujojo gripo epidemijos Serbijos kariuomenė mėnesiui atidėjo šauktinių tarnybos pradžią, informuoja naujienų agentūra AFP. Naujasis gripas Serbijoje jau nusinešė 17 gyvybių. Pagal naujus Serbijos gynybos ministerijos planus, šauktinių tarnyba...


Kompresinė terapija – efektyvi kojų venų ligų profilaktika

Kompresinė terapija – efektyvi kojų venų ligų profilaktika

Venų plėtimasis – vienas aktualiausių sveikatos sutrikimų. Silpnus venų vožtuvėlius paveldime, arba juos susilpnina netinkamas mūsų gyvenimo būdas. Nekreipiant dėmesio į šį sutrikimą, vėliau gali prireikti net operacijos. Pajutus pirmuosius...


Kepenys jau gali veikti ir be organizmo

Kepenys jau gali veikti ir be organizmo

Oksfordo Transplantacijos centro (D. Britanija) mokslininkų sukurtas medicininis prietaisas pirmą kartą suteikė galimybę 24 valandoms visiškai išsaugoti iš žmogaus organizmo išimtų kepenų funkcionalumą. Šis medicinos mokslo pasiekimas laikomas...


Kiaulių gripas: žmogus užkrėtė kiaulę?

Kanados maisto priežiūros agentūra paskelbė, kad Albertos provincijos kiaulių bandoje nustatė gripo A/H1N1 virusą. Dar vykstant tyrimams Kanados pareigūnai mano, kad kiaulės galėjo užsikrėsti virusu nuo darbininko, kuris neseniai grįžo iš...


Per Kalėdas traumas patyrusių žmonių gydymas Vilniaus teritorinei ligonių kasai kainuos apie 100 tūkst. litų

Per ilgąjį Kalėdų savaitgalį dėl slidžių gatvių traumas patyrė beveik pusė tūkstančio žmonių, esančių Vilniaus teritorinės ligonių kasos zonoje. Jų gydymas ir reabilitacija kainuos apie 100 tūkst. litų.Daugiausia gatvėse traumuotųjų buvo Vilniaus...


Velnio letenos balzamas

Velnio letenos balzamas

„Velnio letenos“ šaknis nuo seno gerai žinoma Pietų Afrikos gyventojams. Šis augalas naudojamas esant artrozo artritiniams susirgimams, raumenų ir sąnarių skausmams, raiščių ir sausgyslių uždegimams, sportinėms traumoms, sėdimojo nervo...


Pas medikus – kliūčių ruožu

Pas medikus – kliūčių ruožu

Į eilę – ankstų rytą Prie Klaipėdos universitetinės ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vakar gerokai prieš įstaigos atidarymą nusidriekė didelė eilė. Pirmieji pacientai į eilę atsistojo dar prieš septynias. Po valandos eilė jau...


Vieneri metai be patikros dėl prostatos vėžio gali būti lemtingi

"Siekiame, kad apie šią akciją žinotų kuo daugiau Lietuvos vyrų. Ji labai vertinga, nes sudaroma galimybė beveik perpus pigiau atlikti specifinio prostatos antigeno (PSA) tyrimą. Dėl ministerijos nehumaniško sprendimo sumažinti finansavimą...


Greitoji polimerinė pagalba galvos sužeidimams gydyti

Greitoji polimerinė pagalba galvos sužeidimams gydyti

Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog paviršiniai kūno pažeidimai, atsiradę dėl smūgių nuo sunkių daiktų su bukais galais, išgyja greičiau naudojant polietileno glikolio (PEG) injekcijas tuoj po sužeidimo. Andrew Koob ir Richard Borgens atliko...


Traumų profilaktika – atsargumas ir mankšta

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai įspėja, jog vyresnio amžiaus žmonės turėtų būti ypač atidūs norėdami išvengti traumų. Kasmet kritimą patiria 30-60 proc. suaugusių žmonių, maždaug pusė jų – daugiau nei vieną...


Diagnozė: diabetas. Kaip tai atsilieps kojoms?

Diagnozė: diabetas. Kaip tai atsilieps kojoms?

Klastinga liga, cukriniu diabetu, pasaulyje suserga vis daugiau žmonių. Virš 200 milijonų žmonių užsienyje ir daugiau nei 150 tūkstančių lietuvių, t. y. 5 procentai visų šalies gyventojų, – tokia yra sunerimti verčianti statistika, kuri...


Vitaminas C gali pagerinti arterijų sveikatą

Vitaminas C gali pagerinti arterijų sveikatą

Vartojant daug vitamino C turtingo maisto gali sumažėti rizika, kad arterijos sukietės, ir taip apsisaugoma nuo širdies ligų, rodo Norvegijoje atliktas tyrimas. Ulevalo universitetinės ligoninės mokslininkai nustatė, kad pagyvenusiems vyrams...


Kuo užkąsti tabtelę?

Pasak gydytojų, vaistų, kurių efektyvumui įtakos turi vartojamas maistas, yra tikrai nemažai. Vaistai nuo uždegimo Kas vartoja: kenčiantieji nuo artrito, raumenų ir sąnarių skausmų, taip pat kai skauda dantį, esant neuralgijai, peršalus ir kt....


Dovana būsimiems medikams – žmogaus kūnas

Dovana būsimiems medikams – žmogaus kūnas

Anot profesoriaus, žiūrėdamas vien į paveikslėlius geru gydytoju netapsi. Tačiau baiminamasi, kad netrukus studentai gali baigti universitetąžmogaus kūno sandarą išstudijavę tik knygose ir specialiuose muliažuose. Medicinos universitetas...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9