Daugumai balsavus „už” ir vienam Seimo nariui susilaikius, Seimas iki 2010 m. gruodžio 31 d. pratęsė lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymą kompensuojamiesiems vaistams.
Klausimo svarstymo procedūra vyko ypatingos skubos tvarka, nes liepos 1-ąją turėjo baigtis lengvatinio tarifo galiojimas. Buvo baiminamasi, kad padidėjus PVM mokesčiui, šoktelės ne tik kompensuojamųjų, bet ir visų kitų vaistų kainos, kurios Lietuvoje ir taip jau didesnės nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Priimtomis PVM įstatymo pataisomis nutarta iki 2010 m. gruodžio 31 d. pratęsti lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, nuo 2009 m. liepos 1 d. pratęsus lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą vaistų ir medicinos prekių teikimui, valstybės biudžetas 2009 m. neteks apie 63 mln. litų, o 2010 m. – apie 156 mln. litų pajamų. Vis dėlto Seimo opozicinių partijų nariai džiaugėsi, kad valdančioji dauguma „pagaliau atėjo į protą” ir taiso savo „naktines klaidas”. Jų teigimu, visiems jau seniai buvo aišku, kad valstybė neturi teisės skriausti pačių silpniausių – ligotų, senų, sunkiai besiverčiančių žmonių, kuriems dažniausiai ir reikia kompensuojamųjų vaistų.
Seimo narys Juozas Olekas, balsuodamas dėl PVM lengvatos vaistams pratęsimo, susilaikė, nes, jo manymu, ši lengvata neturėtų būti terminuota, t.y. ji turėtų galioti ne iki 2010 m. pabaigos, o visada – taip, kaip yra daugelyje išsivysčiusių šalių.
Laukia kitų priemonių
Seimo nariai taip pat paragino sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką pasistengti, kad Seimą kuo greičiau pasiektų ir įstatymai, numatantys kitas priemones, padėsiančias sumažinti protu sunkiai suvokiamas vaistų kainas Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau yra parengusi ir artimiausiu metu Vyriausybei žada pateikti svarstyti vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių planą.
Kaip „Respublikai” teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, iš esmės ministerijos pozicija aiški – antkainius receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams reguliuoti yra būtina, nes kuo daugiau atliekama analizių, tuo tampa aiškiau, kad kai kurių nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainos Lietuvoje yra nepagrįstai aukštos. Prie vaistų rašymo cheminiu pavadinimu planuojama pereiti pamažu, įgyvendinant kitas plane numatytas priemones.
„Mūsų parengtą planą Vyriausybė dar galės koreguoti, nes tik dalis jame numatytų priemonių įgyvendinama ministro įsakymu – daliai priemonių reikės Vyriausybės nutarimų keitimo ir net Farmacijos įstatymo keitimo, o tai jau yra Seimo kompetencija”, – sakė M.Marcinkevičius.
Reguliuoja Europos direktyvos
SAM parengtas planas prieš kurį laiką buvo pateiktas svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Komitetas, pareiškęs savo pastabas, jį grąžino tobulinti. Vienas punktų, kuriam, komiteto narių nuomone, reikėtų skirti daugiau dėmesio – lengvesnis pigesnių vaistų patekimas į Lietuvos rinką.
„Nuo mūsų norų šiuo klausimu nedaug kas priklauso, – sakė M.Marcinkevičius. – Kadangi ES yra bendra ekonominė erdvė, turime laikytis ir bendrų visoms šalims reikalavimų. Vaistų registracijos, kaip tokios, nacionalinė teisė nereglamentuoja – tai reglamentuoja Europos direktyvos. Jų mes nepakeisim, o jos visiems vaistams yra vienodos. Kažkodėl pas mus neretai įsivaizduojama, kad tik rusišką vaistą sunku užregistruoti. Bet kokio vaisto registracija yra ilgas ir sudėtingas procesas”.
Kitas dalykas, pasak M.Marcinkevičiaus, kad tie pigūs rusiški vaistai dažniausiai dėl to ir būna pigūs, kad jie gaminami nežinia kur ir nežinia kaip, todėl nereikalauja didelių investicijų. Be to, Rusija nėra ta farmacijos pramonės vedlė, kuri turėtų kokių labai gerų naujų vaistų. Lietuvoje yra visų tų pačių vaistų analogai, tik kitų gamintojų.
