REXSAN

Plokščiapadžius nuo skausmų išvaduos implantas

Plokščiapadžių vargams atėjo galas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pritaikytas naujas šios ligos gydymo būdas.

Operuota pirmoji pacientė

Praėjusio penktadienio rytą 13 metų pacientei įstatytas čiurnos implantas. Vos dešimt minučių trukusi operacija mergaitei visam laikui leis pamiršti plokščiapėdystę.

Paauglė tapo pirmąja Lietuvoje paciente, kuriai pritaikytas šis naujas gydymo metodas – šią patirtį kolegoms iš uostamiesčio perdavė medicinos mokslų daktaras Michaelis Grahamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Kartu su juo operavęs KUL Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis paaiškino, kad šis patogus plokščiapėdystės gydymo būdas pasaulyje nėra naujas. Amerikoje ir kai kuriose Europos šalyse jis taikomas apie 15 metų. Tačiau patobulintas pats implantas.

Pritaikytas čiurnos implantas atstato pėdą į normalią padėtį ir leidžia žmogui laisvai judėti. Tačiau šis gydymo metodas tinka, jei liga nėra uždelsta.

Tą pačią dieną po operacijos paauglė vaikščiojo, o po mėnesio „švelnios” reabilitacijos galės ir bėgioti. Ji buvo pasirinkta iš 12 ligonių, išvakarėse apžiūrėtų kartu su svečiu iš JAV.

Likdavo be pagalbos

Dažnai keičiama avalynė, skaudančios kojos, kenčiantys sąnariai bei stuburas – su tokiomis problemomis susiduria plokščiapadžiai.

Plokščiapėdystė yra įgimta deformacija dėl pėdos kauliuko neišsivystymo. Vėliau ši liga progresuoja.

„Plokščiapėdystę galima palyginti su automobiliu, kuris važinėja nesubalansuotomis padangomis. Dėl jų poveikio vėliau subyra kitos automobilio detalės. Čia tas pats – apkrauta pėda su kiekvienu žingsniu traumuojama. Paskui nukenčia kelio, klubo sąnariai ir stuburas”, – aiškino V.Žegunis.

Ortopedas-traumatologas savo darbe kasdien susiduria su tokiais pacientais. Nors nuo plokščiapėdystės kenčia nuo 20 iki 50 proc. gyventojų, tačiau gydytojai tokiems pacientams iki šiol nelabai galėjo padėti.

Tad jiems tekdavo tenkintis ortopedine avalyne, specialiais padais batuose ar specialia mankšta. V.Žegunio pastebėjimu, šios priemonės veiksmingos ne visais atvejais.

Kaip alternatyva siūlomos kaulinės pėdos operacijos, kai kaulas nukertamas, pastatomas į teisingą padėtį ir fiksuojamas vinimis. Bet žmonės geriau gyvendavo su šia problema, nei ryždavosi operuotis, pasakojo ortopedas-traumatologas.

M.Grahamas pasiūlė išeitį – patogų gydymo metodą. Traumatologijos departamento vadovas su juo susipažino Portugalijoje, Europos pėdų chirurgų suvažiavime.

Šis metodas pagrįstas tuo, kad užpildo natūralią erdvę čiurnoje. Pacientas implanto nejaučia. Net jei jis įstatomas vaikui, augant implanto keisti nereikia. Komplikacijos pasitaiko labai retai, tačiau net tokiu atveju pakanka tik išimti svetimkūnį.

Tikisi išlaidų kompensacijos

V.Žegunis po Naujųjų metų naujuoju gydymo metodu planuoja operuoti ir kitus pacientus. Kol kas impalantus jiems teks pirkti už savo pinigus. Jo kaina – apie porą tūkstančių litų.

Ortopedas-traumatologas tikisi, jog vėliau, įrodžius būtinybę, šias išlaidas kompensuos Ligonių kasos.

„Čia ne grožio operacija, o liga. Tad tikiuosi, kad ir ligoniai padės pasiekti, jog už implantą sumokėtų valstybė”, – pridūrė gydytojas.

Šį gydymo metodą netrukus gal pradės taikyti ir kiti ortopedai-traumatologai, dalyvavę konferencijoje apie pėdos čiurnos gydymą uostamiestyje.

Svečias iš JAV čiurnos implantą savo šalyje yra pritaikęs apie tūkstančiui pacientų. Už Atlanto tai tampa pagrindiniu plokščiapėdystės gydymo metodu – jis taikomas 80 proc. pacientų.

Jauniausiam M.Grahamo pacientui buvo 3,5 metų. Bet gydytojas šią operaciją pataria atlikti vėlesniame amžiuje – nuo penkerių metų.

Vyriausia JAV gydytojo pacientė buvo atšventusi 91-ąjį gimtadienį. Sunkiai, su atramomis vaikščiojusi pacientė, praėjus mėnesiui po operacijos, pati atėjo padėkoti gydytojui. Atramų jai nebereikėjo.

Naujasis plokščiapėdystės gydymo metodas šiandien plačiai taikomas Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Švedijoje, Ispanijoje.

„Taikyti šį metodą pradedame kartu su visa Europa. Tad ir mūsų pacientai turi galimybę rinktis”, – džiaugėsi V.Žegunis.

Informacija

Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs pėdos skliautas, pakeltas pėdos išorinis kraštas, nusukti pirštai. Ji būna įgimta 4-5 proc., o įgyta apie 95 proc. visų atvejų. Įvairaus laipsnio plokščią pėdą turi nuo 37 iki 50 proc. gyventojų. Tai lemia silpni blauzdos ir pėdos raumenys, ilgas stovėjimas bei vaikščiojimas, netinkamas apavas, antsvoris, įvairios ligos, pavyzdžiui, rachitas, sąnarių uždegimai, pėdų kaulų traumos ir kt. Galima įtarti plokščiapėdystę, jeigu pastebimas bent vienas iš šių simptomų: įvairaus intensyvumo pėdos ar priekinio blauzdos paviršiaus skausmas, pėdos nugarėlė yra suplokštėjusi, padas beveik ar visiškai prigula prie grindų, išorinis pėdos kraštas pasikėlęs, Achilo sausgyslė įgavusi lanko formą, smarkiai išsišovusi vidinė kulkšnis, vidiniame pėdos krašte matomas apvalus iškyšulys, eisena nerangi ir neelastinga, neretai iškrypę ar „plaktuko” formos pirštai, įaugę nagai, kojos greitai pavargsta.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE