Statistika skelbia, kad per pastarąjį dešimtmetį susirgimų melanoma padaugėjo dvigubai. Apie šią pavojingą ligą pasakoja Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėjas Vytautas Toliušis.
Didesnė rizika susirgti šia piktybine odos liga yra šviesesnio gymio žmonėms, nes jų odoje yra mažiau melanocitų – ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną. Todėl šviesios odos žmonės yra nepakankamai apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Tačiau su šia liga susiduria ir mulatai bei juodaodžiai, tik šiems ji pasireiškia ten, kur melanocitų yra labai mažai – delnų, pėdų, burnos bei lytinių organų gleivinėje.
Žmonės, turintys daugiau apgamų, kad ir niekuo neišsiskiriančių bei nekintančių, taip pat turėtų labiau atkreipti į juos dėmesį bei dažniau tikrintis pas odos gydytojus, nes jie taip pat yra labiau linkę pereiti į melanomą.
Susirgimui šia liga įtakos turi ir paveldimumas. Tiems, kurių šeimoje ar giminėje kas nors sirgo melanoma ar turėjo įtarimą keliančių apgamų, reikėtų atidžiau stebėti odą bei apgamus, lankytis pas dermatologą bent kartą per metus.
Mažesnė rizika susirgti melanoma yra odą paruošus, pripratinus prie saulės spindulių.
„Kiekvieno žmogaus oda turi savo bioritmą. Pavasarį oda pradeda ruoštis vasarai ir didesniam saulės spindulių kiekiui, pigmentinės odos ląstelės kyla į paviršių ir ruošiasi saulės atakai. Rudenį, mažėjant tiesioginių saulės spindulių, jos leidžiasi į gilesnius odos sluoksnius. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išpopuliarėjo kelionės į šiltus kraštus ne tik vasaros, bet ir žiemos sezono metu. Keliautojai, grįžę iš tokių atostogų, džiaugiasi įrudusia oda net nesusimąstydami, kad odai toks staigus ir intensyvus deginimosi seansas buvo nemenkas išbandymas”, – pasakojo V. Toliušis.
Gydytojai dermatologai pataria odą prie saulės spindulių pratinti pamažu, keletą kartų prieš atostogas apsilankyti soliariume, o deginantis naudoti apsauginius kremus.
Svarbiausia – laiku pastebėti
Kaip ir kiekvieną ligą, melanomą svarbu pastebėti kuo ankstesnės stadijos. Iki 1 mm storio melanoma išgydoma beveik visiškai, tačiau jei melanoma yra išplitusi, metastazavusi, pacientai išgyvena nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Taigi labai svarbu visiems, pakliuvusiems į rizikos grupę, kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą apžiūrai. Dermatologai skatina nelaukti, kol apgamas ryškiai pakis ar jį ims skaudėti – melanoma pradinėje ligos stadijoje gali nesireikšti jokiais simptomais.
Melanoma, – sakė V. Toliušis, – jau apie 15 metų diagnozuojama dermatoskopu – tai optinis prietaisas, kuris vaizdą padidina 10 kartų ir leidžia apžiūrėti apgamo struktūrą. Šis tyrimas patrauklus tuo, kad leidžia greitai ir neskausmingai, nepjaunant odos nustatyti apgamo pakitimus.
Pagrindinis melanomos gydymo būdas yra operacija, tačiau kartais jis derinamas su kitais gydymo būdais.
