Vaistinės teigia pasenusius vaistus priimančios, tačiau pageidaujančių juos palikti klientų esą teliko vienetai. Pasak Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininko G. Pranckevičiaus, žmonės tiesiog nebekaupia ne pirmojo būtinumo vaistų. Jo teigimu, nebūtinų vaistų nuo praeitų metų nebeperka apie 80 procentų klientų, o kai kurie netgi nebeišgali įsigyti pilnos gydytojo recepte išrašytos vaistų dozės.
Visos lrt.lt kalbintos vaistinės tikino, jog vaistus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, tikrai priimančios, nes tą daryti įpareigoja Lietuvos įstatymai, ir jokios specialios nebegaliojančių vaistų pridavimo tvarkos nėra nustačiusios (išskyrus vieną vaistinę, kuri teigė priimanti pasenusius vaistus tuo atveju, jeigu jie buvo pirkti būtent pas juos). Tačiau lrt.lt svetainėje skaitytojų komentarai byloja ką kita.
„Praeitą savaitę buvau nuėjęs į vieną iš pagrindinių vaistinių Kaune ir paklausiau, ar negalėtų paimti nebegaliojančių vaistų, tai pasakė, kad nėra kol kas galiojančios tvarkos ir neėmė”, – rašo Gediminas.
Skaitytoja Ramunė norėjo sužinoti, „ar yra tik tam tikros vaistinės, kurios priima nebereikalingus, pasenusius vaistus”.
„Būtų įdomu sužinoti kurios, kad nereiktų bereikalingai vaikščioti ir ieškoti”, – rašė skaitytoja.
Zosė teigė apėjusi keturias vaistines, norėdama atiduoti po tetų mirties likusius vaistus, tačiau jose sulaukė atsakymo, kad „vaistinės dar nėra pasiruošę jų priimti”. „Tai kur tada kreiptis?”, – klausė skaitytoja.
Pasenusius vaistus grąžina tik vienas kitas
Anot vaistinių atstovų, klientų, atnešančių nebegaliojančius vaistus, tėra vienetai. Kai kurie jų teigė, jog iš viso prašymo priimti nebegaliojančius vaistus nėra girdėję.
Bendrovės „Eurovaistinė” atstovės Lauros Murinienės teigimu, „visuomenėje labai trūksta informacijos apie farmacinių atliekų naikinimą”.
„2008-aisiais, kai vykdėme socialinę kompaniją, priminėme visuomenei, kad senus vaistus grąžintų į vaistinę. Tada buvo tikrai suaktyvėjusi ta veikla (nebegaliojančių vaistų atidavimas vaistinėms – lrt.lt), o dabar tai tikrai nėra dažnas atvejis”, – pasakojo pašnekovė.
Anot L. Murinienės, šiuo metu didesniuose Lietuvos miestuose į „Eurovaistinės” tinklui priklausančias vaistines per savaitę pasenusius vaistus atneša tik 1-2 žmonės.
Kaune, A. Mickevičiaus gatvėje, įsikūrusios „Camelia” vaistinės darbuotoja prisipažino žmonių su pasibaigusio galiojimo vaistais sulaukianti dar rečiau nei „Eurovaistinė”. Jos nuomone, taip yra todėl, kad kitaip nei anksčiau „žmonės nebeperka vaistų tiktai dėl mados ar dėl reklamos”.
„Pinigėlių žmonės nebeturi, tai ir vaistai nebaigia galioti”, – kalbėjo „Camelia” darbuotoja.
Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, esančios „Smėlynės vaistinės” vadovė Milda Bergužienė teigė, jog per 16 vaistinės gyvavimo metų sulaukė iš viso tik vieno žmogaus prašymo priimti nebegaliojančius vaistus. Jai antrino ir „Arūno vaistinės” iš Klaipėdos vaistininkas Arūnas. Anot jo, per 6-7 vaistinės gyvavimo metus nė vienas klientas nepageidavo priduoti namuose susikaupusius nebegaliojančius vaistus.
Gargžduose veikiančios „Almos vaistinės” farmakotechnikė Vitalija prašymą priimti nebegaliojančius vaistus teigia išgirstanti gal kartą per mėnesį ar dar rečiau.
Tuo metu „Lyros” vaistinės Šiauliuose darbuotoja sako, jog priima vaistus, tik jei jie pirkti jų vaistinėje.
„Šiaip mes priimtume, jeigu būtų iš mūsų pirkti. Jų sunaikinimas kainuoja, pinigėlį už tai reikia mokėti, o valstybė tam neskiria jokių pinigų, iš savų turime apmokėti”, – kalbėjo vaistinės darbuotoja.
Surinkusios nebegaliojančius vaistus, vaistinės juos perduoda farmacijos atliekų utilizacija pasirūpinančioms įmonėms.
Farmacinių atliekų tvarkymo bendrovė „Tekasta” tvirtina, jog palyginti su praėjusiais metais pasenusių vaistų kiekis mažėja.
Anot bendrovės atstovės Irenos Jakubanis, taip yra dėl ekonominiu laikmečiu pakitusių vaistų vartojimo įpročių. Jos nuomone, šiandien perkami tik patys būtiniausi vaistai ir tik tiek, kiek reikia tam kartui.
Pavojingų atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės „Toksika” technikos direktorius Mindaugas Liogė patvirtino, jog „gaunamų negaliojančių vaistų apimtis sumažėjo, nes didelis skaičius ligoninių gautų labdaros siuntų jau sutvarkyta”.
„Atsiųsdavo ligoninei tokio vaisto, kuris po mėnesio ar po dviejų tuoj nebegalios, jo reikia gal penkiems žmonėms Lietuvoje, o atsiunčia tiek, kiek Prancūzijai ir Vokietijai kartu sudėjus pakaktų”, – pasakojo M. Liogė.
Far macinių atliekų utilizavimu užsiimančios bendrovės „Senovė” medicinių atliekų deginimo baro plėtros direktorė Rima Lesnikauskienė pastebėjo, kad „vaistinės dėl vaistų sunaikinimo nesikreipia”. Bendrovė, R. Lesnikauskienės teigimu, pati kreipėsi į vaistines dėl savo paslaugų tiekimo palankiomis sąlygomis, bet atgarsio nesulaukė.
„Mes nesame tokie sąmoningi, kad neįmestume į šiukšlių kibirą kokios „Citramono” pakuotės arba kokio pasibaigusio „Paracetamolio” ir kitų vaistukų”, – teigė pašnekovė.
R. Lesnikauskienė taip pat pažymėjo, jog ir iš ligoninių gaunamų nebegaliojančių vaistų krepšeliai sumažėjo, mat šios dėl to, jog „vaistus utilizuoti brangiau nei įsigyti”, medikamentus užsisakinėja ypač apskaičiuotai, sudaro sutartis su tiekėjais, kad nepanaudotus ir artėjančius prie galiojimo termino vaistus būtų galima grąžinti.
Nereikalingų vaistų nebeperka 80 proc. klientų
Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Pranckevičius pastebi, kad žmonės, ko gero, „nebeturi ko nešti į vaistines”. Jo nuomone, nuo praeitų metų nereikalingų vaistų nebeperka apie 80 proc. vaistinių klientų. G. Pranckevičiaus teigimu, dabar vaistų perkama netgi mažiau negu jų reikalautų ligos, kuria žmogus serga, gydymas.
„Pavyzdžiui, pensininkai neturi pinigų. Jie net pasižiūri, kad nenusipirktų visos viename recepte išrašytos dozės. Galvoja: „Man išrašyta mėnesiui, bet gal už dviejų savaičių negalavimas praeis”.
Galbūt kai vaistinių tinklai padaro 50 proc. nuolaidą, kai kas ir susigundo ta reklama, bet šiaip šiuo metu vaistų atsargų niekas per daug nelaiko. Ne tokia gera ekonominė padėtis, kad žmonės galėtų kaupti vaistus”, – sako pašnekovas.
Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas pabrėžia, kad nebegaliojantys neišpakuoti vaistai, padėti vaikams neprieinamose vietose namuose, žalos padaryti neturėtų, tačiau pasekmės, jiems patekus į dirvožemį, neprognozuojamos.
„Kad namuose jie trūnija, tai nemanau, kad kažkokią žalą daro. Guli cheminė medžiaga, įpakuota į tam tikrą įpakavimą ir tiek.
Tačiau, kada nebegaliojantys vaistai patenka į sąvartynus, dirvožemį, jų poveikis nenusakomas. Pati medžiaga praranda savo veiklumą, bet kai kurie jos elementai pradeda irti ir žmogaus sveikatai jie gali būti kenksmingi.
Cheminės medžiagos neturėtų būti dirvožemyje. Netgi neteisingai vartodami medikamentus žmonės nuodijasi iš lėto, o jeigu gauname juos atgal su kažkokiu vandeniu, oru ar dar kažkaip, juo labiau kenkia”, – įspėjo apie būtinybę pasenusius vaistus perduoti vaistinėms G. Pranckevičius.
Farmacijos įstatymas nustato prievolę visoms vaistinėms
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento teigimu, žmonės racionaliau vartoja vaistus, nebekaupia jų atsargų namuose, todėl ir sumažėjo atnešamų naikintinų vaistų kiekis į vaistines. Departamento portalui lrt.lt suteiktais duomenimis, Farmacijos įstatymas nenustato prievolės žmonėms nešti netinkamus vartoti vaistus į vaistines, bet nustato prievolę visoms vaistinėms priimti iš gyventojų naikintinus vaistinius preparatus.
„Žmogus, atrinkęs nebegaliojančius ar kitus netinkamus vartoti vaistus, turėtų juos nunešti į vaistinę, o vaistinė, vykdydama Farmacijos įstatymo nuostatas, turėtų juos priimti. Tačiau, kol nepatvirtinta Farmacijos įstatyme numatyta nuostata, kad už minėtų atliekų tvarkymą turi būti apmokama iš valstybės biudžeto, vaistinės turi pačios apmokėti už iš gyventojų surinktų naikintinų vaistinių preparatų tvarkymą”, – informavo Farmacijos departamentas.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, „visus vaistus, išskyrus narkotinius ir psichotropinius, nepriklausomai kurioje vaistinėje yra įsigyti, turėtų priimti bet kuri Lietuvoje esanti vaistinė”.
„Narkotinius ir psichotropinius vaistinius preparatus gali surinkti tik vaistinės, turinčios licenciją užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba, o psichotropinius vaistinius preparatus – licenciją užsiimti psichotropinių vaistų ir vaistinių medžiagų mažmenine prekyba.
Todėl siūlome žmonėms narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus nešti į tas vaistines, kuriose tuos vaistus įsigijo, nes ne visos vaistinės turi minėtas licencijas”, – teigia Farmacijos departamentas.
Anot Farmacijos departamento, jei žmogus kreipėsi į vaistinę dėl farmacinių atliekų surinkimo ir jų nepriėmė, jis turi teisę parašyti skundą vaistinei ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
„Užregistruotus vaistinėje skundus tikrinimo metu peržiūri inspektorius ir aiškinasi, kaip iškeltos problemos buvo išspręstos. Tai užfiksuojama tikrinimo pažymose, jei yra pagrindas, formuluojamas vaistinės darbo trūkumas, t.y. konkretaus teisės akto punkto nevykdymas ir vaistinė įpareigojama šį trūkumą pašalinti.
Sankcijos galimos, jei inspektorių nustatyti trūkumai nepašalinami. Gyventojų skundų tuo, kad vaistinė nepriima farmacinių atliekų, tarnyba pastaraisiais metais nėra gavusi”, – teigia Farmacijos departamentas.
