REXSAN

Kraujo donorai – vis dar aukso vertės

Nurimus triukšmui ir dviejų uostamiestyje veikiančių kraujo donorystės įstaigų konfrontacijai, kraujo donorų stygiaus uostamiestis nebejaučia.

Kraujo donorystės įstaigų darbuotojai pastebėjo, kad šiek tiek – gal dėl sumažėjusių planinių operacijų skaičiaus – sumažėjęs ir jų poreikis. Tačiau uostamiesčio ligoninių vadovai tvirtina, kad kraujo reikia ir reikės.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis informavo, kad krauju dvi donorystės įstaigos ligoninę aprūpina pakankamai, nebent kartais pritrūksta kokios nors retesnės grupės kraujo. Čia dėl lėšų stokos planinių operacijų skaičius nesąs apribotas.

Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga sakė, kad prieš 4-5 metus sudarius sutartis du dviem tiekėjais, problemų dėl kraujo nebūna, o jei taip atsitinka – ieškoma donorų tarp ligonio giminaičių.

Daugiausia donoro kraujo komponentų prireikia Onkohematologijos ir Kardiochirurgijos skyrių pacientams.

Priima ir mokamus donorus

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo laikinai einanti pareigas direktorė Liudmila Becienė „Vakarų ekspresui” sakė, jog nors kraujo netrūksta (šiuo metu prikaupta apie 700 vienetų eritrocitų masės), jų filiale priimami visi – ir neatlygintini, ir už pinigus kraują duodantys donorai. Žinoma, jei tai leidžia jų sveikatos būklė.

Už kraują čia mokama 40 litų.

„Kraujo poreikis yra sumažėjęs, – pripažino pokalbininkė, – bet jo kartais paima Vilnius, kas prašo – tam ir duodame.”

Kokios grupės kraujas yra laukiamiausias, nuspėti negalima: vieną dieną paklausiausia viena grupė, kitądien – kita.

Priima tik neatlygintinus

Kraujo donorystės centro Klaipėdos filialo direktorius Bronius Pliuškys „Vakarų ekspresą” informavo, kad jų įstaigoje per ne visus darbo metus prisiregistravo keli tūkstančiai neatlygintinų donorų. Aprūpinti krauju Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrities ligonines jų pakanka.

Todėl norintieji kraujo parduoti už pinigus čia šiuo metu nebėra laukiami.

„Žiemą jie plūdo, bet kai sužinojo, kad mokamų donorų nepriimame, nebeplūsta. Priimame nebent tada, kai staigiai prireikia kokios nors grupės kraujo”, – sakė B. Pliuškys.

Vertingiausi – afareziniai eritrocitai

Ne per seniausiai Kraujo donorystės centro Klaipėdos filiale pradėtos naujos technologijos – eritrocitų afarezė. Pasak direktoriaus, panašiai, kaip jau seniau naudojamas trombocitų afarezės aparatas ima tik trombocitus, visa kita grąžina į organizmą, eritrocitų afarezės aparatas, grąžinęs visą skystąją kraujo dalį atgal į organizmą, palieka vien grynus eritrocitus.

Jie medikų labai vertinami, nes, neperėję per centrifugas, išlieka gyvybingesni, perpilti recipientui jų reikia mažiau, be to, jie duoda mažiau pašalinių reiškinių ir efektyviau veikia. Geriau po afarezės procedūros jaučiasi ir donoras.

Tačiau eritrocitų afarezė atsieina brangiau nei paimti kraują ir iš jo gaminti komponentus, todėl šias procedūras tenka riboti. Kol kas eritrocitų masė atiduodama tiems, kam jų labiausiai reikia – Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriui ir onkologiniams ligoniams Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

„Jei Valstybinė ligonių kasa sugebėtų kompensuoti visas eritrocitų afarezes, galima būtų jų neriboti”, – sakė B. Pliuškys ir prognozavo, kad turtingosios pasaulio šalys žada per kelerius metus pereiti vien prie afarezinių produktų.

Laukiami ir nauji donorai

Nepaisant sunkmečio padiktuotų taupymo taisyklių, nauji neatlygintini donorai vis dar yra laukiami visose kraujo donorystės įstaigose.

„Donorų problema didelė visame pasaulyje, visose šalyse jų didelis stygius. Statistika skelbia, kad Europos Sąjungos šalyse daugiau kaip 50 proc. donorų yra nuo 55 iki 65 metų. Jaunesnių mažiau nei pusė ir jie kraujo duoda po 1,1 karto per metus. Todėl baiminamasi, kad, jei ši tendencija išliks, kraujo ateityje dar labiau trūks. Neatlygintinų donorų tebelaukiam, jie mums labai brangūs”, – sakė B. Pliuškys.


VE

TAIP PAT SKAITYKITE