Meksikoje ir JAV sparčiai plintanti kiaulių gripo A(H1N1) viruso atmaina verčia suklusti visą pasaulį. Meksikoje jau registruojami mirties atvejai. Pirmieji sergančiųjų žmonių atvejai pradėti registruoti ir Europoje. Didžiausią susirūpinimą specialistams kelia tai, kad virusas gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo apie galimą šios ligos plitimą ir pandemijos tikimybę. Rekomenduojama nevykti į šalis, kuriose registruojami kiaulių gripo atvejai.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius ragina žmones nepanikuoti ir atsako į šiuo metu dažniausiaia kylančius klausimus.
Ką svarbu žinoti apie pandeminį gripą?
Pandeminis gripas – tai gripo rūšis, atsirandanti kas keletą dešimtmečių ir sparčiai išplintanti daugelyje pasaulio valstybių bei regionų. Pandeminio gripo simptomai panašūs į įprasto gripo, bet dažniausiai yra stipresni. Būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas daugiau kaip 38°C, sausas kosulys, gerklės, raumenų, galvos skausmas, nuovargis, silpnumas.
Tikimybė užsikrėsti pandeminiu gripu yra didelė, kadangi jis plinta labai sparčiai ir tik nedaugelis žmonių jam turi imunitetą.
Kaip prasideda gripo pandemija?
Gripo virusai nuolat keičiasi ir atsiranda naujos jų rūšys. Pandemija prasideda tada, kai atsiranda toks virusas, kuris visiškai nepanašus į ankstesnius, todėl daugelis žmonių visiškai neturi imuniteto tokiai rūšiai. Dėl to gripas plinta sparčiai ir plačiai, juo užsikrečia šimtai tūkstančių žmonių. Naujas pandeminis virusas gali atsirasti žmogaus gripo virusui susimaišius su gyvūnų gripo virusu. Gripo pandemijos kyla kas 10-40 metų. XX a. kilo trys gripo pandemijos:
„Ispaniškojo gripo” pandemija kilo 1918-1919 m. Manoma, kad jos metu mirė 20-40 milijonų žmonių visame pasaulyje. Daugiausiai sirgo sveiki, jauni, suaugę žmonės, kurių amžius svyravo nuo 20 iki 50 metų.
„Azijietiško gripo’1” pandemija kilo 1957-1958 m. Manoma, kad nuo jo mirė milijonas žmonių visame pasaulyje. Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgusiųjų, – labai jauni ir labai seni žmonės.
„Honkongo gripo” pandemija kilo 1968-1969 m. Manoma, kad nuo jo mirė 1–4 milijonai žmonių visame pasaulyje. Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausiai susirgimų, – labai seni žmonės ir ligoniai.
Kuo gripo pandemija skiriasi nuo įprasto gripo protrūkio?
Pandeminio gripo virusas bet kuriuo metu šalyje gali išplisti labai greitai – per kelias savaites.
Manoma, kad sergamumas didėtų ir mažėtų keliomis bangomis, kurių trukmė svyruotų nuo 6 iki 8 savaičių. Vidutinė ligos trukmė 7–10 dienų.
Pandeminis gripas gali turėti sunkių pasekmių visiems užsikrėtusiems. Dažnos ir sunkios komplikacijos, galimi mirties atvejai.
Su kokiais sunkumais susidurtų medikai?
Gripo pandemija sutrikdytų kasdienį gyvenimo ritmą, kiltų spaudimas sveikatos apsaugos tarnyboms, kurias užplūstų dideli sunkių ligonių srautai. Skaičiuojama, kad pandemijos metu kas ketvirtas dirbantis nedirbtų 5–8 dienas.
Stipriai išaugtų gydymui reikalingų antivirusinių vaistų poreikis. Skiepai nuo įprasto gripo būtų neveiksmingi, o nuo pandeminio gripo viruso pradžioje vakcinos nebus.
Ar yra vaistų nuo pandeminio gripo?
Yra antivirusinių vaistų, kurie gali būti veiksmingi gydant pandeminį gripą, ir yra kaupiamos jų atsargos. Šie vaistai bus naudojami siekiant kuo veiksmingiau gydyti tuos, kuriems gali pasireikšti sunkios komplikacijos.
Gydymas antivirusiniais vaistais turėtų padėti sumažinti gripo simptomus ir sutrumpinti susirgimo trukmę, tačiau juos vartojantis žmogus vis tiek gali perduoti infekciją kitiems. Sunku iš anksto numatyti, kurioms žmonių grupėms susirgimo pasekmės būtų sunkesnės ir kuriems žmonėms antivirusiniai vaistai būtų reikalingi labiausiai.
Kaip apsisaugoti
Atsižvelgiant į nepalankią epidemiologinę situaciją, vykstantiems į užsienio šalis, kuriose registruojami kiaulių gripo atvejai, būtina:
– Laikytis asmens higienos reikalavimų – čiaudint, kosint ar nusivalius nosį plauti rankas, nes tai stabdo viruso plitimą per paviršius ir viruso perdavimą kitiems;
– Gerai vėdinti patalpas;
– Švariai plauti rankas;
– Rankoms plauti naudoti skystą muilą ir vienkartinius rankšluosčius;
– Įprastomis plovimo priemonėmis dažnai valyti kietus paviršius;
– Vengti patalpų, kuriose yra daug žmonių ir kurios blogai vėdinamos;
– Turėti nosines ir jas tinkamai naudoti (panaudotą servetėlę išmesti į šiukšlių dėžę, prieš tai įdėjus į maišelį);
– Gerai maitintis, mankštintis, ilsėtis, nerūkyti, nesinervinti;
– Reikalui esant dėvėti asmens apsaugos priemones;
– Valyti vaikų žaislus;
– Grįžus iš šalių, kuriose nustatytas kiaulių gripas, ir pajutus ūmius ligos simptomus – aukšta temperatūra (daugiau nei 38°C), kosulys, bendras silpnumas, raumenų, galvos, akių obuolių skausmai – kreiptis medicininės pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Pasaulio sveikatos organizacija yra sukūrusi tarptautinį pandeminio gripo stebėjimo tinklą. Lietuva yra parengusi gripo pandemįjos planą, kuris bus pradėtas įgyvendinti prasidėjus pandeniijai. Jeigu ji pasieks Lietuvą, Sveikatos apsaugos ministerija apie tai įspės gyventojus ir teiks rekomendacijas, kurių priemonių geriausia imtis. Jeigu prasidės gripo pandemija, apie tai bus skelbiama televizijoje, radijuje ir spaudoje.
