Liepos 4d. Šeštadienis

Kamieninės ląstelės nulipdys norimą organą

Peržiūrų skaičius: 18372

Tikimasi, kad taikant kamienines ląsteles ateityje pavyks išauginti vis daugiau žmogaus audinių ar net organų, kurie pakeis pasiligojusiuosius. Įdomius eksperimentus, kaip atkurti miokardo infarkto pažeistą širdies audinį, atlieka ir Lietuvos mokslininkai bei medikai.

Šiemet baigėsi keletą metų trukę projektai, skirti kamieninių ląstelių tyrimams ir jų pritaikymui. Apie rezultatus pasakojo Biochemijos instituto mokslininkės Virginija Bukelskienė, Audronė Kalvelytė ir Daiva Baltriukienė.

Moka atkurti audinį

Pasak V.Bukelskienės, kamieninės ląstelės turi nepaprastą savybę atkurti audinį ar organą, į kurį jos įsodinamos. Šiuo požiūriu išsiskiria pirmųjų gyvenimo dienų embriono ląstelės - jos gali tapti bet kokio organo dalimi. Tačiau yra ir su tuo susijusių trūkumų - transplantuotos embrioninės ląstelės linkusios suvėžėti. Be to, žmogaus embriono ląstelių taikymas gydymui kelia didelių etinių problemų. Šiam tikslui naudojant suaugusio žmogaus kamienines ląsteles minėtų problemų išvengiama.

"Suaugusiojo kamieninės ląstelės tūno ramiai, kol išorinio signalo pastūmėtos ima veikti - keliauja į pažeistą organizmo vietą ar perkeltos į kitą audinį atkuria jo savybes. Tai ir yra regeneracinės medicinos esmė", - paaiškino V.Bukelskienė.

Pirmasis šios srities straipsnis pasirodė dar 1961-aisiais ir buvo susijęs su kaulų čiulpų ląstelių tyrimais. Dabar regeneracinė medicina - ant bangos: internetas lūžta nuo naujų tyrimų publikacijų, prognozuojami neįtikimi dalykai. Esą atsiras organų spausdintuvai, odos purkštuvai, kamieninių ląstelių milteliai ir kitos priemonės, padėsiančios greitai išgydyti smarkius nudegimus, atauginti galūnes ar vidaus organus.

JAV šį rudenį jau atvėrė duris eksperimentams su embrioninių ląstelių linijomis, kurios buvo gautos dirbtinai suliejus kiaušialąstes su spermatozoidais. Tikimasi, kad tai paspartins kamieninių ląstelių technologijų diegimą praktikoje.

Gydo miokardo infarktą

Pasaulyje dabar dirbama dviem pagrindinėmis kryptimis. Viena jų - vadinamoji citoterapija, kai kamieninės ląstelės įšvirkščiamos į pažeistą organizmo vietą. Kita sritis - bandymai ląsteles auginti ant tam tikrų karkasų. Taip siekiama suformuoti naujus organus. Įsodinus juos į žmogaus organizmą karkasai arba išlieka, arba suyra.

Citoterapija pirmiausia pradėta taikyti gydant kraujo vėžį - tam padėjo kaulų čiulpų ląstelių transplantavimas. Šis metodas dabar jau plačiai naudojamas. Gerokai pasistūmėta ir gydant miokardo infarkto pažeistą širdies raumenį, į jį įšvirkščiant kamienines ląsteles. Jau prieš dešimtmetį buvo žinomi keletas atvejų, dabar tokių procedūrų atliekama gerokai daugiau. Tačiau tikslios statistikos nėra. "Galbūt todėl, kad šie eksperimentai tapo gan dažni. Kita vertus, ne visi jie sėkmingi, ne apie visus informuojama", - svarstė mokslininkė.

Kaip veikia šis gydymo metodas? "Po miokardo infarkto žuvus širdies ląstelėms, širdies raumuo pažeidimo vietoje perauga jungiamuoju audiniu. Kamieninių ląstelių injekcijų į apmirusią zoną tikslas - integruoti jas į širdies raumenį. Ten jos turi daugintis, diferencijuotis ir pakeisti žuvusiąsias", - paaiškino biochemikė.

Eksperimentai pavyko

Pažeisto širdies raumens atkūrimo kamieninių ląstelių injekcijomis tyrimai Lietuvoje pradėti dar 1999 metais, tačiau tik nuo 2004-ųjų, gavus Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paramą, šie darbai suaktyvėjo. Eksperimentuota su laboratoriniais triušiais. Jų ląstelės, paimtos iš griaučių raumens, buvo dauginamos mėgintuvėlyje ir po to sušvirkščiamos į infarkto pažeistą širdies sritį. Kad vėliau būtų galima jas aptikti ir nustatyti, kas įvyko, ląsteles biochemikai žymėjo specialiais švytinčiais dažais.

Injekcijas atlikę Santariškių kardiochirurgai stebėjo, kaip kito širdies funkcija po transplantacijos, atlikdavo elektrokardiogramas bei echoskopijas. Eksperimento pabaigoje biochemikai tikrino, ar ląstelės iš tiesų išliko, prigijo pažeistoje vietoje.

V.Bukelskienė rodė nuotraukas, padarytas praėjus vos mėnesiui po kamieninių ląstelių injekcijų. Jose matyti, kaip tamsiame ląstelių fone šviečia kamieninių ląstelių švyturėliai.

"Jei ląstelės prigijo triušiui, galima tikėtis šį metodą ateityje pritaikyti ir žmogui", - sakė mokslininkė. Tačiau problema ta, kad per transplantaciją nemažai ląstelių žūva. Mokslininkų tikslas ir buvo išsiaiškinti savybes, nuo kurių priklauso kamieninių ląstelių išgyvenamumas, rasti kelių, kaip jį pagerinti.

Pakeistosios išgyvena geriau

Biochemikams pavyko išaiškinti molekules, atsakingas už ląstelių išgyvenamumą. Tapo žinoma, kaip reguliuoti genų raišką, kad įsodintos ląstelės geriau išliktų.

Lygiagrečiai vykdyti du tyrimai - mėgintuvėlyje ir gyvame organizme. "Tyrimai in vitro parodė, kad veikiant įvairioms toksinėms medžiagoms genetiškai pakeistos ląstelės išgyvena geriau. Šias išvadas patvirtino ir eksperimentai gyvūnėlio širdyje, kur buvo suleistos įprastos ir "pagerintos" kamieninės ląstelės. Pastarųjų gyvybingumas buvo didesnis, palyginti su nekeistomis. Jau vien šis rezultatas yra labai svarbus", - pabrėžė D.Baltriukienė.

Jos kolegė A.Kalvelytė pasidžiaugė, kad pavyko gauti suaugusio organizmo kamieninių ląstelių linijas, - dabar bus galima pagaminti ląstelių įvairiais kiekiais. "Mūsų idėja - gydymui naudoti autologines, to paties suaugusio organizmo ląsteles. Jas būtų galima paimti iš raumens audinio ir užšaldyti, o prireikus - panaudoti. Tai būtų alternatyva gydymui embrioninėmis ląstelėmis", - sakė A.Kalvelytė.

Jos teigimu, didelis laimėjimas yra ir tai, kad išmokta elgtis su kamieninėmis ląstelėmis, jas auginti ir valdyti. "Šios ląstelės labai skiriasi nuo tų, su kuriomis dirbome anksčiau", - pabrėžė mokslininkė.

Tyrė karkasus

Biochemijos instituto tyrinėtojai dirbo ir kita linkme. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru siekta atrinkti karkasus, ant kurių ląstelės augtų geriausiai.

"Tirtieji karkasai buvo pagaminti iš specialių polimerinių medžiagų, kurios nesuyra implantavus jas į organizmą. Svarbus šių medžiagų elastingumas, kietumas, forma, geometrija", - pasakojo A.Kalvelytė.

Bandymų rezultatai ateityje galėtų būti pritaikyti kardiochirurginėms reikmėms, - pavyzdžiui, vaikams, turintiems įgimtą širdies ydą, gydyti. Mat jiems augant tenka atlikti keletą širdies operacijų, pjūvio vietoje audiniai surandėja. Pritaikius iš kamieninių ląstelių tinklelio suformuotą "langelį", operacijos būtų saugesnės ir paprastesnės. Tai tik viena tokio tipo dirbtinių audinių panaudojimo galimybių.

Dar jie gali būti taikomi širdies vožtuvų defektams, kraujagyslių pažeidimams, kaulų ligoms, odos nudegimams ir daugeliui kitų sveikatos sutrikimų gydyti.

Ateities medicina

Pasak V.Bukelskienės, organų auginimas ant specialių medžiagų visame pasaulyje tebėra eksperimentinės fazės. Tyrimus spartina didėjantis donorų organų poreikis bei su jų transplantacija susijusios etinės problemos.

Mokslininkių teigimu, šiandien jau sukurtos ir praktikoje pritaikytos dirbtinės kraujagyslės, dirbtinė oda. Ant specialaus karkaso pavyko išauginti net širdį, - tiesa, ne žmogaus, o gyvūno. Prieš kelerius metus paskelbta apie šlapimo pūslę, suformuotą iš kamieninių ląstelių. V.Bukelskienės duomenimis, žinia pasklido praėjus net septyneriems metams nuo pūslės implantavimo pacientui.

"Kadangi kamieninės ląstelės gali prigyti įvairiuose organuose, perspektyvos labai plačios. Gali būti gaminami kaulų implantai, sprendžiamos odontologinės problemos. Išaugintomis sąnario kremzlėmis būtų pakeičiamos susidėvėjusios. Vėžio atveju - pašalinus naviką užpildoma susidariusi ertmė. Kamienines ląsteles galima pritaikyti ir raumenų distrofijai gydyti", - pasakojo D.Baltriukienė.

Savo eilės laukia ir gyvybiškai svarbių nervų sistemos sutrikimų gydymas. "Nervinių kamieninių ląstelių paėmimas yra labai sudėtingas, jis pažeidžia audinius. Daug patogiau šias ląsteles užauginti ir pritaikyti įvairioms ligoms, pavyzdžiui, cerebriniam paralyžiui, gydyti. Tai - ateities medicinos uždavinys", - pabrėžė A.Kalvelytė.

"Prieš metus buvo paskleista drąsi nuomonė, kad gydymą cheminiais vaistais perspektyvoje pakeis terapija savomis ląstelėmis. Teks dar palūkėti, kol įsitikinsime, ar taip bus iš tiesų", - sakė V.Bukelskienė.

Bernardinai

Daug draugų negarantuoja paramos

Daug draugų negarantuoja paramos

Misūrio universiteto (JAV) fiziologai, atlikę tyrimą su 813 paauglių, priėjo prie išvados, kad didelis draugų ratas jiems, o ypač mergaitėms, negarantuoja psichologinės paramos. Atvirkščiai - daug draugų lemia daugiau negatyvių emocijų. Savo...


Asbesto poveikiui – didesnis dėmesys

Asbesto poveikiui – didesnis dėmesys

Siekiama apsaugoti visuomenę nuo riziką sveikatai keliančio asbesto kancerogeninio poveikio, kuris mokslininkų pripažintas ilgalaikiu ir ypač kenksmingu. "Iki šiol Lietuvoje nebuvo sistemingai renkama ir kaupiama informacija apie asbesto...


Ląstelės-jogai

Kol kas mokslininkams labai nelengva iš kamieninių ląstelių išauginti reikiamą audinį, jau nekalbant apie visą organą. To siekiama itin aistringai, nes bet kokio organo išauginimas iš paciento kamieninių ląstelių išspręstų esminę medicinos...


Sudarytas II tipo diabeto genų žemėlapis

Mokslininkai tvirtina sudarę genų, dėl kurių susergama II tipo diabetu, žemėlapį. Esama vilties, kad ateityje bus galima atlikti tokią riziką nustatantį tyrimą, praneša BBC. Tyrimų rezultatai galėtų paaiškinti iki 70 proc. šio sveikatos sutrikimo,...


"Viagra" nepadeda pusei šį vaistą vartojančių vyrų

Medikai įspėja, kad vyrams dažnai skiriamas pernelyg brangus vaistas, kuris neišsprendžia sveikatos problemų. Maždaug pusei vyrų "Viagra" nepadeda. Kaip praneša dailymail.co.uk, daugelis vyrų, turinčių erekcijos sutrikimų, iš tiesų...


Kaune kuriamas naujas sveikatos mokslų universitetas

Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija pradeda jungimosi procesą ir 2010 m. rugsėjo 1 d. ketina tapti sveikatos mokslų universitetu. Nauja aukštoji mokykla orientuosis į biomedicinos mokslo srities studijas, teikiančias...


"Vaisingumo pažinimas – asmens teisė žinoti"

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje "Vaisingumo pažinimas – asmens teisė žinoti", kuri vyks birželio 2 d. Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Z. Januškevičiaus salėje (LSMU...


Vyriausybei siūloma mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir priemokas

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu Vyriausybė ketina į kompensuojamųjų vaistų kainyną šiemet įtraukti vaistus su mažesnėmis priemokomis nei pernai. Pirmadienį pasitarime Ministrų kabinetas pritarė, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną...


Britai keliauja operuotis į užsienį

Britai keliauja operuotis į užsienį

Didžiojoje Britanijoje sparčiai auga sveikatos turizmas – per metus gydytis svetur išvyksta 60 tūkst. britų, rašo "Mirror News". Britams patraukliausios šalys operuotis yra Indija, Vengrija, Ispanija, Belgija ir Kipras. Čia...


Kai žmonės mano, kad jie yra mirę

Kai žmonės mano, kad jie yra mirę

1993-aisiais vyriškis nuskubėjo į ligoninę, nes pavojingai susižeidė save peiliu. Nors tuo metu jis buvo labai nuliūdęs, jis tikrai nenorėjo nusižudyti – jis tik norėjo įrodyti savo artimiesiems, kad nekraujuoja – jis buvo įsitikinęs,...


Lietuviai – vieni agresyviausių Europoje

Lietuvos gyventojai yra bene agresyviausi visoje Europoje. Apie tai byloja ne tik nusikalstamumo rodikliai. Policijos suvestinėse neatsispindi užslėptas smurtas - pašaipos, netolerancija ir tiesiog susvetimėjimas. Specialistai įsitikinę, kad...


Pas medikus – kliūčių ruožu

Pas medikus – kliūčių ruožu

Į eilę – ankstų rytą Prie Klaipėdos universitetinės ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vakar gerokai prieš įstaigos atidarymą nusidriekė didelė eilė. Pirmieji pacientai į eilę atsistojo dar prieš septynias. Po valandos eilė jau...


Geriausi pasaulyje vidpadžiai, arba šlapios pėdos

Geriausi pasaulyje vidpadžiai, arba šlapios pėdos

Ar kada atkreipėte dėmesį į grindyse paliktą savo pėdos žymę? Sakysite, nėra reikalo basomis, šlapiomis kojomis šmirinėti po namus. Ir teisingai. Tačiau kartą per metus į savo pėdas žvilgtelėti atidžiau vis tik nepakenktų. Juk ši iš pirmo...


Vaistams ir vakcinai nuo gripo rastas milijonas

Sveikatos apsaugos ministerija rado 1 mln. litų vakcinai nuo naujojo gripo ir antivirusiniams vaistams. Žadama, kad jie atkeliaus į Lietuvą per artimiausias savaites. Taip pat rasta 300 tūkst. litų papildomam medikų darbo krūviui apmokėti. Pasak...


Santariškių chirurgai atliko iki šiol pasaulyje nedarytą pilvo operaciją

Santariškių chirurgai atliko iki šiol pasaulyje nedarytą pilvo operaciją

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų pilvo chirurgai atliko pirmąją pasaulyje pilvo operaciją, kai iš tiesiosios žarnos pašalinta heterotopinė skrandžio gleivinė (HSG)). Istorinė operacija devyniolikmečiui prieš savaitę...


Pernai Lietuvoje diagnozuota 180 naujų ŽIV užsikrėtimo atvejų

Iš viso šiuo virusu nuo 1988-ųjų, kai užfiksuotas pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje, užsikrėtė 1581 žmonės. Pernai naujų ŽIV atvejų užregistruota dvigubai daugiau nei 2008 metais. Tuomet medikai nustatė 95 naujus ŽIV atvejus, 2007-aisiais - 106,...


40 proc. sergančiųjų kraujo vėžiu negauna vaistų

Nors situacija gerėja, beveik 40 proc. sergančiųjų viena iš lėtinių formų piktybiniu kraujo vėžiu negauna reikiamų vaistų. Taip teigia Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas...


Nebėra eilių atlikti sąnarių protezavimą

Net keliose šalies ligoninėse susidėvėjusį sąnarį galima pakeisti dirbtiniu nelaukiant, kaip būdavo anksčiau, net kelerius metus. Pagal dabar galiojančią tvarką pacientas gali pasirinkti ligoninę, kurioje minėtos eilės yra trumpiausios. Nebeliko...


Vilniaus ligoninės bus sujungtos į tris centrus

Reformuojant sveikatos apsaugos sistemą sostinės ligoninės bus sujungtos į tris centrus. Pagal Vyriausybės patvirtintą programą Vilniuje numatyta kurti vieningą stiprų mokslo ir medicinos centrą Santariškių miestelyje, pranešė Sveikatos apsaugos...


Hepatito užkratas gydymo įstaigose - netoleruotinas aplaidumas

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija yra šokiruota žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, esą Lietuvos gydymo įstaigose perpilant kraują vis dar pasitaiko užkrėtimo hepatitu per donorų kraują atvejų. Pasak asociacijos...


Mikčiojimą lemia genai, tvirtina mokslininkai

Mokslininkai išsiaiškino, kad mikčiojame ne dėl nervingumo, o kad tai - paveldima liga, tad atrasti genai gali paskatinti naujų vaistų sukūrimą. Maždaug 1 proc. žmonijos mikčioja ir ilgą laiką buvo manoma, kad tai nervinės įtampos simptomas....


Sėlenos gali sumažinti riziką susirgti hipertenzija

Daugiau vartodami neperdirbtų grūdų, ypač sėlenų, vyrai gali sumažinti riziką susirgti hipertenzija, nustatė JAV mokslininkai. Išnagrinėję daugiau kaip 30 tūkstančių sveikų asmenų stebėsenos duomenis, mokslininkai teigia, kad didesnis neperdirbtų...


R.Šukys siūlo grąžinti 2009 metais buvusius sveikatos paslaugų įkainius

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys siūlo grąžinti 2009 metais buvusius sveikatos paslaugų įkainius - iki 0,89 lito padidinti sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę. R.Šukys, įvertinęs šalies ekonominę ir finansinę padėtį,...


Gydymo įstaigos nedarbingumo pažymėjimus išduos elektroniniu būdu 2010-aisiais

Nuo 2010 m. balandžio 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigos nedarbingumo pažymėjimus išduos tik per Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemą (EPTS). Tai nustatyta šiandien Vyriausybei pritarus Socialinės apsaugos ir darbo...


Sėkmingai išbandytos kontraceptinės injekcijos vyrams

Kinijoje atlikti didžiausi iki šiol vyrams skirto leidžiamo kontraceptiko bandymai, kuriuose dalyvavo per 1000 savanorių. Mokslininkai mano, kad žengtas dar vienas žingsnis į priekį kuriant efektyvią kontraceptinę priemonę vyrams: nustatyta, kad...


Mokslininkai išaiškino, kaip veikia pakartotinės vakcinos

Mokslininkai išaiškino, kaip veikia pakartotinės vakcinos

Kai kurių vakcinų sudėtyje turi būti ne tik bakterijų ar virusų komponentų, į kuriuos nukreipta apsauginė imuninės sistemos reakcija, bet ir ingredientų, kurie skatina šį atsaką. Dauguma antibakterinių ar antivirusinių vakcinų komponentai turi...


Psichologai – už alkoholio reklamos ribojimą

Psichologai – už alkoholio reklamos ribojimą

Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) atkreipia visuomenės bei politikų dėmesį, kad alkoholinių gėrimų kainos, prekybos bei reklamos apribojimai yra viena iš veiksmingų priemonių kovojant su nesaikingu alkoholio vartojimu. Pastaruoju metu plačiai...


Panika dėl kiaulių gripo: labiausiai pelnosi valstybė?

Sveikatos apsaugos ministerija piktinasi, kad vaistinės pelnosi iš vadinamojo kiaulių gripo. Tačiau nemažą vaistų kainos dalį pasiima ir pati valstybė. Dėl kiaulių gripo kylanti panika gyventojus vis dažniau priverčia užsukti į vaistines. Tačiau...


Retos ligos: žinoti, suprasti, padėti

Balandžio septintąją minėsime Pasaulinę sveikatos dieną. Tai tarsi priminimas kiekvienam susirūpinti ne tik savo sveikata, bet ir atsigręžti į tuos, kurie kasdien kovoja su klastingomis ligomis. Pavasarį paskelbto Eurobarometro tyrimo apie retas...


Vilniuje - pasaulio psichologų konferencija

Vilniuje vyks 14-oji Europos raidos psichologijos konferencija, kurią organizuoja Mykolo Romerio universitetas ir Europos raidos psichologijos draugija (ESDP). Konferencija prasidės antradienį ir truks iki šeštadienio. Joje dalyvaus apie 700...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9