Balandžio 2d. Ketvirtadienis

Kamieninės ląstelės nulipdys norimą organą

Peržiūrų skaičius: 18372

Tikimasi, kad taikant kamienines ląsteles ateityje pavyks išauginti vis daugiau žmogaus audinių ar net organų, kurie pakeis pasiligojusiuosius. Įdomius eksperimentus, kaip atkurti miokardo infarkto pažeistą širdies audinį, atlieka ir Lietuvos mokslininkai bei medikai.

Šiemet baigėsi keletą metų trukę projektai, skirti kamieninių ląstelių tyrimams ir jų pritaikymui. Apie rezultatus pasakojo Biochemijos instituto mokslininkės Virginija Bukelskienė, Audronė Kalvelytė ir Daiva Baltriukienė.

Moka atkurti audinį

Pasak V.Bukelskienės, kamieninės ląstelės turi nepaprastą savybę atkurti audinį ar organą, į kurį jos įsodinamos. Šiuo požiūriu išsiskiria pirmųjų gyvenimo dienų embriono ląstelės - jos gali tapti bet kokio organo dalimi. Tačiau yra ir su tuo susijusių trūkumų - transplantuotos embrioninės ląstelės linkusios suvėžėti. Be to, žmogaus embriono ląstelių taikymas gydymui kelia didelių etinių problemų. Šiam tikslui naudojant suaugusio žmogaus kamienines ląsteles minėtų problemų išvengiama.

"Suaugusiojo kamieninės ląstelės tūno ramiai, kol išorinio signalo pastūmėtos ima veikti - keliauja į pažeistą organizmo vietą ar perkeltos į kitą audinį atkuria jo savybes. Tai ir yra regeneracinės medicinos esmė", - paaiškino V.Bukelskienė.

Pirmasis šios srities straipsnis pasirodė dar 1961-aisiais ir buvo susijęs su kaulų čiulpų ląstelių tyrimais. Dabar regeneracinė medicina - ant bangos: internetas lūžta nuo naujų tyrimų publikacijų, prognozuojami neįtikimi dalykai. Esą atsiras organų spausdintuvai, odos purkštuvai, kamieninių ląstelių milteliai ir kitos priemonės, padėsiančios greitai išgydyti smarkius nudegimus, atauginti galūnes ar vidaus organus.

JAV šį rudenį jau atvėrė duris eksperimentams su embrioninių ląstelių linijomis, kurios buvo gautos dirbtinai suliejus kiaušialąstes su spermatozoidais. Tikimasi, kad tai paspartins kamieninių ląstelių technologijų diegimą praktikoje.

Gydo miokardo infarktą

Pasaulyje dabar dirbama dviem pagrindinėmis kryptimis. Viena jų - vadinamoji citoterapija, kai kamieninės ląstelės įšvirkščiamos į pažeistą organizmo vietą. Kita sritis - bandymai ląsteles auginti ant tam tikrų karkasų. Taip siekiama suformuoti naujus organus. Įsodinus juos į žmogaus organizmą karkasai arba išlieka, arba suyra.

Citoterapija pirmiausia pradėta taikyti gydant kraujo vėžį - tam padėjo kaulų čiulpų ląstelių transplantavimas. Šis metodas dabar jau plačiai naudojamas. Gerokai pasistūmėta ir gydant miokardo infarkto pažeistą širdies raumenį, į jį įšvirkščiant kamienines ląsteles. Jau prieš dešimtmetį buvo žinomi keletas atvejų, dabar tokių procedūrų atliekama gerokai daugiau. Tačiau tikslios statistikos nėra. "Galbūt todėl, kad šie eksperimentai tapo gan dažni. Kita vertus, ne visi jie sėkmingi, ne apie visus informuojama", - svarstė mokslininkė.

Kaip veikia šis gydymo metodas? "Po miokardo infarkto žuvus širdies ląstelėms, širdies raumuo pažeidimo vietoje perauga jungiamuoju audiniu. Kamieninių ląstelių injekcijų į apmirusią zoną tikslas - integruoti jas į širdies raumenį. Ten jos turi daugintis, diferencijuotis ir pakeisti žuvusiąsias", - paaiškino biochemikė.

Eksperimentai pavyko

Pažeisto širdies raumens atkūrimo kamieninių ląstelių injekcijomis tyrimai Lietuvoje pradėti dar 1999 metais, tačiau tik nuo 2004-ųjų, gavus Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paramą, šie darbai suaktyvėjo. Eksperimentuota su laboratoriniais triušiais. Jų ląstelės, paimtos iš griaučių raumens, buvo dauginamos mėgintuvėlyje ir po to sušvirkščiamos į infarkto pažeistą širdies sritį. Kad vėliau būtų galima jas aptikti ir nustatyti, kas įvyko, ląsteles biochemikai žymėjo specialiais švytinčiais dažais.

Injekcijas atlikę Santariškių kardiochirurgai stebėjo, kaip kito širdies funkcija po transplantacijos, atlikdavo elektrokardiogramas bei echoskopijas. Eksperimento pabaigoje biochemikai tikrino, ar ląstelės iš tiesų išliko, prigijo pažeistoje vietoje.

V.Bukelskienė rodė nuotraukas, padarytas praėjus vos mėnesiui po kamieninių ląstelių injekcijų. Jose matyti, kaip tamsiame ląstelių fone šviečia kamieninių ląstelių švyturėliai.

"Jei ląstelės prigijo triušiui, galima tikėtis šį metodą ateityje pritaikyti ir žmogui", - sakė mokslininkė. Tačiau problema ta, kad per transplantaciją nemažai ląstelių žūva. Mokslininkų tikslas ir buvo išsiaiškinti savybes, nuo kurių priklauso kamieninių ląstelių išgyvenamumas, rasti kelių, kaip jį pagerinti.

Pakeistosios išgyvena geriau

Biochemikams pavyko išaiškinti molekules, atsakingas už ląstelių išgyvenamumą. Tapo žinoma, kaip reguliuoti genų raišką, kad įsodintos ląstelės geriau išliktų.

Lygiagrečiai vykdyti du tyrimai - mėgintuvėlyje ir gyvame organizme. "Tyrimai in vitro parodė, kad veikiant įvairioms toksinėms medžiagoms genetiškai pakeistos ląstelės išgyvena geriau. Šias išvadas patvirtino ir eksperimentai gyvūnėlio širdyje, kur buvo suleistos įprastos ir "pagerintos" kamieninės ląstelės. Pastarųjų gyvybingumas buvo didesnis, palyginti su nekeistomis. Jau vien šis rezultatas yra labai svarbus", - pabrėžė D.Baltriukienė.

Jos kolegė A.Kalvelytė pasidžiaugė, kad pavyko gauti suaugusio organizmo kamieninių ląstelių linijas, - dabar bus galima pagaminti ląstelių įvairiais kiekiais. "Mūsų idėja - gydymui naudoti autologines, to paties suaugusio organizmo ląsteles. Jas būtų galima paimti iš raumens audinio ir užšaldyti, o prireikus - panaudoti. Tai būtų alternatyva gydymui embrioninėmis ląstelėmis", - sakė A.Kalvelytė.

Jos teigimu, didelis laimėjimas yra ir tai, kad išmokta elgtis su kamieninėmis ląstelėmis, jas auginti ir valdyti. "Šios ląstelės labai skiriasi nuo tų, su kuriomis dirbome anksčiau", - pabrėžė mokslininkė.

Tyrė karkasus

Biochemijos instituto tyrinėtojai dirbo ir kita linkme. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru siekta atrinkti karkasus, ant kurių ląstelės augtų geriausiai.

"Tirtieji karkasai buvo pagaminti iš specialių polimerinių medžiagų, kurios nesuyra implantavus jas į organizmą. Svarbus šių medžiagų elastingumas, kietumas, forma, geometrija", - pasakojo A.Kalvelytė.

Bandymų rezultatai ateityje galėtų būti pritaikyti kardiochirurginėms reikmėms, - pavyzdžiui, vaikams, turintiems įgimtą širdies ydą, gydyti. Mat jiems augant tenka atlikti keletą širdies operacijų, pjūvio vietoje audiniai surandėja. Pritaikius iš kamieninių ląstelių tinklelio suformuotą "langelį", operacijos būtų saugesnės ir paprastesnės. Tai tik viena tokio tipo dirbtinių audinių panaudojimo galimybių.

Dar jie gali būti taikomi širdies vožtuvų defektams, kraujagyslių pažeidimams, kaulų ligoms, odos nudegimams ir daugeliui kitų sveikatos sutrikimų gydyti.

Ateities medicina

Pasak V.Bukelskienės, organų auginimas ant specialių medžiagų visame pasaulyje tebėra eksperimentinės fazės. Tyrimus spartina didėjantis donorų organų poreikis bei su jų transplantacija susijusios etinės problemos.

Mokslininkių teigimu, šiandien jau sukurtos ir praktikoje pritaikytos dirbtinės kraujagyslės, dirbtinė oda. Ant specialaus karkaso pavyko išauginti net širdį, - tiesa, ne žmogaus, o gyvūno. Prieš kelerius metus paskelbta apie šlapimo pūslę, suformuotą iš kamieninių ląstelių. V.Bukelskienės duomenimis, žinia pasklido praėjus net septyneriems metams nuo pūslės implantavimo pacientui.

"Kadangi kamieninės ląstelės gali prigyti įvairiuose organuose, perspektyvos labai plačios. Gali būti gaminami kaulų implantai, sprendžiamos odontologinės problemos. Išaugintomis sąnario kremzlėmis būtų pakeičiamos susidėvėjusios. Vėžio atveju - pašalinus naviką užpildoma susidariusi ertmė. Kamienines ląsteles galima pritaikyti ir raumenų distrofijai gydyti", - pasakojo D.Baltriukienė.

Savo eilės laukia ir gyvybiškai svarbių nervų sistemos sutrikimų gydymas. "Nervinių kamieninių ląstelių paėmimas yra labai sudėtingas, jis pažeidžia audinius. Daug patogiau šias ląsteles užauginti ir pritaikyti įvairioms ligoms, pavyzdžiui, cerebriniam paralyžiui, gydyti. Tai - ateities medicinos uždavinys", - pabrėžė A.Kalvelytė.

"Prieš metus buvo paskleista drąsi nuomonė, kad gydymą cheminiais vaistais perspektyvoje pakeis terapija savomis ląstelėmis. Teks dar palūkėti, kol įsitikinsime, ar taip bus iš tiesų", - sakė V.Bukelskienė.

Bernardinai

Medikai: vakcinai skirti pinigai buvo išmesti į balą

Poliklinikų, ligoninių, Užkrečiamųjų ligų centro sandėliuose šiandien nepanaudotos vakcinos nuo kiaulių gripo dar guli 22 tūkst. dozių. Iš viso buvo nupirkta 27 tūkst. dozių, joms įsigyti prireikė milijono litų, praneša LTV naujienų tarnyba....


Vitaminas B6 siejamas su didesne tikimybe išgyventi sergant prostatos vėžiu

Vyrams nustačius ankstyvosios stadijos prostatos vėžį, jie turi daugiau galimybių išgyventi, jei vartoja daugiau vitamino B6 nei rekomenduojama, rodo naujas tyrimas. Tyrimo rezultatai, kuriuos paskelbė žurnalas "American Journal of Clinical...


Ką gina medicininis auditas?

"Likau ir be dantų, ir be pinigų", – sako žmogus, nusivylęs ir odontologų darbu, ir jo kontrolieriais. Pastarieji bedančiui siūlo bylinėtis teisme. Ar tai – ne pasityčiojimas? Romualdas Petrauskas labai nudžiugo, pusketvirtų...


Kokia ortopedijos technika bus tikras išsigelbėjimas kojoms?

Kokia ortopedijos technika bus tikras išsigelbėjimas kojoms?

Jau antroje dienos pusėje ima varginti pėdų skausmas ar kojų nuovargis? O gal atsiranda ir šiuos negalavimus lydintis diskomfortas nugaros srityje? Skundžiatės tinstančiomis kojomis? Jei bent į vieną klausimą atsakėte „Taip“, būtina...


Medikai: vyrai vargiai gali vadintis stipriąja lytimi

Vyrai labai menkai rūpinasi savo sveikata, bijo kreiptis į gydytojus ir dėl to miršta vis jaunesni, tvirtina gydytojai. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys tvirtino, kad dabartinis vyrų statistinis sergamumas...


Odontologų paslaugos gali brangti

Šiemet specialistai nesulaukė ir žiemos šventėms į Lietuvą grįžtančių emigrantų antplūdžio. Vienos uostamiesčio odontologijos klinikos vadovas Romas Abunevičius sako, kad pacientų sunkmečiu gal ir nesumažėjo, tačiau jie rūpinasi tik, kad dantys...


"Jaunimo linija" dirbs visą parą

Lietuvos gyventojai nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu nuo šiol galės kreiptis visą parą. Tokią galimybę jiems suteiks "Jaunimo linija", tapusi pirmąja 24 valandas dirbančia savanoriška emocinės paramos tarnyba Lietuvoje....


Neįgalumas gali tapti išsigelbėjimu

Neįgalumas gali tapti išsigelbėjimu

Pastaraisiais mėnesiais pasigirsta nuogąstavimų, kad sunkmečiu gali padaugėti tariamų invalidų, norinčių naudotis neįgaliesiems teikiamomis privilegijomis. Lietuvoje kiekvieną savaitę neįgalumas nustatomas keliems tūkstančiams asmenų. Asmenims,...


Girdime ne tik ausimis, bet ir oda

Tokias išvadas skelbia naujas tyrimas, įnešantis painiavos į nusistovėjusį požiūrį apie tai, kaip mes suvokiame pasaulį. Tyrimo rezultatai buvo paremti eksperimentais, kurių dalyviai klausėsi įvairių skiemenų, o į jų odą tuo tarpu dvelktelėdavo...


Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas: reikia ryžtis įvesti kai kurias mokamas paslaugas

Visuomenei trūksta informacijos apie sveikatos apsaugai realiai skiriamas lėšas bei jų panaudojimą, dėl to kyla pacientų nepasitenkinimas, nepamatuoti kaltinimai medikams ir nepasitikėjimas jais, sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas,...


Akistata su kiaulių gripu neišgąsdino

"Menkas baubas", - taip pandeminį gripą įvertino Karo akademijos trečiakursis Tadas Gudavičius. Jis - vienas iš šešių kariūnų, kuriems praėjusį antradienį buvo patvirtinta vadinamojo kiaulių gripo diagnozė. Kiaulių gripo užkluptas...


Uždrausta realizuoti natūralaus mineralinio vandens "Hermis" partiją

Druskininkų miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė UAB "Elmera" (Mizarų g. 52, Druskininkai) realizuoti rinkoje negazuotą natūralų mineralinį vandenį "Hermis" (pagamintas 2011-05-02, tinka...


Ar verta susitikinėti su moterimi, kuri neturi draugų?

Psichologai pastebi, kad yra daug priežasčių, kodėl moteris neturi didelio būrio draugų. Vienos priežastys – geros, kitos – ne. Portalas askmen.com, įvardija penkias priežastis, kodėl penktadienio vakarais jūsų pažįstama su draugėmis...


Sukurtas kraujagysles valantis robotas

Sukurtas kraujagysles valantis robotas

Korėjos Chonnam nacionalinio universiteto mokslininkai sukūrė mažyti robotą, kuris tarsi krabas vaikščioja žmogaus arterijomis, "medžiodamas" kraujo krešulius, dėl kurių susidarymo padidėja širdies smūgio tikimybė. Radęs tokius kraujui...


Mokslininkams pavyko išgydyti paralyžiuotas žiurkes

Šveicarijos mokslininkai grąžino paralyžiuotiems laboratoriniams gyvūnams gebėjimą judėti. Tai pirmasis atvejis, kai specialistams pavyko atstatyti "beveik" normalų stuburo smegenų veikimą. Pasak tyrimo autorių, jų panaudotą metodą...


Dvikalbystė padeda nutolinti senatvinę silpnaprotystę

Dvikalbystė padeda nutolinti senatvinę silpnaprotystę

Kanados mokslininkai nustatė, kad dvikalbiai žmonės, kurie kasdien vartoja dvi kalbas, gali maždaug keturiems metams nutolinti senatvinės silpnaprotystės (demencijos) pradžią. Tyrėjai teigia, kad papildomos pastangos, kurias įdedame kasdien...


Smegenų parazitus degins aukso nanodalelės ir lazeriai

Toksoplazmozė yra dažnai pasitaikanti per maistą ir naminius gyvūnus plintanti parazitinės kilmės liga, dažnai lemianti haliucinacijas, asmenybės pokyčius. Suaugusiems imunitetą turintiems žmonėms ji nepavojinga, tačiau gali turėti lemiamų...


Virginijus Savukynas. Kodėl mums vadovauja tokie kvaili viršininkai?

Žmoniją - bent jau tą dalį, kuri turi viršininkus, - kankina amžinas klausimas: kodėl tas, kas man vadovauja yra žymiai kvailesnis už mane? Danielo Colemano knyga "Emocinis intelektas darbe" (išleido leidykla "Presvika")...


Lietuviai – vieni agresyviausių Europoje

Lietuvos gyventojai yra bene agresyviausi visoje Europoje. Apie tai byloja ne tik nusikalstamumo rodikliai. Policijos suvestinėse neatsispindi užslėptas smurtas - pašaipos, netolerancija ir tiesiog susvetimėjimas. Specialistai įsitikinę, kad...


Kuo užkąsti tabtelę?

Pasak gydytojų, vaistų, kurių efektyvumui įtakos turi vartojamas maistas, yra tikrai nemažai. Vaistai nuo uždegimo Kas vartoja: kenčiantieji nuo artrito, raumenų ir sąnarių skausmų, taip pat kai skauda dantį, esant neuralgijai, peršalus ir kt....


Šventinė nuotaika – tarsi vaistai

Tradicinis Kalėdų ir Naujųjų atributas – eglė puošiama visame pasaulyje. Kaip? Tai puošėjų sumanumo, meniškumo, skonio klausimas. Jei kas sugalvotų surengti eglių puošimo konkursą, nominacijų galėtų būti labai daug, o išrinkti pačią...


KMUK angiochirurgai atliko sudėtingą ir retą kraujagyslių operaciją

KMUK angiochirurgai atliko sudėtingą ir retą kraujagyslių operaciją

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą aortos operaciją pacientui, keletą metų kentėjusiam skausmus dėl prastos kojų kraujotakos bei sintetinio kraujagyslių protezo infekcijos susidariusios pūlingos...


Medikė nepamatė kiaušinio dydžio auglio

Kalniečių poliklinikos gydytoja, atliekanti tyrimus ultragarso aparatu, nepamatė didelio auglio. Ši klaida galėjo būti lemtinga gyvybei, jei ligonė nebūtų išsityrusi kitur artimųjų iniciatyva. Kaunietė B.K. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi)...


Ką žinai apie savo smegenis?

Ką žinai apie savo smegenis?

Kaip veikia smegenys? Kaip jos atrodo? Ką jos gali? Tokiais klausimais mokiniai apibėrė medikus ir mokslininkus, minėdami "Smegenų pažinimo savaitę". Šiemet Lietuvoje pirmą kartą paminėta "Smegenų pažinimo savaitė" bendrais...


Nitroglicerinas grįžta į vaistines

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad iš Danijos bendrovės "Nycomed" į Lietuvą, UAB "Tamro", jau pristatyta greitai veikiančių vaistų nuo širdies - nitroglicerino. Kitą savaitę nitroglicerino vaistinį...


Vaistų registravimo ir perregistravimo procedūros atliekamos dvigubai greičiau

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kasmetiniame susitikime su vaistų rinkodaros teisės turėtojais, gamintojais, didmeninio platinimo įmonių ir vaistinių asociacijomis bei jų atstovais pristatė vaistų registracijos proceso pokyčius ir...


Operuoti nosį padėjo navigacijos sistema

Operuoti nosį padėjo navigacijos sistema

Sudėtingiausias nosies ir kaukolės pamato ligas jau gydys ir Lietuvos medikai. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Ausų, nosies ir gerklės ligų centre buvo atliktos pirmos Baltijos šalyse nosies operacijos naudojant...


Aptiktas ŽIV viruso "Achilo kulnas"

Aptiktas ŽIV viruso "Achilo kulnas"

Vokietijos medikams pavyko išgydyti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusį pacientą persodinus virusui genetiškai atsparaus donoro kaulų čiulpus, praneša "Daily Telegraph". Skelbiama, kad nuo leukemijos vienoje Berlyno klinikoje...


Dirbtinis apvaisinimas: sparnai bevaikių svajonėms kalasi labai sunkiai

Rudenį Seime pradėtas dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektų svarstymas bus tęsiamas kitais metais. Nesunku suprasti žmonių, negalinčių susilaukti vaikų, lūkesčius ir neviltį. Net ir didžiausių karjeristų gyvenimo prasmė yra vaikai, kuriems bent...


Dovanoti organai - septyniems ligoniams

Dovanoti organai - septyniems ligoniams

Ketvirtadienio naktį, po vidurnakčio, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirusios vidutinio amžiaus moters organai pailgins gyvenimą septyniems žmonėms. Mirusioji donoro kortelės neturėjo, tad sprendimą padovanoti visus organus priėmė jos...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9