Sausio 27d. Trečiadienis

Diagnozuojant ligas laboratorinė diagnostika tampa svarbesnė

2013 Rugpjūčio 21d.
Peržiūrų skaičius: 24942
Diagnozuojant ligas laboratorinė diagnostika tampa svarbesnė

Nuolat skubėdami dažnai pamirštame sveikatą. Atrodo, kad visas problemas išsprendžia gydytojo paskirta vaistų tabletė ar taip išpopuliarėję maisto papildai. Tačiau dažnai net nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, kurios požymių nebuvo galima aptikti nei simptomais, nei pačia moderniausia instrumentinės diagnostikos įranga. Apie tai, kur link vystosi laboratorinė diagnostika, kodėl svarbūs kraujo tyrimai ir kokias ligas jais galima aptikti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktore medicinai, gydytoja Dangira Babenskiene.

Šiai metais buvote laboratorinei diagnostikai skirtame renginyje Italijoje. Ką naujo sužinojote ir kur link vystosi laboratorinės diagnostikos sektorius?

Šiais metais laboratorinės diagnostikos speistai rinkosi Italijoje. Iš viso pasaulio suvažiavo apie 5000 laboratorijos gydytojų, o renginio programa buvo labai plati. Didžiausias dėmesys buvo skirtas – tiksliai ir savalaikei ligos diagnostikai. Kalba ėjo apie medicinos dabartį ir ateitį, ypatingą vaidmenį skiriant biožymekliams, slaptų skydliaukės ligų diagnostikai, diabeto kontrolei, vėžio genų mutacijai ir kitoms temoms. Galiu pastebėti, kad laboratorinės diagnostikos sektoriuje įvyko daug reikšmingų pokyčių. Jeigu dar ne taip senai hemoglobiną matuodavo laboratorijose prieš dienos šviesą, o ląsteles skaičiuodavo laborantai mikroskopu, tai dabar mes šnekame ne tik apie rutininius tyrimus, kurie atliekami sudėtingais lazeriais, vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms, bet ir apie naujausius genetinius tyrimus, kurie turi didžiulę diagnostinę vertę.

Šiais metais buvo pakeista šeimos gydytojo norma ir gydytojui suteikta teisė atlikti daugiau nemokamų laboratorinių tyrimų. Kaip vertinate šiuos pasikeitimus?

Džiaugiuosi, kad nors po truputį, bet šeimos gydytojai gauna vis daugiau įrankių savo praktikai. Tačiau žinant, kaip buvo išspręstas finansavimo rebusas, gydytojui ir vėl keliamas didžiulis uždavinys, kaip išgyventi ir pacientui suteikti visas galimybes kuo išsamiau pasitikrinti sveikatą savo gydymo įstaigoje už labai mažą kainą.

Kuo ypatingi kraujo tyrimai? Kokia jų vieta susirgimų diagnostikoje?

Kiekvienas žmogaus organas, atliekantis tam tikrą organizmo funkciją, į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus. Jei norime patikrinti skydliaukės veiklą, turime atlikti hormonų tyrimus iš kraujo ir žiūrėti, kiek hormonų skydliaukė išskiria. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius visų skydliaukės išskiriamų hormonų tyrimą, gauname rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra problema.

Tą patį galima pasakyti apie kiekvieną organą. Tokiu būdu galime tiksliau diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą. Iš bendros paciento apklausos galima tik spėlioti, kas jam yra: gal inkstų, gal kepenų veikla sutrikusi, o gal nervinis stresas... Dažnai pagal paciento nusiskundimus, išvaizdą ir visa kita, ką savo akimis mato gydytojas, negalima pasakyti, koks yra susirgimas. Paciento pasakojimas, nuo ko viskas prasidėjo, yra svarbus, tačiau vien to neužtenka. Reikalingi objektyvūs tyrimai.

Ar gydytojai visuomet tikslingai skiria tyrimus, o gal nesivargindami pasikliauja paciento pasakojimu?

Dažnai tyrimų skiriama nepakankamai, nors yra gydytojų, kurie labai kruopščiai žiūri į kiekvieną atvejį ir stengiasi išsiaiškinti negalavimo priežastis. Mano, kaip laboratorinės medicinos gydytojo, funkcija yra parinkti tinkamus tyrimus, padėti diagnozuoti ligą ir įvertinti tyrimų rezultatus.

Kodėl Lietuvos ligoninėse, poliklinikose nėra laboratorinės diagnostikos gydytojų?

Užsienyje - tai normali praktika. Echoskopuotojai, radiologai, laboratorinės medicinos gydytojai dirba ligoninėse, eina į konsiliumus. Lietuvoje visai neseniai Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurta Laboratorinės diagnostikos katedra. Iki šiol tokių gydytojų mūsų šalyje daug neparuošta, todėl jų trūksta net universitetinėse klinikose. Kalbant apie poliklinikas, situacija dar blogesnė. Mes vaikštom tik pagal siuntimus pas gydytojus specialistus, o diagnostika tarsi sukrauta ant šeimos gydytojo pečių.

Ar šeimos gydytojai yra pajėgūs efektyviai ir tiksliai diagnozuoti susirgimus?

Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Kai buvo išskirstyta pagal lygius ir pirminiame lygyje liko šeimos gydytojai, jiems viską sukrovė, bet davė labai mažai instrumentų, t.y. laboratorinių tyrimų davė tik tris, iš kurių mažai ką galima nustatyti: bendras kraujo tyrimas, šlapimas, cholesterolis ir elektrolitų kraujyje tyrimas. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neparodo. Pavyzdžiui, vienas cholesterolis yra visiškai neinformatyvus, nes jis susideda iš keturių frakcijų, ir konstatavimas, jog padidėjęs cholesterolis, dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, - o tai yra labai gerai. Gydymo įstaigose nemokamai atliekamas tik bendras cholesterolio tyrimas.

Ar laboratoriniai tyrimai yra naujas dalykas? Kai kurie žmonės mano, jog tai įtakingų farmacijos kompanijų „stumiama“ priemonė, kuria skatinamas vaistų ir kitų medicininės paskirties produktų vartojimas?

Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės diagnostikos galimybės. Apie tai labai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu, tai reikia tiksliai žinoti, kurią detalę reikia keisti, norint išspręsti problemą. Aišku, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška, keisti kitą ir t.t. Lygiai tas pats ir su gydymu. Jei netiksliai diagnozuoji susirgimą, tu eksperimentuoji, skiri brangius ir nepadedančius vaistus, tai užima laiko, blogėja paciento sveikata, kainuoja daug pinigų.

Farmacininkų piktnaudžiavimas netikslia ligonio diagnoze Lietuvoje, manau, yra minimalus, nes daugelis gydytojų yra sąžiningi, o klaidos įvyksta dėl nekompetencijos ir nežinojomo, kartais – aplaidumo.

Kiek netiksli diagnozė yra lemtinga?

Manau, kad nemažą mirčių nuo ligų atvejų skaičių sudaro netiksli diagnozė. Gal reikėtų to klausti patologų?

Ar į netikslios diagnozės ir nepakankamų tyrimų pinkles papuola ir garsūs Lietuvos žmonės?

Prieš kelis metus siaučiant Lietuvoje kiaulių gripo pandemijai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose mirė berniukas. Apie šį atvejį daug rašė spauda. Kaip paaiškėjo, berniuko gyvybę buvo galima išgelbėti, jei tą naktį klinikose budėjusi rezidentė būtų ėmusis visų veiksmų. Galbūt jauna gydytoja tiesiog nemokėjo perskaityti elementarių kraujo tyrimų rezultatų, kurie rodė pandeminį gripo virusą.

Dienraštis „Kauno diena“ taip pat rašė apie atvejį, kuomet dėl nekokybiškos echoskopijos Kauno Kalniečių poliklinikoje buvo nerastas piktybinis auglys. Jeigu tas žmogus būtų pasidaręs kraujo tyrimus, ligą būtų žymiai greičiau sužinojęs ir išgijęs. Manau, kad gydytojai vengia skirti laboratorinių tyrimų, nes nežino tyrimų galimybių, bet to, ne visi moka interpretuoti tyrimų atsakymus.

Ar tikrai gydytojų nepakankama kompetencija laboratorinės diagnostikos srityje?

Dar besimokydama universitete pastebėjau, kad laboratoriniams tyrimams skiriama labai mažai dėmesio, mažai praktikos, pagrindinis dėmesys – klinikos nustatymui. Iš esmės pas mus visada akcentuojamas gydymas, bet ne diagnostika, beveik nešnekama apie profilaktiką. Mes gydome ligas, statome didžiulius onkologinius centrus, atliekame sudėtingas operacijas, kurios labai brangiai kainuoja ir turi didžiulę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, bet nežiūrime į pirminę diagnostiką, lemiančia labai daug likimų ir gyvybių.

Kokia situacija yra provincijoje? Ar ten gyvenančiam žmogui yra galimybių naudotis šiuolaikiniais medicinos tyrimų pasiekimais?

Žiūrint iš paciento pusės, nėra jokio prieinamumo. Šeimos gydytojai nesuteikia informacijos apie laboratorinius tyrimus ir nėra kvalifikuoti juos tinkamai interpretuoti. Pacientai, gyventojai taip pat neturi pakankamai informacijos. Nors šalyje veikia nemažai medicinos diagnostikos laboratorijų, jomis naudojamasi nepakankamai.

Koks Lietuvoje veikiančių medicinos diagnostikos laboratorijų lygis lyginant su Vakarų šalimis?

Nemanau, kad mes atsiliekame, nes dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie yra patvirtinti visoje Europoje. Vykdoma kokybės kontrolė, atestacijos ir licenzijos reikalavimas, personalo išsilavinimas. Taigi vykdome tuos pačius reikalavimus ir dirbame su tomis pačiomis medžiagomis pagal tą patį standartą ir su panašia įranga.

Ar pakankamas laboratorijų skaičius Lietuvoje?

Aš kaip tik galvoju, jog tyrimus reikėtų centralizuoti. Norint užtikrinti gerą tyrimų kokybę, reikalingos didžiulės investicijos. Centralizavus paslaugą būtų galima dirbti visiškai automatizuota įranga. Laboratorija, kuri dirba minimaliu apkrovimu, tinkamos kokybės ir didelio tikslumo užtikrinti ne visada gali. Laikantis kraujo transportavimo taisyklių, tyrimų rezultatai nekinta.

Ar Lietuvoje yra nelegalių laboratorijų? Spaudoje skelbiama apie padirbinėjamus vaistus ir jų kontrabandą?

Licencijavimo taisyklėse pasakyta, jog esant bent vienam analizatoriui, tai jau turėtų vadintis laboratorija, kuri turi turėti visą dokumentaciją. Bet kadangi pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrą kraujo, šlapimo, cholesterolio tyrimą gali darytis pačios, šių reikalavimų nepaisoma.  Tikėtina, kad laboratorinei veiklai dokumentacijos neturi ir iš esmės yra nelegalios.

Ar Sveikatos apsaugos ministerija, jai pavaldi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba bei Medicinos audito inspekcija kontroliuoja tokias laboratorijas?

Valdininkai labai smarkiai kontroliuoja tas laboratorijas, kurios yra legalios ir su dokumentais. O tų, kurios nelegalios, nekontroliuoja, nes apie jas, turbūt, nežino arba nieko negali padaryti, nes nelegalioms laboratorijoms dirbti leidžiama.

Kokia situacija Lietuvoje su tyrimais profilaktiniams tikslams?

Tokių tyrimų beveik nėra. Valstybė jų nevykdo, nėra privalomi, viskas palikta paties piliečio sąmoningumui. Profilaktiniai tyrimai atliekami tik pagal sanitarines knygeles, pagal rizikos grupes. Mano manymu, toks profilaktinis patikrinimas - per menkas. Sanitarinės knygelės yra taikomos atskiroms grupėms, pvz., visi medikai turi turėti sanitarinę knygelę. Kalbant apie profesines ligas, yra rizikos veiksniai, pagal juos vertina papildomi specialistai. Pvz., jei dirbate aukštyje, tai jus turi įvertinti neurologas. Šie tyrimai irgi nėra finansuojami, už juos moka pats pacientas ar darbdavys.

Populiarėja sveiko gyvenimo būdo idėjos visuomenėje. Ar tai padidins norą profilaktiškai tirtis?

Jau dabar tai vyksta. Žmonės prašo medikų skirti tyrimus profilaktiškai, daug grįžusių iš užsienio ieško tokių paslaugų. Paprastai norinčiųjų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų.

Ką turėtų daryti valdžia, kad naujausios medicinos diagnostikos priemonės ir laboratoriniai tyrimai labiau taptų prieinami žmogui?

Turi būti aktyviai vykdomos profilaktinės sveikatinimo programos. Turėtų būti tobulinama įstatyminė bazė siekiant, kad būtų privalomas profilaktinis sveikatos pasitikrinimas. Tai turėtų būti nemokama pacientui ir pigu valstybei. Žymiai pigiau laiku diagnozuoti ligą ir ją išgydyti nei gydyti jos pasekmes. Būtų mažiau invalidumų, reikėtų mažiau pašalpų, mažėtų lovadienių. Visam pasaulyje yra daug investuojama būtent į profilaktiką ir skiriama sveikatos apsaugos lėšų, pas mus atvirkščiai, labai mažai profilaktikai, o didelė dalis – gydymui.

Jūs esate laboratorinės medicinos gydytoja. Kaip išsiaiškinome, tai kiek netradicinė veiklos sritis. Kas Jus pastūmėjo rinktis tokią veiklos sritį ir kas buvo sunkiausia?

Su sveikatos apsaugos sistema teko susidurti nuo mažens. Užaugau medikų šeimoje. Įstojus į laboratorinės diagnostikos rezidentūrą tuometiniame Kauno medicinos universitete, supratau, jog tai neatrasta sritis, naujos galimybės. Dėl šios priežasties galima labai daug nuveikti. O sunkiausia būna tuomet, kai gerbiami kolegos medikai neklauso diagnostikos gydytojų rekomendacijų ir nesidomi naujovėmis.

 

Ačiū už pokalbį.


Šeštoji pandeminio gripo auka - kaunietis (papildyta)

Kaune lapkričio pabaigoje namuose rastas negyvas vyras mirė nuo vadinamojo kiaulių gripo. Tai atlikę teismo medicinos ekspertizę nustatė specialistai. Tai jau šeštoji pandeminio gripo auka Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį...


R. Šimašius: cheminė kastracija nėra panacėja

Vyriausybė posėdyje nepritarė Seimo narių grupės siūlymui įteisinti cheminę kastraciją seksualiniams nusikaltėliams. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, labai abejotina, ar tokia priemonė būtų veiksminga. "Visuomenės...


Į Lietuvą atvežta dar 20 tūkst. dozių skiepų nuo sezoninio gripo

Valstybinė ligonių kasa (VLK) papildomai įsigijo 20 tūkst. dozių vakcinos nuo sezoninio gripo. Ketvirtadienį gauti skiepai jau pristatomi į poliklinikas, ligonines, globos ir slaugos namus. Rugsėjį VLK centralizuotai nupirko 120 tūkst. gripo...


Pykina nuo santuokos. Kaip šalinti simptomus

Ohajo valstijoje atliktas tyrimas parodė, kad sveikatai kenkia ir nemokėjimas ginčytis su sutuoktiniu. Kaip praneša CNN, ištyrus 37 vedusias poras, kuriems ant rankų dirbtinai buvo sukeltos pūslės ir 12 dienų jų bendravimą stebėjo mokslininkai,...


Akupunktūra kartais efektyvesnė už vaistus

Pagal senovės kinų filosofiją, sveikam žmogui būdinga energetinė, dar kitaip vadinama psichofizinė, pusiausvyra. Susirgus ši energetika daugiau ar mažiau išsibalansuoja. Jei energijos viename organe susikaupia per daug, pasireiškia šio organo...


Donorai rikiavosi į eilę

Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras projekte "Vilties bėgimas" vykdė kraujo dovanos akciją. Visą mėnesį nuo balandžio žmonės buvo kviečiami aukoti kraują. Vieni aktyviausių šalyje buvo klaipėdiečiai. Prie akcijos prisijungė...


Sieks įteisinti alternatyviąją mediciną

Klaipėdos universitete surengto pirmojo Lietuvos alternatyviosios medicinos forumo dalyviai išreiškė susirūpinimą, kad daugėja sergančiųjų lėtinėmis ligomis, o sveikatos apsaugos sistema per daug orientuota į ligų gydymą cheminiais medikamentais....


Moterys perka seksualius drabužius vaisingiausiu periodu

Moterys perka seksualius drabužius vaisingiausiu periodu

Moterys perka seksualius ir provokuojančius drabužius tuomet, kai joms pačios vaisingiausios dienos. Mokslininkai teigia, kad tomis dienomis moterys pasąmonėje nori atrodyti įspūdingiau nei konkurentės. Kaip praneša portalas telegraph.co.uk,...


JAV mokslininkai studijai ieško kleptomanų

JAV mokslininkai studijai ieško kleptomanų

Kalifornijos Stenfordo universiteto mokslininkai ieško kleptomanų, kurie galėtų dalyvauti naujoje studijoje apie ligotą potraukį vogti turinčių asmenų gydymą. Vien tik Jungtinėse Valstijose yra per milijoną kleptomanų, tačiau šių žmonių paieška...


Nepilnamečiams siūlo uždrausti rūkyti

Seime įregistruota įstatymo pataisa, siūlanti drausti asmenims iki 18 metų rūkyti ir kitaip vartoti tabako gaminius. Pasak pataisų autoriaus konservatoriaus Petro Luomano, keisti dabar galiojantį įstatymą paskatino Panevėžio miesto savivaldybės...


Kiek kartų per metus moterys atsisako mylėtis?

Аmerikiečių psichologai nustatė, kad moterys atsisako mylėtis su partneriu vidutiniškai 127 kartus per metus. 67 kartus vyrams atsakoma dėl galvоs skausmo, 28 – dėl nuovargio ir 32 kartus paaiškinama, kad "ji jau miega",...


Makiavelio pamokos vadovams

Makiavelio pamokos vadovams

Meistras paliko pasaulį prieš daugelį metų, bet jo mokymas gyvuoja iki šiol. Makiavelio pasiūlyta valdymo politika šiandien yra populiariausia strategija, kurią išpažįsta žmonės, dažnai neturtingi, imantys valdžią į savo rankas ir vedantys mus į...


Atidaromas renovuotas Vilniaus miesto universitetinės ligoninės korpusas

Trečiadienį 15 val. po kapitalinės rekonstrukcijos bus atidaryti Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos bei Vaikų ligų klinikų skyriai. Atidarymo ceremonijoje dalyvaus Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Sveikatos...


Vitaminas D inkstų ligoniams padeda gyventi ilgiau

Vitaminas D inkstų ligoniams padeda gyventi ilgiau

Inkstų ligomis sergantys pacientai, kurie vartojo gydytojų jiems skirtą vitaminą D, turėjo 26 procentais mažesnę tikimybę mirti dvejų metų laikotarpiu nei tie, kas vitamino nevartojo. Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį ir yra svarbus...


Nicole Richie dėl plaučių uždegimo paguldyta į ligoninę

Nicole Richie dėl plaučių uždegimo buvo paguldyta į ligoninę Los Andžele, trečiadienį pranešė jos atstovė, kuri pridūrė, kad aktorė laikosi gerai. Anksčiau šią savaitę N.Richie buvo pasirodžiusi Los Andželo teisme, kuris patenkino jos prašymą dėl...


Tyrimai naujuoju tomografu - tiksliau ir greičiau

Medicinos diagnostikos centras pirmasis Lietuvoje įsigijo naujos kartos 128 sluoksnių kompiuterinį tomografą Somatom Definition AS+. Juo atliekami ir įprastiniai, ir patys pažangiausi kardiologijos, neurologijos ir onkologijos tyrimai. Naujuoju...


J.Kumpienė: SAM nepritarė, kad Valstybinė ligonių kasa kauptų didelį rezervą

Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė sako sutinkanti su Valstybės kontrolės išvadomis, kad 2010 metais kauptas per didelis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, ir teigia, kad jau parengtos pataisos, numatančios...


Hemofilija sergančiam vyrui diagnozuota kempinligė

Hemofilija sergančiam vyrui diagnozuota kempinligė

Hemofilija sergantys žmonės sunerimę.Jungtinėje Karalystėje sergančiajam šia liga vyrui diagnozuota Kroicfeldo-Jakobo liga, kitaip dar vadinama kempinlige. "Ši žinia privertė mus sunerimti - niekas iš mūsų negalime būti tikri, kad nesame...


Migrena sergantiems asmenims dažnesnė ir astma

Migrena sergantiems asmenims dažnesnė ir astma

Migrenos kamuojamiems žmonėms gresia akivaizdžiai didesnis pavojus susirgti astma, juos dažniau kankina ir regėjimą atimantys skausmai. Šv.Jurgio medicinos mokyklos Londone mokslininkai palygino astmos dažnumą dviejose grupėse, sudarytose iš 65...


Įspūdingi minčių skaitymo rezultatai

Įspūdingi minčių skaitymo rezultatai

Remdamiesi tik smegenų skenavimo informacija, Japonijos mokslininkai įsigudrino kompiuterio ekrane atkurti vaizdinius, kilusius savanorių galvose. Apie tyrimo idėją mes jau esame publikavę trumpą naujieną, tačiau dabar tapo žinoma daugiau...


Krizė verčia parduoti kraują

Krizė verčia parduoti kraują

Šalies kraujo centruose padaugėjo žmonių, pageidaujančių tapti donorais už pinigus. Nors 40 litų vadinamoji kompensacija už sugaištą laiką - menka paspirtis, netekusieji darbo ir nuolatinių pajamų griebiasi jos tarsi skęstantis šiaudo. Pasak...


Auditas: ligoninių pertvarką reikia spartinti

Kaip teigiama Valstybės kontrolės pranešime, analizuojant sveikatos įstaigų pertvarką 2006-2009 metais paaiškėjo, kad neįvertinta, kurios gydymo įstaigos bei kokiu mastu teiks sveikatos priežiūros paslaugas, kad ištekliai būtų naudojami...


Jauni gydytojai ragina kovoti su homeopatija

Gydytojai ragina Pasaulinę sveikatos organizaciją viešai pasmerkti homeopatinių vaistų skyrimą sunkioms ligoms gydyti, praneša "Times Online". Tarptautinė bendrija "The Voice of Young Science Network", vienijanti jaunus...


Egipte nuo kiaulių gripo mirė 56 žmonės

Egipto sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad šiuo metu šalyje vadinamuoju kiaulių gripu A/H1N1 serga 1 tūkst. 172 žmonės, o per du mėnesius nuo šios ligos mirė 56 žmonės, informuoja "Press TV". Vien pirmadienį šis gripas pakirto...


Depresija - įveikiama

Depresija - įveikiama

Pasak gydytojų psichiatrų, depresija kartais painiojama su liūdesiu, nuovargiu ar energijos trūkumu. Šios būsenos yra normalios, jos ilgai netrunka bei kasdienės veiklos netrikdo. Tuo tarpu depresija, atsirandanti dėl pačių įvairiausių priežasčių,...


"GlaxoSmithKline" siekia aktyviai kovoti su vėžiu ir oficialiai paskelbė duomenis apie savo aštuonis antivėžinius junginius

Tarptautinė farmacijos kompanija "GlaxoSmithKline" (GSK) paskelbė naujus klinikinius duomenis apie aštuonis antivėžinius cheminius junginius. Ši informacija š.m. birželio mėn. pradžioje buvo pristatyta kasmetinėje Amerikos onkologų...


Kaip padėti mūsų kojoms aktyvaus sporto metu?

Kaip padėti mūsų kojoms aktyvaus sporto metu?

Sako, sportas – sveikata, nors neretai būtent jis ir priverčia žmogų sustoti ir ieškoti skausmo ar traumų gydymo būdų. Tiesa, išvengti įvairių sužalojimų galima tinkamai atliekant pratimus ar naudojant specialias priemones, optimaliai...


Bent kartą per metus suserga 9 iš 10 Lietuvos gyventojų

Bent kartą per metus suserga 9 iš 10 Lietuvos gyventojų

Per paskutinius 12 mėnesių bent kartą sirgo devyni iš dešimties šalies gyventojų nuo 30 iki 74 metų. Dažniausiai Lietuvos žmonės skundžiasi peršalimu ir kvėpavimo takų ligomis, taip pat galvos, raumenų skausmais bei kraujospūdžio sutrikimais. Kas...


Kompresinė terapija venų ligų atveju

Kompresinė terapija venų ligų atveju

Kojų arba venų ligų gydymas dažnai ilgas ir jam paprastai reikia didelės kantrybės. Todėl su šiuo faktu ne visiems pacientams paprasta susitaikyti. Dažnas netiksliai vykdo gydytojų nurodymus ar visai nutraukia gydymą. Paprastai taip nutinka, kai...


Lietuviai – vieni agresyviausių Europoje

Lietuvos gyventojai yra bene agresyviausi visoje Europoje. Apie tai byloja ne tik nusikalstamumo rodikliai. Policijos suvestinėse neatsispindi užslėptas smurtas - pašaipos, netolerancija ir tiesiog susvetimėjimas. Specialistai įsitikinę, kad...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9