Gruodžio 3d. Penktadienis

Diagnozuojant ligas laboratorinė diagnostika tampa svarbesnė

2013 Rugpjūčio 21d.
Peržiūrų skaičius: 24942
Diagnozuojant ligas laboratorinė diagnostika tampa svarbesnė

Nuolat skubėdami dažnai pamirštame sveikatą. Atrodo, kad visas problemas išsprendžia gydytojo paskirta vaistų tabletė ar taip išpopuliarėję maisto papildai. Tačiau dažnai net nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, kurios požymių nebuvo galima aptikti nei simptomais, nei pačia moderniausia instrumentinės diagnostikos įranga. Apie tai, kur link vystosi laboratorinė diagnostika, kodėl svarbūs kraujo tyrimai ir kokias ligas jais galima aptikti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktore medicinai, gydytoja Dangira Babenskiene.

Šiai metais buvote laboratorinei diagnostikai skirtame renginyje Italijoje. Ką naujo sužinojote ir kur link vystosi laboratorinės diagnostikos sektorius?

Šiais metais laboratorinės diagnostikos speistai rinkosi Italijoje. Iš viso pasaulio suvažiavo apie 5000 laboratorijos gydytojų, o renginio programa buvo labai plati. Didžiausias dėmesys buvo skirtas – tiksliai ir savalaikei ligos diagnostikai. Kalba ėjo apie medicinos dabartį ir ateitį, ypatingą vaidmenį skiriant biožymekliams, slaptų skydliaukės ligų diagnostikai, diabeto kontrolei, vėžio genų mutacijai ir kitoms temoms. Galiu pastebėti, kad laboratorinės diagnostikos sektoriuje įvyko daug reikšmingų pokyčių. Jeigu dar ne taip senai hemoglobiną matuodavo laboratorijose prieš dienos šviesą, o ląsteles skaičiuodavo laborantai mikroskopu, tai dabar mes šnekame ne tik apie rutininius tyrimus, kurie atliekami sudėtingais lazeriais, vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms, bet ir apie naujausius genetinius tyrimus, kurie turi didžiulę diagnostinę vertę.

Šiais metais buvo pakeista šeimos gydytojo norma ir gydytojui suteikta teisė atlikti daugiau nemokamų laboratorinių tyrimų. Kaip vertinate šiuos pasikeitimus?

Džiaugiuosi, kad nors po truputį, bet šeimos gydytojai gauna vis daugiau įrankių savo praktikai. Tačiau žinant, kaip buvo išspręstas finansavimo rebusas, gydytojui ir vėl keliamas didžiulis uždavinys, kaip išgyventi ir pacientui suteikti visas galimybes kuo išsamiau pasitikrinti sveikatą savo gydymo įstaigoje už labai mažą kainą.

Kuo ypatingi kraujo tyrimai? Kokia jų vieta susirgimų diagnostikoje?

Kiekvienas žmogaus organas, atliekantis tam tikrą organizmo funkciją, į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus. Jei norime patikrinti skydliaukės veiklą, turime atlikti hormonų tyrimus iš kraujo ir žiūrėti, kiek hormonų skydliaukė išskiria. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius visų skydliaukės išskiriamų hormonų tyrimą, gauname rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra problema.

Tą patį galima pasakyti apie kiekvieną organą. Tokiu būdu galime tiksliau diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą. Iš bendros paciento apklausos galima tik spėlioti, kas jam yra: gal inkstų, gal kepenų veikla sutrikusi, o gal nervinis stresas... Dažnai pagal paciento nusiskundimus, išvaizdą ir visa kita, ką savo akimis mato gydytojas, negalima pasakyti, koks yra susirgimas. Paciento pasakojimas, nuo ko viskas prasidėjo, yra svarbus, tačiau vien to neužtenka. Reikalingi objektyvūs tyrimai.

Ar gydytojai visuomet tikslingai skiria tyrimus, o gal nesivargindami pasikliauja paciento pasakojimu?

Dažnai tyrimų skiriama nepakankamai, nors yra gydytojų, kurie labai kruopščiai žiūri į kiekvieną atvejį ir stengiasi išsiaiškinti negalavimo priežastis. Mano, kaip laboratorinės medicinos gydytojo, funkcija yra parinkti tinkamus tyrimus, padėti diagnozuoti ligą ir įvertinti tyrimų rezultatus.

Kodėl Lietuvos ligoninėse, poliklinikose nėra laboratorinės diagnostikos gydytojų?

Užsienyje - tai normali praktika. Echoskopuotojai, radiologai, laboratorinės medicinos gydytojai dirba ligoninėse, eina į konsiliumus. Lietuvoje visai neseniai Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurta Laboratorinės diagnostikos katedra. Iki šiol tokių gydytojų mūsų šalyje daug neparuošta, todėl jų trūksta net universitetinėse klinikose. Kalbant apie poliklinikas, situacija dar blogesnė. Mes vaikštom tik pagal siuntimus pas gydytojus specialistus, o diagnostika tarsi sukrauta ant šeimos gydytojo pečių.

Ar šeimos gydytojai yra pajėgūs efektyviai ir tiksliai diagnozuoti susirgimus?

Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Kai buvo išskirstyta pagal lygius ir pirminiame lygyje liko šeimos gydytojai, jiems viską sukrovė, bet davė labai mažai instrumentų, t.y. laboratorinių tyrimų davė tik tris, iš kurių mažai ką galima nustatyti: bendras kraujo tyrimas, šlapimas, cholesterolis ir elektrolitų kraujyje tyrimas. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neparodo. Pavyzdžiui, vienas cholesterolis yra visiškai neinformatyvus, nes jis susideda iš keturių frakcijų, ir konstatavimas, jog padidėjęs cholesterolis, dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, - o tai yra labai gerai. Gydymo įstaigose nemokamai atliekamas tik bendras cholesterolio tyrimas.

Ar laboratoriniai tyrimai yra naujas dalykas? Kai kurie žmonės mano, jog tai įtakingų farmacijos kompanijų „stumiama“ priemonė, kuria skatinamas vaistų ir kitų medicininės paskirties produktų vartojimas?

Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės diagnostikos galimybės. Apie tai labai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu, tai reikia tiksliai žinoti, kurią detalę reikia keisti, norint išspręsti problemą. Aišku, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška, keisti kitą ir t.t. Lygiai tas pats ir su gydymu. Jei netiksliai diagnozuoji susirgimą, tu eksperimentuoji, skiri brangius ir nepadedančius vaistus, tai užima laiko, blogėja paciento sveikata, kainuoja daug pinigų.

Farmacininkų piktnaudžiavimas netikslia ligonio diagnoze Lietuvoje, manau, yra minimalus, nes daugelis gydytojų yra sąžiningi, o klaidos įvyksta dėl nekompetencijos ir nežinojomo, kartais – aplaidumo.

Kiek netiksli diagnozė yra lemtinga?

Manau, kad nemažą mirčių nuo ligų atvejų skaičių sudaro netiksli diagnozė. Gal reikėtų to klausti patologų?

Ar į netikslios diagnozės ir nepakankamų tyrimų pinkles papuola ir garsūs Lietuvos žmonės?

Prieš kelis metus siaučiant Lietuvoje kiaulių gripo pandemijai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose mirė berniukas. Apie šį atvejį daug rašė spauda. Kaip paaiškėjo, berniuko gyvybę buvo galima išgelbėti, jei tą naktį klinikose budėjusi rezidentė būtų ėmusis visų veiksmų. Galbūt jauna gydytoja tiesiog nemokėjo perskaityti elementarių kraujo tyrimų rezultatų, kurie rodė pandeminį gripo virusą.

Dienraštis „Kauno diena“ taip pat rašė apie atvejį, kuomet dėl nekokybiškos echoskopijos Kauno Kalniečių poliklinikoje buvo nerastas piktybinis auglys. Jeigu tas žmogus būtų pasidaręs kraujo tyrimus, ligą būtų žymiai greičiau sužinojęs ir išgijęs. Manau, kad gydytojai vengia skirti laboratorinių tyrimų, nes nežino tyrimų galimybių, bet to, ne visi moka interpretuoti tyrimų atsakymus.

Ar tikrai gydytojų nepakankama kompetencija laboratorinės diagnostikos srityje?

Dar besimokydama universitete pastebėjau, kad laboratoriniams tyrimams skiriama labai mažai dėmesio, mažai praktikos, pagrindinis dėmesys – klinikos nustatymui. Iš esmės pas mus visada akcentuojamas gydymas, bet ne diagnostika, beveik nešnekama apie profilaktiką. Mes gydome ligas, statome didžiulius onkologinius centrus, atliekame sudėtingas operacijas, kurios labai brangiai kainuoja ir turi didžiulę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, bet nežiūrime į pirminę diagnostiką, lemiančia labai daug likimų ir gyvybių.

Kokia situacija yra provincijoje? Ar ten gyvenančiam žmogui yra galimybių naudotis šiuolaikiniais medicinos tyrimų pasiekimais?

Žiūrint iš paciento pusės, nėra jokio prieinamumo. Šeimos gydytojai nesuteikia informacijos apie laboratorinius tyrimus ir nėra kvalifikuoti juos tinkamai interpretuoti. Pacientai, gyventojai taip pat neturi pakankamai informacijos. Nors šalyje veikia nemažai medicinos diagnostikos laboratorijų, jomis naudojamasi nepakankamai.

Koks Lietuvoje veikiančių medicinos diagnostikos laboratorijų lygis lyginant su Vakarų šalimis?

Nemanau, kad mes atsiliekame, nes dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie yra patvirtinti visoje Europoje. Vykdoma kokybės kontrolė, atestacijos ir licenzijos reikalavimas, personalo išsilavinimas. Taigi vykdome tuos pačius reikalavimus ir dirbame su tomis pačiomis medžiagomis pagal tą patį standartą ir su panašia įranga.

Ar pakankamas laboratorijų skaičius Lietuvoje?

Aš kaip tik galvoju, jog tyrimus reikėtų centralizuoti. Norint užtikrinti gerą tyrimų kokybę, reikalingos didžiulės investicijos. Centralizavus paslaugą būtų galima dirbti visiškai automatizuota įranga. Laboratorija, kuri dirba minimaliu apkrovimu, tinkamos kokybės ir didelio tikslumo užtikrinti ne visada gali. Laikantis kraujo transportavimo taisyklių, tyrimų rezultatai nekinta.

Ar Lietuvoje yra nelegalių laboratorijų? Spaudoje skelbiama apie padirbinėjamus vaistus ir jų kontrabandą?

Licencijavimo taisyklėse pasakyta, jog esant bent vienam analizatoriui, tai jau turėtų vadintis laboratorija, kuri turi turėti visą dokumentaciją. Bet kadangi pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrą kraujo, šlapimo, cholesterolio tyrimą gali darytis pačios, šių reikalavimų nepaisoma.  Tikėtina, kad laboratorinei veiklai dokumentacijos neturi ir iš esmės yra nelegalios.

Ar Sveikatos apsaugos ministerija, jai pavaldi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba bei Medicinos audito inspekcija kontroliuoja tokias laboratorijas?

Valdininkai labai smarkiai kontroliuoja tas laboratorijas, kurios yra legalios ir su dokumentais. O tų, kurios nelegalios, nekontroliuoja, nes apie jas, turbūt, nežino arba nieko negali padaryti, nes nelegalioms laboratorijoms dirbti leidžiama.

Kokia situacija Lietuvoje su tyrimais profilaktiniams tikslams?

Tokių tyrimų beveik nėra. Valstybė jų nevykdo, nėra privalomi, viskas palikta paties piliečio sąmoningumui. Profilaktiniai tyrimai atliekami tik pagal sanitarines knygeles, pagal rizikos grupes. Mano manymu, toks profilaktinis patikrinimas - per menkas. Sanitarinės knygelės yra taikomos atskiroms grupėms, pvz., visi medikai turi turėti sanitarinę knygelę. Kalbant apie profesines ligas, yra rizikos veiksniai, pagal juos vertina papildomi specialistai. Pvz., jei dirbate aukštyje, tai jus turi įvertinti neurologas. Šie tyrimai irgi nėra finansuojami, už juos moka pats pacientas ar darbdavys.

Populiarėja sveiko gyvenimo būdo idėjos visuomenėje. Ar tai padidins norą profilaktiškai tirtis?

Jau dabar tai vyksta. Žmonės prašo medikų skirti tyrimus profilaktiškai, daug grįžusių iš užsienio ieško tokių paslaugų. Paprastai norinčiųjų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų.

Ką turėtų daryti valdžia, kad naujausios medicinos diagnostikos priemonės ir laboratoriniai tyrimai labiau taptų prieinami žmogui?

Turi būti aktyviai vykdomos profilaktinės sveikatinimo programos. Turėtų būti tobulinama įstatyminė bazė siekiant, kad būtų privalomas profilaktinis sveikatos pasitikrinimas. Tai turėtų būti nemokama pacientui ir pigu valstybei. Žymiai pigiau laiku diagnozuoti ligą ir ją išgydyti nei gydyti jos pasekmes. Būtų mažiau invalidumų, reikėtų mažiau pašalpų, mažėtų lovadienių. Visam pasaulyje yra daug investuojama būtent į profilaktiką ir skiriama sveikatos apsaugos lėšų, pas mus atvirkščiai, labai mažai profilaktikai, o didelė dalis – gydymui.

Jūs esate laboratorinės medicinos gydytoja. Kaip išsiaiškinome, tai kiek netradicinė veiklos sritis. Kas Jus pastūmėjo rinktis tokią veiklos sritį ir kas buvo sunkiausia?

Su sveikatos apsaugos sistema teko susidurti nuo mažens. Užaugau medikų šeimoje. Įstojus į laboratorinės diagnostikos rezidentūrą tuometiniame Kauno medicinos universitete, supratau, jog tai neatrasta sritis, naujos galimybės. Dėl šios priežasties galima labai daug nuveikti. O sunkiausia būna tuomet, kai gerbiami kolegos medikai neklauso diagnostikos gydytojų rekomendacijų ir nesidomi naujovėmis.

 

Ačiū už pokalbį.


Uždarbis sunkmečiu – ir iš donorystės

Uždarbis sunkmečiu – ir iš donorystės

Sunkmetis žmones verčia uždarbiauti net ir pardavinėjant savo kraują. Nacionalinį kraujo centrą užplūdo donorai. Nuo kovo Nacionalinis kraujo centras (NKC) Vilniuje laikinai nebepriima mokamų donorų ir ima kraują tik iš tų, kurie kraujo duoda...


J.Pundzius žino, kaip Klinikos atrodys po 50 metų

Interviu sutartu laiku Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) generalinio direktoriaus Juozo Pundziaus darbo kabinete nebuvo. Profesorius užtruko poliklinikoje, kur kartą per savaitę konsultuoja ligonius. – Jūs, didžiausios šalies...


Garso terapija gali pagerinti sveikatą

Garso terapija gali pagerinti sveikatą

"Balsas neperteikia to, ką išgirsta ausis, tačiau ausis neišgirsta tik to, ko nesuvokia protas." /dr. A. Tomatis/ Jau nuo urvinio žmogaus laikų garsas turėjo itin didelę reikšmę jo išlikimui bei gyvavimui. Žmogaus gebėjimas pajusti ir...


Virginijus Savukynas. Kodėl mums vadovauja tokie kvaili viršininkai?

Žmoniją - bent jau tą dalį, kuri turi viršininkus, - kankina amžinas klausimas: kodėl tas, kas man vadovauja yra žymiai kvailesnis už mane? Danielo Colemano knyga "Emocinis intelektas darbe" (išleido leidykla "Presvika")...


3 būdai, kaip tapti optimistu

Nemanykite, jog optimizmas yra įgimta charakterio savybė. Džiaugtis gyvenimu gali kiekvienas, tik svarbus išmokti draugauti su neigiamomis mintimis 1. Mylėkite savo kūną. Keli papildomi kilogramai ar iškilęs spuogas ant nosies neturėtų sugadinti...


40 proc. sergančiųjų kraujo vėžiu negauna vaistų

Nors situacija gerėja, beveik 40 proc. sergančiųjų viena iš lėtinių formų piktybiniu kraujo vėžiu negauna reikiamų vaistų. Taip teigia Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas...


Varėnos rajone skelbiama gripo epidemija

Varėnos rajono savivaldybė ketvirtadienį nusprendė skelbti gripo epidemiją, pranešė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT). Tai trečioji epidemiją paskelbusi savivaldybė - šią savaitę tai jau padarė Kaunas ir Prienų rajonas,...


Dirbtinė gėlelė sustabdys maliarijos epidemiją

Dirbtinė gėlelė sustabdys maliarijos epidemiją

Maliarija - viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų ir sukelia dideles visuomenės sveikatos problemas. Tai ypač opi problema šiltuose kraštuose. Maliariją sukelia plazmodijų genties pirmuonys. Skiriamos keturios jų rūšys, kurios skiriasi...


Pranciškonai kastuvais paskelbė onkologinio centro statybų pradžią

Dvasinės paramos centrą onkologiniams ligoniams norintys pastatyti broliai pranciškonai žengė didelį žingsnį į priekį - šiandien buvo perkasta žemė ir netrukus bus kasama pamatų duobė. Broliai pranciškonai pagal šimtametes tradicijas visada...


Žalioji arbata gali apsaugoti genus

Žalioji arbata gali apsaugoti genus

Mėnesį kasdien geriant žaliąją arbatą, jos antioksidantinės savybės gali apsaugoti nuo genetiniu lygiu patiriamos žalos, teigia Honkongo mokslininkai. Arbatos vartojimo stebėjimai kartu su laboratoriniais tyrimais parodė, kad žala genams buvo 20...


Bioniniai protezai žmonėms dovanoja įprastinio gyvenimo galimybes

Bioniniai protezai žmonėms dovanoja įprastinio gyvenimo galimybes

Evanas Reynoldsas, devyniolikmetis jaunuolis, vėl gali džiaugtis abiejų rankų teikiamais gyvenimo malonumais. Ir tai jam garantavo vienas iš geriausių 2008 metų technologinių išradimų - bioniniai rankų protezai. Rankos ties alkūne jaunuolis neteko...


Bioninės akies bandymai – per trejus metus

Australijos mokslininkai, sekdami savo kolegų ir Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, sukūrė pusiau dirbtinės akies prototipą ir vėliausiai po trejų metų planuoja jį implantuoti pirmajam pacientui. Technologija padės žmonėms su regėjimo negalia...


Dirbtinis apvaisinimas: sparnai bevaikių svajonėms kalasi labai sunkiai

Rudenį Seime pradėtas dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektų svarstymas bus tęsiamas kitais metais. Nesunku suprasti žmonių, negalinčių susilaukti vaikų, lūkesčius ir neviltį. Net ir didžiausių karjeristų gyvenimo prasmė yra vaikai, kuriems bent...


Sergamumas uostamiestyje po truputį didėja

Sergamumas uostamiestyje po truputį didėja

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę gripas diagnozuotas dviems suaugusiems ir keturiems vaikams. Prieš porą savaičių gripu sirgo 13 klaipėdiečių, tarp jų vaikų nebuvo. Ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią...


Startuoja nauja priešvėžinė programa

Nuo liepos mėnesio startuoja dar viena prevencinė - storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos - programa. Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų ir antroji pagal dažnumą...


Išsiaiškino, kaip smegenyse saugomi prisiminimai

JAV mokslininkai teigia atskleidę vieną iš mechanizmų, leidžiančių smegenims kurti prisiminimus. Jau seniai žinoma, jog informacijos keitimosi ir saugojimo smegenyse procesui ypač svarbios neuronų sandūros - sinapsės, vienas smegenų ląsteles...


Patvirtinta nauja tymų ir raudonukės kontrolės tvarka

Nuo šiol visi įtariami susirgimai tymais, raudonuke bus tiriami laboratoriškai. Taip pat bus atliekamas kiekvieno atvejo epidemiologinis tyrimas bei bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis laboratorinės diagnostikos klausimais. Iki...


Traumuotas sąnarys suskausta ir po dešimtmečio

Traumuotas sąnarys suskausta ir po dešimtmečio

Neatsargus judesys, slystelėjimas slidžiu šaligatviu ar net netinkama avalynė gali tapti čiurnos traumos priežastimi. Pagal statistinius duomenis kas dešimtas žmogus yra patyręs rimtesnę čiurnos traumą. Bet tai ne visada sužino iškart. Po traumos...


Pasaulyje paminėta tarptautinė kovos su AIDS diena

Gruodžio 1 d. visame pasaulyje minima tarptautinė kovos su AIDS diena. Naujausia statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus mirtingumas nuo ŽIV/AIDS pasaulyje sumažėjo 10 proc. Manoma, kad prie situacijos gerėjimo labiausiai prisidėjo...


Gydytojai: rengiama sveikatos apsaugos reforma yra neteisėta

Antradienį Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją ir Vyriausybę, teigdama, kad planuojama vykdyti Lietuvos sveikatos sistemos pertvarka esą yra neteisėta - nėra Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...


Paauglių seksas neturi įtakos jų mokymosi rezultatams

Paauglių seksas neturi įtakos jų mokymosi rezultatams

Tėvai, kurie nerimauja dėl savo atžalų lytinio gyvenimo, gali lengviau atsikvėpti. Amerikos sociologijos asociacijos specialistai nustatė, kad paauglių seksas neturi neigiamos įtakos mokslams. Tačiau tai netaikytina tiems paaugliams, kurie turi...


Valandos priešais televizorių – kelias į depresiją

Valandos priešais televizorių – kelias į depresiją

JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad suaugę, paauglystėje daugiau laiko žiūrėję televizijos programas, dažniau suserga depresija. Pitsburgo universiteto ir Harvardo medicinos mokyklos (JAV) mokslininkai ištyrė 4 tūkst. 142 paauglių laisvalaikio...


Nuo gripo Ukrainoje jau mirė beveik 400 žmonių

Ukrainoje mirusiųjų nuo gripo ir ūmių kvėpavimo takų ligų skaičius, antradienio vakaro duomenimis, padidėjo iki 397 žmonių. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusią parą nuo šių ligų ir komplikacijų (plaučių uždegimo) mirė devyni...


Įminta karšto bučinio paslaptis

Įminta karšto bučinio paslaptis

Bučiuotis malonu todėl, kad susilietus lūpoms įjungiama sudėtingų cheminių procesų grandinė, sukelianti smegenyse atsipalaidavimo ir malonumo pojūčius, nustatė mokslininkai. Jų teigimu, karštas bučinys susuka galvą ne mažiau nei kokainas. Lafajeto...


Dešimtmečio išvada: lietuviai dažniau serga žarnyno ligomis ir linksta į nutukimą

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis vartoja per daug druskos, 11 procentų lietuvių visiškai nevalgo žuvies, o pagal susirgimus salmonelioze pirmaujame tarp Baltijos ir šiaurės Europos šalių. Štai tokią liūdną statistiką pasaulinei maisto dienai...


Dvejų metų berniukas - pirmasis, kuris gimė su papildoma DNR grandimi

Dvejų metų berniukas gimė aklas ir kamuojamos sunkios negalios. Tačiau jis vienintelis pasaulyje, kuris turi papildomą DNR grandį. Kaip rašo dailymail.co.uk, Alfie Clamp buvo atlikta galybė medikų tyrimų ir paaiškėjo, kad septintoji chromosoma...


Gripo epidemija Vilniuje įsibėgėja: ligoninėje nebetelpa pacientai

Sostinės gydytojai pastebi, kad šią savaitę gripo virusas išplito ir tarp suaugusiųjų. Per parą paguldomų ligonių skaičius patrigubėjo. Vienintelė virusu užsikrėtusius gyventojus priimanti ligoninė jau perpildyta. Vienintelė gripu sergančius...


Gydomojo purvo kremas su čili pipirais (MOOR kremas)

Gydomojo purvo kremas su čili pipirais (MOOR kremas)

Gydomojo purvo kremas su čili pipirais (MOOR kremas) turi pilnavertį gydomojo purvo ir raudonųjų čili pipirų ekstraktą kartu su eukalipto aliejuku. Šios medžiagos odai suteikia lengvumo, atsipalaidavimo ir malonų šilumos pojūtį. Gydomojo purvo...


Kūno sandaros analizatoriai padeda pažinti savo kūną ir rūpintis savimi

Kūno sandaros analizatoriai padeda pažinti savo kūną ir rūpintis savimi

Dažnai išgirstame frazę - "bijau svertis". Nereikia savęs bijoti, save reikia pažinti ir išsikelti sau užduotis. Tam ir yra sukurti kūno kompozicijos analizatoriai. Pasaulinio garso japonų firma Tanita - lyderis medicininės svėrimo...


Rusijos neįgalieji patiria didesnę atskirtį ir prievartą nei SSSR laikais

BBC gavo šokiruojančių prievartos prieš neįgaliuosius įrodymų. Manoma, kad didelė dalis iš 13 milijonų negalią turinčių Rusijos gyventojų kenčia nuo smurto ir neigiamo požiūrio. Daugybė neįgaliųjų negali išeiti iš kalėjimais virtusių savo namų,...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9