Didžioji Lietuvos gyventojų dalis vartoja per daug druskos, 11 procentų lietuvių visiškai nevalgo žuvies, o pagal susirgimus salmonelioze pirmaujame tarp Baltijos ir šiaurės Europos šalių. Štai tokią liūdną statistiką pasaulinei maisto dienai skirtoje konferencijoje „Maisto sauga ir kokybė” paskelbė įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.
Oficiali statistika skiriasi nuo realios
Per dešimtmetį pakitę lietuvių maitinimosi įpročiai verčia susimąstyti medicinos įstaigų darbuotojus. Vis daugiau vyrų skundžiasi viršsvoriu arba nutukimu, vaikų lopšeliuose-darželiuose bei kitose ugdymo įstaigose daugėja žarnyno infekcijos protrūkių, o vis didesnė visuomenės dalis mieliau renkasi pusiau paruoštą maistą iš parduotuvės, negu jį gaminasi patys.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 2 mlrd. žmonių, iš jų apie pusantro milijardo vaikų, suserga nuo užteršto maisto. Nuolat didėja salmonelių, kampilobakterijų sukeltų infekcijų skaičius, kasmet nuo diarėjos pasaulyje miršta apie 3 mln. žmonių, o pietryčių Azijoje nuo bakterijomis užteršto maisto ir vandens kasmet miršta apie 1 mln. vaikų.
Medikų nedžiugina ir Europos šalių statistika. 2007 metais buvo užregistruota virš 200 tūkst. kampilobakteriozės, virš 150 tūkst. salmoneliozės atvejų. 2008 metais Europos sąjungos šalyse kilo daugiau kaip 5300 protrūkių, kurie buvo siejami su nesaugiu maistu. Tuomet sirgo daugiau kaip 45 tūkstančiai žmonių ir pagrindinės protrūkių priežastys buvo salmonelė, maistu plintantys virusai, bakterijų toksinai.
Tai oficiali statistika. Tuo tarpu remiantis mokslininkais, faktinis ligų paplitimas yra kur kas didesnis. „Lietuvoje 2004-2005 metais atliktas diarėjų paplitimo tyrimas parodė, jog 5 procentai iš 1200 apklausoje dalyvavusių asmenų turėjo diarėjos epizodą. Galima padaryti išvadą, kad diarėjų skaičius galėtų būti ne mažiau 150 tūkstančių atvejų kasmet, kai realiai diagnozuojame nuo 15 iki 20 tūkstančių atvejų”, – savo pranešime dėstė SAM Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius dr. doc. Saulius Čaplinskas.
Didžiausi pavojai tyko namuose
Pastaraisiais metais sergamumas žarnyno infekcijomis sudaro apie 3 procentus nuo visų užkrečiamų ligų. O dėl nepakankamai tikslių laboratorinių tyrimų, beveik 60 procentų žarnyno infekcijų lieka nepatikslintos – arba bakterinės, arba virusinės.
Vardindami infekcijų protrūkių priežastis, mokslininkai pastebi, kad didžiausią riziką kelia šviežia broilerių mėsa, kalakutiena, kepta vištiena, kulinarijos bei konditerijos gaminiai, žuvis. Neramumą kelia visuomenėje sklandantys nuogąstavimai apie iš Vietnamo gabenamas užšaldytas pangasijas, kuriose gali būti sunkiųjų metalų. Konferencijoje dalyvavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius patvirtino, kad šios žuvys veisiamos kartais pažeidžiant nustatytas normas, tačiau patikino, jog Lietuvos jos nepasiekia.
Taip pat protrūkio priežastimi tampa netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose, asmeninės bei maisto tvarkymo higienos nepaisymas namuose, vaikų ugdymo įstaigose, maisto tvarkymo įmonėse. 70 procentų atvejų protrūkių židiniais tampa namai.
Tinkamiausias – termiškai apdorotas maistas
Ligų plitimą sąlygoja tai, kad mes visi tingime maistą gamintis namie, todėl geriau renkamės pusfabrikačius iš parduotuvės.
Per 5 metus SAM Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyrius užfiksavo apie 100 protrūkių, kurie buvo susiję su viešojo maitinimo ir prekybos įmonėmis. Taip pat beveik 200 protrūkių vaikų lopšeliuose darželiuose buvo susijusios su neteisingu maisto tvarkymu tose vietose.
„Mūsų lėkštėje maistas bus ne tik skanus, bet ir saugus tada, kai jį gaminsime švariomis rankomis, naudosime švarų geriamąjį vandenį, neįnešime patogeninių mikroorganizmų iš aplinkos į vartojimui paruoštą maistą, jeigu gerai karščiu apdorosime gyvūninį maistą bei jį tinkamai laikysime. Nes pavojingiausia temperatūra yra nuo +5 iki +60 laipsnių. Būtent joje dažniausiai ir dauginasi mikroorganizmai”, – kaip išvengti bakterinių susirgimų mokė skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
Nutukusių vyrų skaičius didėja sparčiau negu moterų
Konferencijoje buvo pateikti ir lietuvių mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimai. Paaiškėjo, kad tik kas trečias Lietuvos gyventojas įvertino savo mitybą kaip tinkamą. O daugiau kaip 40 procentų apklaustųjų atsakė, kad mityba yra netinkama.
„Mitybos tyrimų duomenys rodo, kad žuvies ir jos produktų vartojimas per dešimtmetį padidėjo. Deja, nedaug – nuo 19 iki 30 gramų per dieną. Didžioji dalis gyventojų jos vartoja tik kartą-du per savaitę, o 11 procentų išvis nevartoja žuvies ir jos produktų”, – savo pranešime skaitė SAM Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus pavaduotojas Albertas Barzda.
Nors visur skelbiama, kad kasdien ar po kelis kartus per dieną būtina vartoti daržoves, vaisius, grūdinius produktus, gyventojų įpročiai rodo ką kitą. 2007 metais kasdien vartojančių šviežias daržoves buvo tik 43 procentai. Kasdien grūdinius produktus vartoja tik kiek daugiau nei pusė gyventojų ir kelis kartus per dieną vartoja tik kas dešimtas gyventojas. Pieno produktus kiekvieną dieną vartoja tik kas trečias gyventojas, likusi dalis vartoja tik 5 ar vos 1-2 kartus per savaitę.
Pastebimas per didelis druskos poreikis. Vietoj rekomenduojamos 5 gramų dienos normos, 59 procentai lietuvių jos suvalgo po 10 gramų. Likusi visuomenės dalis maisto visai nesūdo.
Didelį nerimą kelia ir vis dažniau pasitaikantys nutukimo ir viršsvorio atvejai. Paprastai sveikatos specialistai rekomenduoja išlaikyti normalų kūno masės indeksą, kuris turi būti nuo 18 iki 25 KMI. Tačiau Lietuvos vidurkis yra 25,7. Per dešimtmetį normalų kūno svorį turinčių vyrų skaičius mažėjo, o viršsvorį turinčiųjų skaičius didėjo. Moterų tarpe atvirkščiai – didėjo normalų svorį turinčių, nežymiai mažėjo antsvorį ir nutukimų turinčių moterų skaičius.
