Laimingas žmogus yra tas, kuris gyvena taikoje su savimi. Jeigu jūs norite, kad jūsų vaikas užaugtų laimingu žmogumi, pasirinkite dar vieną profesiją – visada būkite jo advokatu.
Jeigu vaikas padarė ką nors bloga, pirma pabandykite suprasti kodėl. Padėkite ir jam tai suprasti, o tada kartu pagalvokite, ką galima padaryti, kad taip daugiau nenutiktų. Niekšingai besielgiantys žmonės išauga iš vaikų, kurių niekas neteisino ir negynė.
Vaikas yra vaikas, ir jam sunku atlikti net nedidelę užduotį be moralinės tėvų paramos. Kad mažyliui sektųsi, jam reikia tikslingumo ir pasitikėjimo savimi – savybių, kurios su genais neperduodamos, o įdiegiamos auklėjant.
Atkreipkite dėmesį į savo formuluotes, kurias dažniausiai sakote. Pagalvokite, ar neužsiimate „negatyviu kodavimu” net patys to nepastebėdami?
Užuot draudę „Nelipk – nukrisi!”, verčiau patarkite – „Laikykis tvirčiau!”, užuot prognozavę „Tu tuoj įsidursi”, įspėkite – „Būk atidus, kai laikai rankose žirkles”, užuot pranašavę „Neimk – sudaužysi”, pasiūlykite – „Leisk, aš tau padėsiu” ir panašiai.
Vieno dvimečio berniuko mama visą laiką skundėsi, kad sūnus auga tylenis. Tačiau kai artimieji ar svečiai kreipdavosi į jį kokiu nors klausimu, pavyzdžiui, „Kuo tu vardu?”, – ji net neleisdavo jam atverti burnos nukirsdama „Jis nesakys.”
Kokiais sakiniais jūs kreipiatės į vaiką, kai norite jį padrąsinti? Tos formulės jį sustiprina ne tik dabar – jos pasitarnaus kaip stebuklinga lazdelė, kai jūsų nebus šalia. Ši estafetė perduodama iš kartos į kartą. Ką jūs sakote sau pačiu atsakingiausiu ir sunkiausiu metu, kai jėgos tuoj išseks? Galbūt – „Pirmyn, aukseli, tau pavyks, dar šiek tiek pasistenk!” Paklausykite dar kartą: kieno tai balsas? Jūsų mamos.
