Nobel biocare

40 proc. sergančiųjų kraujo vėžiu negauna vaistų

Nors situacija gerėja, beveik 40 proc. sergančiųjų viena iš lėtinių formų piktybiniu kraujo vėžiu negauna reikiamų vaistų.

Taip teigia Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius.

„Skaičiai rodo, kad situacija laipsniškai gerėja. 2007 metais tik mažiau nei trečdalis pacientų gavo modernų gydymą, 2010 metais tokių yra beveik du trečdaliai. Tačiau situacija nėra pagerėjusi pakankamai, yra labai daug pacientų, beveik 40 proc., kurie gydymo negauna ir kurie yra palikti su savo liga”, – sakė L. Griškevičius pirmadienį po apskritojo stalo diskusijos „Lėtinė mieloleukemija: pažangos modelis Europoje ir Lietuvoje”.

Pacientai ir medikai kalba apie gydymą vienu vaistu, kuris, pasak L. Griškevičiaus, apvertė visą vėžio gydymą, kadangi mirtiną ligą paverčia nemirtina.

Šiuo vaistu išgydoma iki 90 proc. pacientų. Tai yra naujas vaistas. Pasak mediko, jo patentas baigiasi tik kitąmet, generinių vaistų kol kas nėra. Vieno paciento gydymas šiuo vaistu metams kainuoja apie 110 tūkst. litų. Vaistus reikia gerti visą gyvenimą.

„Vaistas yra brangus, tačiau pacientas visiškai pasveiksta, jis tampa darbingas, gali išlaikyti savo šeimą, nebereikia mokėti invalidumo, taip pat už jo simptomų gydymą, neefektyvų gydymą. Dėl tos priežasties, manau, šis vaistas neabejotinai apsimoka”, -sakė L. Griškevičius.

Onkohematologas neslepia, kad negalėdami skirti šio efektyviausio vaisto visiems ligoniams, kuriems jo reikia, medikai susiduria ir su moraline dilema.

„Mes turime kitiems pacientams skirti žymiai mažiau efektyvų gydymą, kuris irgi brangiai kainuoja, galiausiai neturėti jokio arba turėti blogą rezultatą. Tada skirti kitą gydymą, kuris irgi yra neefektyvus, ir viskas baigiasi blogai. Tai yra situacija, kuri reikalauja neatidėliotino sprendimo”, – įsitikinęs L. Griškevičius.

Sergančiuosius kraujo vėžiu vienijančios bendrijos „Kraujas” steigėjas Arūnas Jievaltas yra įsitikinęs, kad į sergančiuosius kraujo vėžiu turi būti žiūrima kaip ir į kitus pacientus.

„Pavyzdžiui, kardiologinės operacijos irgi yra tikrai labai brangios, ir jei kartais ištinka tokia nelaimė, kad jų prireikia, tai žmogus operuojamas. Mūsų ligos atveju tai nėra planiniai ligoniai. Tai irgi yra staiga atsitikusi liga, tačiau mes esame verčiami eiti į tam tikras komisijas, kurios egzistuoja ligonių kasoje. Jos svarsto, galima skirti finansavimą ar ne. Ir čia matome neteisybę ir nelygybę”, – teigė A. Jievaltas.

Pacientų organizacijos narys per apskritojo stalo diskusiją pateikė panašią analogiją ir su transplantacijomis. Į tai Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovas atsakė, jog tokia operacija yra vienkartinė, tuo tarpu pinigus šiam vaistui tenka skirti kasmet ir ilgą laiką.

„Transplantacijos irgi kainuoja daugiau 100 tūkst. litų. Tačiau transplantacija yra viena, o šiuo vaistu gydymas yra nuolatinis. Tai yra, kiekvienais metais turime už paciento gydymą sumokėti minėtą sumą (apie 110 tūkst. litų – ELTA). Kuo ilgiau pacientas gyvena, tuo daugiau yra sumokama. Džiugu, kad pacientas gyvena kuo ilgiau, bet kasmet vis mokama ir mokama”, – dėstė VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Diskusijoje pasisakęs advokato padėjėjas Aurimas Stropus tvirtino, kad neskiriant tinkamiausio gydymo gali būti pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės, pacientai yra diskriminuojami ir gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Esą kaimyninėje Latvijoje tokių bylų jau yra. VLK atstovas su tuo nesutinka, aiškindamas, kad tai yra ne diskriminacija, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ribotumas.

„Jeigu kalbame apie šį vaistą, tai 2006 metais jam buvo skiriama 2 mln. šiemet jau 13,5 mln. litų. Tai yra beveik 7 kartus daugiau. Kas metai pinigų suma jam yra didinama, vaisto kaina krenta, tai vis daugiau pacientų yra aprūpinami. Dabar yra gydoma apie 60 pacientų, dar tikimės, kad nupirksime vaistų dar 20 pacientų, galbūt susidarys apie 70 proc.”, – sakė E. Stropus.

Tuo tarpu medikai, pasak L. Griškevičiaus, visą laiką skaičiuoja, kokiam pacientų skaičiui gali skirti gydymą.

„Tada suskaičiuojame, kad tie pacientai, kurie gauna tą gydymą, ir toliau galėtų būti gydomi. Jei lieka vaistų naujiems pacientams, mes renkamės pačius jauniausius, tokius, kurių liga pradinėse stadijose, kuriems efektyvumas yra geriausias. Pastaruoju metu nauji pacientai buvo įtraukiami klinikinių tyrimų būdu į šį gydymą. Tai yra ne valstybės lėšomis”, – sakė gydytojas.

Visi tikisi, kad pasibaigus patento laikui, tai yra maždaug nuo 2012 metų, atsiras generinių vaistų ir gydymo kaina kris net trečdaliu. Kol kas tikimasi palankesnių sąlygų išsiderėti iš vienintelės vaisto gamintojos. Farmacininkai tikina, jog yra linkę eiti į derybas. Dar VLK svarsto šį medikamentą įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, esą tuomet irgi pagerėtų prieinamumas.

Šiuo metu lėtine mieloleukemija Lietuvoje serga iki 200 žmonių. Per metus ši liga diagnozuojama apie 40 naujų pacientų. 50 proc. jų yra darbingo amžiaus – iki 60 metų. Apie 90 proc. Lietuvos pacientų liga nustatoma pradinėje lėtinėje stadijoje.


ELTA

TAIP PAT SKAITYKITE