Kaip lengviau įveikti peršalimą?

---

Retas kuris iš mūsų atšalus orams nesiskundžiame peršalimu. Anot specialistų, nepaisant šio negalavimo pavadinimo, šaltis nėra pagrindinė peršalimo ligų priežastis. Stiprūs temperatūros ir drėgmės svyravimai turi neigiamos įtakos žmogaus organizmui. Dėl to sumažėja jo atsparumas įvairiems virusams, infekcijoms. Ką iš tiesų žinome apie peršalimą, kas jį sukelia, kaip nuo jo saugotis ir kas padeda įveikti šią ligą, teiraujamės gydytojos, vaistininkės ir žolininkės.

Kaip tvirtina bendrosios praktikos gydytoja Dalia Žeibienė, dauguma žmonių bent kartą per metus serga peršalimo liga. „Moksliniais tyrimais įrodyta, jog šią ligą gali sukelti daugiau nei 100 rūšių virusų, tačiau pasakyti, kuris iš jų yra didžiausias ir dažniausias šio negalavimo kaltininkas, ganėtinai sunku, nes virusai linkę mutuoti, keistis. Peršalimo virusų sveikam žmogui paprastai „padovanoja“ aplinka. Ligoniui čiaudint, kosint, į orą patenka daug mažų lašelių. Tie lašeliai sklinda oru 3–5 metrų spinduliu, ir sveikas žmogus juos įkvepia. Tokiu būdu virusas patenka į kito asmens organizmą. Apsikrėsti galima ir liečiant ligonio daiktus, lygius paviršius, pavyzdžiui, – metalines durų rankenas, taip pat važiuojant viešuoju transportu, dideliuose žmonių susibūrimuose. Virusai, patekę į žmogaus organizmą, pradeda sparčiai daugintis ir šis suserga“, – pasakojo gydytoja D. Žeibienė.

Anot medikės, peršalimo simptomais reikėtų laikyti slogą, karščiavimą, galvos skausmą, nuovargį, bendrą silpnumą, apetito stoką. Po dienos ar dviejų gali pradėti perštėti ar skaudėti gerklę, atsirasti kosulys. Medikė pridūrė, jog peršalimo nereikėtų painioti su gripu. Tai – dvi visiškai skirtingos ligos. „Gripo požymiai – itin aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai, organizmo silpnumas. Gripą, kaip ir peršalimą, gali lydėti sloga, kosulys gerklės skausmas. Gripą dažniausiai lydi ir įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, bronchitas, laringitas ir panašiai. Didžiausia rizika patirti komplikacijų yra kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, taip pat vyresniems nei 65 metų asmenims“, – tikino D. Žeibienė.

Rūpinimasis savimi gali padėti išvengti peršalimo

Vaistininkė Zita Janušauskienė tvirtina, jog peršalimo įmanoma išvengti tinkamai save prižiūrint. „Svarbu gerai pailsėti, išsimiegoti, būti fiziškai aktyviems, visavertiškai maitintis. Organizmą stiprina žolelių arbatos su citrina, preparatai, savo sudėtyje turintys alavijo, islandinės kerpės ar ežiuolės ekstrakto, vitamino C, žuvų taukų.

Norint nesirgti, būtina vartoti česnako, kuris pasižymi antibakteriniu poveikiu, taip pat vitaminų, ypač vitamino C. Pastarasis didina atsparumą uždegimui, padeda atsistatyti pažeistai gleivinei, stiprina kraujagyslių sieneles, dėl to susirgęs žmogus greičiau pasveiksta. Suaugusiesiems gydomoji paros vitamino C dozė būtų 500-1000 mg, vaikams – 100-150 mg“, – pasakojo Z. Janušauskienė.
Anot vaistininkės, jei vargina nosies paburkimas, sunku kvėpuoti, pravartu vartoti lašus į nosį. Tokiu būdu sumažės nosies gleivinės paburkimas, o kartu ir išskyrų. Tačiau vertėtų atminti, kad šių vaistų vartojimas labai palengvina simptomus peršalimo pradžioje, tuo tarpu praėjus 4–5 dienoms preparatas gali pakenkti nosies gleivinei. „Jei tenka ilgai ir dažnai vartoti lašus į nosį, būtinai pasitarkite su gydytoju“, – patarė Z. Janušauskienė.

Vartojantiems vaistus nuo peršalimo vaistininkė pataria atidžiai skaityti jų sudėtį: „Atidžiai perskaitykite, kokios yra sudedamosios preparato dalys, nes labai dažnai viena iš sudedamųjų dalių yra vitaminas C. Tokiu atveju šio vitamino nebereikėtų vartoti papildomai, kad nebūtų viršyta rekomenduojama paros dozė“, – atkreipė dėmesį Z. Janušauskienė.

Peršalimą gali padėti įveikti ir liaudiškomis priemonėmis

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė įsitikinusi, jog peršalimą galima bandyti įveikti ir liaudiškais būdais. „Anot jos, būtina gerti kuo daugiau šiltų skysčių, nes jie suskystina nosies, ryklės gleivinių sekretus, iš organizmo „išplauna“ uždegimą sukeliančius mikroorganizmus. Tuomet tampa lengviau kvėpuoti, paprasčiau atsikosėti.

Rinktis derėtų čiobrelių, liepos žiedų, įvairių žolelių mišinių arbatas. Užsikimšusius kvėpavimo takus veiksmingai išvalo garų inhaliacijos. Į karštą vandenį galima įlašinti kelis lašus eterinių aliejų (jei nesate alergiški): eukalipto, mėtų, kadagio – pastarieji atpalaiduoja užsikišusią nosies ertmę. Panašiai veikia ir meškauogės, virtų bulvių, vandenyje ištirpusios sodos garai. Karštą, šviežią bulvių nuovirą labai sveika ir išgerti. Bulvėse esančios medžiagos stiprina organizmą, suteikia jam jėgų kovoti su liga.

Nuo gerklės skausmo padeda tokios žolelės kaip svilarožė, įvairios dedešvos, gyslotis, ramunėlės, medetkos, vingiorykštės, raktažolių lapai ir žiedai. Pastarieji taip pat palengvina ir atsikosėjimą. Šias arbatas rekomenduojama gerti po valgio.

Skaudamą gerklę taip pat patartina skalauti šiltu sūriu vandeniu (1 arbatinį šaukštelį jūros druskos ištirpinkite stiklinėje vandens). Taip pat stipresniais jonažolės, beržų lapų, vingiorykštės nuovirais. Stiprų priešuždegiminį poveikį turi debesylo šaknis. Jei organizmas netoleruoja šio kartaus augalo, jį galima pakeisti vingiorykšte, baltažiede notrele, drebulės pumpurais.

Jei vargina nosies paburkimas, sunku kvėpuoti, nosį veiksminga praplauti druskos tirpalu (1 ar 0,5 arbatinio šaukštelio stiklinei vandens). Pastarasis sumažins nosies gleivinės paburkimą, dėl to sumažės išskyrų iš nosies. Vakare prieš miegą itin veiksminga priemonė peršalimui įveikti yra karšto pieno puodelis su medumi, karštos vonelės kojoms. Į vonelę galite įberti druskos, ji suaktyvins kraujotaką, pagerins bendrą savijautą, – patarimų negailėjo žolininkė.