Svajonė – elektroninis receptas

---

34 mln. litų prarijusi Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema (NESS) vis dar neveikia. Bet pinigų šios sistemos plėtrai vėl prašoma. Šįkart – elektroniniam receptui įdiegti. Ministerija jau pateikė projektą Centrinei projektų valdymo agentūrai vildamasi, kad ES pinigų ir šįkart bus įdėta į bedugnį NESS maišą.

Tarp dviejų didžiųjų sostinės gydymo įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lazdynuose esančios Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės – jokio interneto ryšio.

Jei ligonis guli vienoje jų, o tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, atliekami kitoje, jam arba artimiesiems tenka gerokai pavargti.

Tenka prašyti medikų, kad jie radiologinį vaizdą perkeltų į kompaktinę plokštelę, už tai sumokėti, o paskui duomenis nugabenti į kitą ligoninę.

Negali konsultuoti per atstumą

Gydytojai specialistai taip pat neturi galimybės per atstumą konsultuoti ligonių – prisijungti internetu prie kitos ligoninės duomenų bazės.

Santariškių klinikos jau senokai naudoja elektronines ligos istorijas, kuriose kaupiami visų – radiologinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų duomenys.

Tačiau jeigu buvęs šios gydymo įstaigos pacientas pakliūva į kitą ligoninę, peržiūrėti jo ligos istorijos medikai neturi galimybių.

Pinigai – į bedugnį maišą

6 mln. litų ES paramos. Tiek pinigų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) norėtų gauti paslaugai „Elektroninis receptas” sveikatos sistemos įstaigose įdiegti.

Ministerija jau pateikė projektą Centrinei projektų valdymo agentūrai vildamasi, kad ES pinigų ir šįkart bus įdėta į bedugnį NESS maišą.

NESS neveikia, nors per pastaruosius šešerius metus buvo išbarstyta 34 mln. litų.

Priekaištų dėl to Sveikatos apsaugos ministerija ne kartą sulaukė ir iš Valstybės kontrolės, ir iš Seimo – Audito komiteto ir Antikorupcijos komisijos.

Kelia daug įtarimų

„Elektroninis receptas – dar vienas „elektroninis“ projektas, kuriam skirti pinigai bus išmesti į balą“, – tvirtina Seimo Antikorupcijos komisijos narys Kęstas Komskis.

Jis įsitikinęs: kad veiktų elektroninio recepto sistema, pirmiausia turi gyvybės įkvėpti pati NESS.

K. Komskio tvirtinimu, šiuo metu anaiptol ne visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos turi elektroninę išankstinės pacientų registracijos sistemą – pacientai negali į konsultaciją pas gydytojus registruotis internetu.

Į elektroninę erdvę ligos istorijas yra perkėlusios tik kelios šalies ligoninės. O ir tai jos padarė ne už NESS lėšas.

Todėl parlamentarui įtartinas atrodo ir SAM skubėjimas griebtis dar vieno projekto.

„SAM pradėjus rengti dokumentus elektroninio recepto projektui finansuoti kilo įtarimų, kad tai daroma neskaidriai. Paraiškai parengti buvo skirta labai mažai laiko. Konkursui rengtos sąlygos aplenkė net ir pačios SAM Korupcijos prevencijos skyrių“, – aiškino K. Komskis.

Pritariu Kęstučiui Štarui. NESS skiriamų lėšų negalima vadinti "begugniu maišu". eSveikata Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis dar nėra išvystyta. ŽINOMA, kad šiems projektams reikia ir reikės DAUG lėšų, nes ši sritis dar tik pradedama vystyti, o ją reikia ir tobulinti, kaip tai daroma išsivysčiusiose šalyse. Šiame straipsnyje pateikiamas subjektyvus vertinimas prieš eSveikatos projektus pateikiant tik tuščius skaičius. Elektroninis receptas ne tik palengvintų pacientų ir medikų darbą, leistų efektyviau panaudoti minimus 300 mln. litų, bet ir leistų išvengti "klaidų" (medikų rašto neįskaitymo vaistinėje, ne to vaisto pardavimo, vaisto veikliųjų medžiagų susikirtimo jei sergama keliomis ligomis ar vaistai parduodami skirtingose vaistinėse). Objektyviai reikėtų vertinti ne tai, ar el. receptas bus pigesnis nei popierinis, o tai koks efektas išsaugant žmogaus gyvybes, sveikatą dėl minėtų klaidų. Visos šios klaidos netiesiogiai kainuoja. Todėl sekantį straipsnį rekomenduočiau rašyti labiau išsianalizavus temą, nes tikiu, kad autorės tikslas buvo informuoti visuomenę apie el. recepto projektą. Tačiau straipsnyje formuojama daugiau neigiama nuomonė, nepadeda skaitytojui objektyviai įvertinti tikrųjų kaštų ir efektyvumo bei neatitinka pasaulyje vis plačiau vystomos eSveikatos rekomenduojamų, kad reikia plėtoti eSveikatos idėjas. Objektyviam nuomonės formavimui siūlau paieškoti straipsnių tematika: eHealth effectiveness. Kalbant apie el. receptą galiu rekomenduoti oficialų dokumetą: eHealth Strategies Final Report (įvedus į visiems žinomą paieškos sistemą bus antrasis arba trečiasis paieškos rezultatas). Jei autorė norėtų daugiau sužinoti moksliškai pagrįstos informacijos apie eSveikatą ir jos diegimą Pasaulyje, mielai jai asmeniškai atsiųsiu oficialių mokslinių šaltinių, kad skaitytojai nebūtų suklaidinti pateikiamos informacijos.