Mokslininkai priėjo išvadą, kad ilgalaikis sėdėjimas tarp keturių sienų žiūrint į televizoriaus ekraną gali paskatinti autizmą (patologinį uždarumą). Manoma, jog taip nutinka dėl vitamino D trūkumo. Žmogaus organizmą šiuo vitaminu aprūpina tiesioginiai saulės spinduliai.
JAV pediatrų akademija jau pareikalavo apriboti televizoriaus žiūrėjimą vaikams iki dviejų metų amžiaus. Vyresniems patariama leisti žiūrėti TV tik vieną dvi valandas per dieną.
Autizmų sergančių vaikų iki 3 m. amžiaus tyrimai, medicininiai dokumentai ir meteorologiai duomenys iš trijų Amerikos valstijų, parodė, kad tikimybė susirgti šia liga didesnė lietingose vietovėse.
Pagal duomenis, paskelbtus žurnale „Archives of Pediatrics and Adolescent Medicine”, susirgimų autizmu procentas auga. Anksčiau juo sirgdavo tik 1 vaikas iš 2,5 tūkst., o dabar – 1 iš 150.
Mokslininkai mano, kad svarbų vaidmenį čia vaidina genetinis faktorius. Pastaraisiais metais kai kurie medikai autizmą taip pat sieja su skiepais, maistine alergija, apsinuodijimus sunkiaisiais metalais ir belaidžių technologijų spinduliavimu.
Autizmas yra kompleksas sutrikimų, kurie nediagnozuoami nėštumo metu. Juos galima beveik iš karto pamatyti vaikui gimus.
Mažylis emociškai silpnai reaguoja į artimuosius arba yra visiškai abejingas aplinkai. Toks vaikas nesišypso ir nekontaktuoja akimis. Autistas nesako apie save „Aš”, neišskiria savęs iš aplinkinio pasaulio. Jis netgi nesuvokia jį supančių daiktų ir kitų žmonių egzistavimo.
Autizmu sergantys vaikai neatskiria gyvų daiktų nuo negyvų. Jie nekalba arba taria garsus nesikreipdami į nieką. Autistai bijo nežinomų garsų.
Šios ligos apimti vaikai pripranta prie daiktų tvarkos – menkiausi pokyčiai jiems kelia didžiulį nerimą (netgi perrengti autistą yra problema).
Autizmas būna įvairaus sunkumo. Lengvos formos liga leidžia vaikui palaipsniui socializuotis. Autistų intelektas taip pat skirtingas: nuo visiško debilizmo iki gana aukšto IQ.
