Kuo anksčiau reikėtų pastebėti vaikų kalbos ir komunikacijos sutrikimus, atsirandančius dėl nejudraus liežuvio, netinkamo dantų sukandimo, mikčiojimą: tada specialisto pagalba yra efektyvesnė.
„Kai kuriuos sutrikimus vaikai išauga. Kitus galima jei ne panaikinti, tai bent sumažinti. Logopedo pagalbos prireikia ir suaugusiems – po insulto, traumų, avarijų”, – sakė Grūšlaukės pagrindinės mokyklos vyriausiasis spec. pedagogas-logopedas Stanislovas Lukoševičius.
Pasak specialisto, dažniausiai į logopedus kreipiasi mažamečių vaikų tėvai. Vyresnio amžiaus mokiniai pagalbos nebeieško – būna apsipratę su savo kalbos ar komunikacijos sutrikimu.
„Visai nesikreipti į logopedą nėra gerai. Žinoma, yra atvejų, kai negalima nieko padaryti. Tačiau yra sutrikimų, kuriuos galima ištaisyti. Ir kuo anksčiau tėvai nuveda vaiką pas logopedą, tuo geriau per žaidimus vaikas išmoksta taisyklingai tarti raides, nešvepluoti, tinkamai dėlioti skiemenis, mintis”, – pasakojo S. Lukoševičius.
Iki 4-5 metų amžiaus vaikai kai kuriuos garsus taria netaisyklingai – tai normalu. Tačiau jei augant blogas tarimas nepranyksta, reikėtų susirūpinti.
„Sutrikimai gali būti įgimti, įgyti ir mechaniniai. Vaikas gali turėti nejudrų liežuvį, netinkamą dantų sukandimą, neturėti foneminės klausos. Jei į šiuos sutrikimus numojama ranka, gali išsivystyti ir disgrafija – vaikas ims netaisyklingai rašyti. Įgytus sutrikimus – pavyzdžiui, priaugusį liežuvį, – ne visuomet pavyksta ištaisyti specialiais pratimais. Būtina chirurgų pagalba – tenka pjauti poliežuvinį raištį. Mechaninius kalbos sutrikimus nulemia išklibę dantys, per trumpas liežuvio raištis”, – kalbėjo S. Lukoševičius.
Logopedas pasakojo, kad labai dažnai vaikai turi gan nesudėtingą kalbos sutrikimą: neištaria raidžių r, s, š, painioja z ir ž.
Logopatai – taip vadinami kalbos sutrikimų turintys pacientai – taisyklingai kalbėti mokomi žaidžiant.
„Kabinete turiu daugybę žaislų. Su jais vaikai žaisdami kuria situacijas, per kurias mokosi lavinti savo kalbą, tarti žodžius, kuriuose yra jiems sudėtingų garsų. Pratimams naudoju paveikslus, o už gerus rezultatus kiekvienas sulaukia įvertinimo”, – sakė S. Lukoševičius.
Tačiau neretai vaikai turi ir gerokai sudėtingesnį sutrikimą, negu netaisyklinga garsų tartis, – mikčiojimą. Jis gali būti įgimtas arba įgytas – dėl išgąsčio, streso.
„Mikčiojimas yra sudėtingas sutrikimas: sutrikus kvėpavimui užspaudžiamos balso stygos, dėl ko ir atsiranda mikčiojimas. Šio kalbos trūkumo vien žaidimais neištaisysi: vaikus mokau reguliuoti kalbos tempą, laiku įkvėpti”, – kalbėjo S. Lukoševičius.
Pasak jo, pas logopedą pradėtą darbą labai svarbu tęsti ir namuose: tėvai iš vaiko turėtų reikalauti aiškios tarties, nepamėgdžioti šveplavimo, taisyti negerai ištartus žodžius.
„Pastebėjau, kad vaikai yra pasidarę tolerantiškesni – nebesityčioja iš mikčiojančių ar raidžių neištariančių vaikų. Tačiau šių problemų pasitaiko ne tik mažamečių pasaulyje. Kalbėti tenka mokytis ir suaugusiems – jų kalba dažniausiai sutrinka po insulto”, – pasakojo S. Lukoševičius.
Šiuo metu jis Grūšlaukės pagrindinėje mokykloje moko 30 mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų bei 20 specialiųjų poreikių turinčių vaikų.
34 metus dirbęs Salantų specialiojoje mokykloje S. Lukoševičius pasakojo, kad specialiųjų poreikių turintiems vaikams labai svarbu dirbti su spec. pedagogu.
„Atėję į mano pamoką mokiniai pailsi nuo triukšmo, aš jiems padedu suprasti ir atlikti mokytojų užduotus namų darbus – jie specialiųjų poreikių vaikams būna supaprastinti. Su jais reikia pasikalbėti, nuteikti darbui, paaiškinti motyvus, kodėl reikia mokytis. Kiekvienas vaikas gauna pakankamai dėmesio, nes dirbu su nedidelėmis grupėmis mokinių.
Specialiųjų poreikių vaikai gan dažnai turi ir kalbos bei komunikacijos sutrikimų. Visiems pas mane besimokantiems vaikams stengiuosi sukurti jaukią ir žaismingą aplinką, kuri padeda atsipalaiduoti ir lavinti kalbos įgūdžius. Be jokios abejonės, tėvai taip pat turėtų rasti laiko savo vaikams ir su jais padirbėti”, – sakė S. Lukoševičius.
