Judėjimas – svarbiausias požymis visiems gyvūnams, tarp jų ir žmonėms. Jį atlieka judamasis aparatas, kuris susideda iš kaulų, jungčių tarp jų ir raumenų. Kaulai juda per jų sujungimo vietas, o raumenys, kurių pagrindinė savybė yra susitraukti, judina kaulų svertus. Todėl kaulai priklauso pasyviajai, o raumenys aktyviajai judamojo aparato daliai. Judamąją svertų funkciją daugiausiai atlieka galūnių kaulai.
Žmogaus griaučius sudaro daugiau kaip 200 kaulų. Griaučiai sveria apie 5 – 6 kg, sudarydami 10% vyrų ir 8,5% moterų viso kūno svorio. Visi mūsų kūno griaučių raumenys sudaryti iš skersaruožio raumeninio audinio. Šių raumenų abeji galai prasideda ir pasibaigia sausgyslėmis, kurio raumenys pritvirtinti prie griaučių kaulų.
Suaugusio žmogaus raumenys sudaro 40% viso jo kūno svorio. Žmogaus kūne iš viso yra apie 600 griaučių raumenų. Raumenys, kaip aktyvūs organai, gausiai aprūpinti krauju, kuris kartu su maisto medžiagomis atkeliauja arterijomis. Apykaitos produktus iš raumenų venomis išneša veninis kraujas.
Raumenys skirstomi į ilguosius raumenis (kojų, rankų raumenys), plačiuosius raumenis (krūtinės ,nugaros, pilvo raumenys) ir trumpuosius raumenis (tai gyliuose raumenų sluoksniuose esantys raumenys, pvz.: tarpšonkauliniai raumenys). Tai paprastieji raumenys. Sudėtingieji – tai dvigalviai, trigalviai ir keturgalviai raumenys, taip pat dvilypiai bei dantytieji raumenys.
Raumenyse yra apie 4 bilijonai raumens skaidulų, kurios savo ruožtu susideda iš trilijonų ląstelių. Jei raumenų nemankštintume šios skaidulos nieko neveikdamos perauga į riebalinį audinį, netenka žvalumo, grakštumo. Kuo didesnį apkrovimą duodame raumenims, tuo jie darosi storesni, gražesni. Tačiau stengiantis didinti raumenų masę, jokių būdu negalima pamiršti jų kokybės. Raumenų vystymasis ir tokios jo savybės, kaip jėga, greitis, ištvermė priklauso nuo žmogaus atliekamo darbo. Tačiau ir darbas darbui nelygus. Ir čia geriausiai padėtų specialiai pasirinkti pratimai su svoriais ar be jų.
