Trumparegystė (lot. „myopia”) yra labai paplitusi refrakcijos yda, kai į akį patekę šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę. Trumparegiai gerai mato iš arti, bet tolimi objektai jiems neryškūs. Prisimerkus matosi ryškiau.
Pagrindinė trumparegystės priežastis – akies ašies pailgėjimas, todėl regėjimas dažniausiai pablogėja mokykliniame amžiuje (mokyklinė trumparegystė), kai akis išauga per ilga.
Trumparegystė, ypač didesnė (virš 5-6 dioptrijų), yra paveldima, tačiau vien paveldimumu negalime paaiškinti, kodėl trumparegių pastaraisiais dešimtmečiais daugėja. JAV jų yra apie 40%, o kai kuriose Azijos šalyse (Taivanyje ir Singapūre) net 85-90% jaunuolių yra trumparegiai. Dar nėra aišku, kodėl kartoje, kuri augo labiau industrinėje aplinkoje ir gavo geresnį išsilavinimą, atsirado daugiau trumparegių.
Moksliniai tyrimai, atlikti 2006-2009 m. rodo, kad vaikams, kurie būna lauke ne mažiau kaip 2-3 valandas per dieną šviesiu paros metu, trumparegystė atsiranda rečiau, nepriklausomai nuo skaitymo, kompiuterio ir televizoriaus žiūrėjimo. Vaikai iš trumparegių šeimų, lyginant su gerai matančių tėvų vaikais, turi tik nedaug didesnę riziką tapti trumparegiais, jei jie pakankamai laiko praleidžia lauke. Kodėl sveika būti lauke? Dar nėra visai aišku, bet manoma, kad nuo šviesos išsiskiria tinklainės transmiteriai (dopaminas), kurie stabdo akies augimą.
Gydymas
Trumparegystė koreguojama minusiniais lęšiais. Kuo didesnis skaičius rašomas recepte po minuso ženklo, tuo stipresni akiniai. Kai trumparegystė nedidelė, akinius galima naudoti tik tolumui (mokykloje, teatre, žiūrint televizorių ir pan.); kai trumparegystė viršija 1.5-2 dioptrijas, akinius reikia dėvėti nuolat. Moksliniai tyrimai rodo, kad, nešiojant per silpnus akinius, trumparegystė progresuoja truputį greičiau. Nuolat nešiojant akinius progresavimas lėtesnis.
Vaikui augant trumparegystė didėja. Didelė trumparegystė įvairiuose šaltiniuose apibrėžiama nevienodai: virš -6,0 dioptrijų (D), virš -8,0 D. Prasidėjus trumparegystei, sunku prognozuoti, kada ji nustos progresuoti. Dar vis nėra patikimų būdų trumparegystės didėjimui sustabdyti. Pratimais galima išgydyti tik tikrą akomodacijos spazmą, kuris pasitaiko retai ir dažniausiai praeina ir be gydymo, pašalinus priežastį (stresą, nervinę įtampą, nustojus vartoti spazmą sukeliančius medikamentus). Deja, dažnai akomodacijos spazmu klaidingai pavadinama ir gydoma pradinė trumparegystė.
Neretai pratimų griebiamasi ir norint atsikratyti akinių. Dauguma pratimų remiasi William H.Bates (1860-1931) metodu, kuris neatitinka šiuolaikinio trumparegystės supratimo ir nėra moksliškai įrodytas. Tikros trumparegystės pratimais neišgydysime, tik galime išmokyti matyti ryškiau su šiek tiek silpnesniais akiniais. Bet akinių vis tiek reikės… Be to, pratimus reikia daryti nuolat.
Bandant stabdyti trumparegystę bifokiniais ar progresiniais akinių lęšiais, rezultatai nevienareikšmiai: vieni tyrimai rodo, kad šie akiniai progresavimą sulėtina, o kiti, kad šis gydymas nepadeda.
Galima trumparegystės didėjimą stabdyti atropino lašais. Lašinant atropiną trumparegystė progresuoja dvigubai lėčiau, nors nutraukus gydymą, dažnai stebimas „šuolis”, t.y. per pirmus metus trumparegystė padidėja daugiau nei 1 dioptrija. Lašinti tenka kelerius metus, visą tą laiką būna išsiplėtę vyzdžiai, reikia saugotis UV spindulių ir dėvėti bifokinius/progresinius akinius, taigi gydymas ne iš maloniųjų. Jis patartinas vaikams, kurie gali būti paveldėję piktybinę trumparegystę arba jei progresavimas greitas – virš 1.0-1.5 D per metus.
Yra bandymų trumparegystės progresavimą stabdyti kietais kontaktiniais lęšiais. Deja, dar nėra pakankamai mokslo įrodymų, kad toks gydymas padeda. Minkšti kontaktiniai lęšiai trumparegystės didėjimo nestabdo.
Ortokeratologija yra korekcijos būdas, kai naktį reikia dėvėti spaudžiančius kietus kontaktinius lęšius, ir dėl to suplokštėjus ragenai, dieną matosi gerai be lęšių ir be akinių. Tinka, kai trumparegystė mažesnė nei 4 dioptrijos. Šie lęšiai gali sustabdyti trumparegystės didėjimą.
Neseniai sukurti gydomieji minkšti dvigubo židinio kontaktiniai lęšiai. Tai lęšiai, kuriais gaunamas ryškus vaizdas ir periferinis 2.0 dioptrijų išfokusavimas. Periferinis išfokusavimas reiškia, kad akies periferijoje vaizdas nesufokusuojamas į tinklainę. Šių lęšių tikėtinas gydomasis poveikis remiasi eksperimentų su gyvūnais duomenimis: tiriant kūdikio amžiaus beždžiones nustatyta, kad periferinis išfokusavimas stipriai veikia akies refrakcijos formavimąsi. Pirmieji rezultatai rodo, kad tokie lęšiai gali būti efektyvūs.
Deja, vis dar nėra paprastų ir patikimų trumparegystės gydymo būdų.
Paprasta ir piktybinė (patologinė) trumparegystė
Nedidelės trumparegystės, kai su akiniais regėjimas geras ir nėra pakitimų akių dugne, mes liga nelaikome. Reikia nešioti akinius arba kontaktinius lęšius, o suaugus galima operuoti akis lazeriu.
Kita, daug retesnė, trumparegystės rūšis yra patologinė arba piktybinė trumparegystė. Tokia trumparegystė gali būti jau nuo gimimo. Gali atsirasti ir vėliau, bet sulaukus 12 metų, ji paprastai jau būna ne mažesnė nei 7-8 D. Dėl to, kad labai išsitempia akis, galimos komplikacijos: ankstyvas stiklakūnio suskystėjimas ir atšoka, tinklainės atšoka, katarakta. Gali atsirasti pakitimų tinklainės geltonojoje dėmėje, dėl ko ženkliai pablogėja regėjimas, galima net apakti. Be to, trumparegiai dažniau serga glaukoma. Laimei, šios komplikacijos dažniausiai vystosi vyresniems, virš 50 metų žmonėms, be to, jos gydomos.
Patarimai:
1. Svarbiausias: būtina 2-3 valandas per dieną pabūti dienos šviesoje. Tyrimai rodo, kad televizorius, kompiuteris ir skaitymas akių „negadina”, jei vaikas pakankamai būna lauke.
2. Vaikui reikėtų įprasti nuo mažens laikytis darbo režimo taisyklių: neprisikišti arti prie teksto ar piešinio, skaitant ar dirbant prie kompiuterio kuo dažniau pažiūrėti į tolį, daryti pertraukas, neskaityti tamsoje.
3. Progresuojant trumparegystei, reikia lankytis pas gydytoją kas 0,5-1 metus, kad vaikas turėtų tinkamus akinius.
4. Kai su akiniais vaiko regėjimas šimtaprocentinis, nereikia laikyti vaiko ligoniu. Tikriausiai jis visą gyvenimą su akiniais gerai matys ir gyvens pilnavertį gyvenimą, nes patologinė trumparegystė palyginus reta.
5. Svarbu žinoti, kad trumparegiai su akiniais turi gerai matyti. Silpnesni akiniai skiriami retai, ir tik gydytojas gali spręsti, kada tokie reikalingi. Dėvint per silpnus akinius, trumparegystė gali didėti greičiau.
Daugiau informacijos www.akiugydytojai.lt
