Vaikas trina akis, žiūri į daiktus prisimerkęs, laiko daiktus per arti akių, o galbūt kelių mėnesių kūdikis nereaguoja į tėvų šypsenas, iš toliau rodomus daiktus? Visa tai – signalai, kad galbūt vaikas prastai mato. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad viena ryškiausių pastarojo dešimtmečio tendencijų vaikų sveikatos srityje yra spartus regėjimo prastėjimas – miopija, arba trumparegystė.
PSO trumparegystę šiandien jau įvardija kaip globalią epidemiją. Organizacijos duomenimis, iki 2050 m. beveik pusė pasaulio gyventojų (apie 5 mlrd. žmonių) bus trumparegiai. Akių ligų gydytoja, klinikos „Žiūra“ vadovė Guoda Laurinavičiūtė sako, kad kalbant apie vaikų trumparegystę, tai nėra vien genetika. Pasak jos, paveldimumas turi vaidmenį ir jeigu abu vaiko tėvai trumparegiai, miopijos rizika išauga keleriopai. Visgi esminis lūžis įvyko dėl pasikeitusio vaikų gyvenimo būdo.
Pasak G. Laurinavičiūtės, dažniausiai trumparegystė atsiranda dėl to, kad vaiko akies obuolys pailgėja. Taip nutikus, šviesos spinduliai, užuot kritę ant akies tinklainės, susitelkia priešais ją, tad tolimi objektai matomi neryškiai.
„Tokį neproporcingą akies augimą dažniausiai paskatina nuolatinis intensyvus žiūrėjimas į daiktus iš arti. Kalbu apie sėdėjimą prie ekranų, knygų, ilgą piešimą ir drastiškai sumažėjusį laiką, kurį vaikai praleidžia lauke, būdami natūralioje dienos šviesoje“, – sako „Žiūros“ klinikos vadovė.
Kodėl didelė reikšmė teikiama dienos šviesai? Pasirodo, aiškina Tarptautinis miopijos institutas (IMI), natūrali dienos šviesa skatina dopamino išsiskyrimą akių tinklainėje. Ši medžiaga neleidžia akies obuoliui per daug ištįsti. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas patalpose, kur vyrauja dirbtinis apšvietimas, tokio paties efekto nesukelia.
Kokie trumparegystės simptomai?
Gydytoja pastebi, kad nors ir manoma, jog itin mažiems, 1–2 metų vaikams ar kūdikiams trumparegystės nebūna, tai klaidingas įsitikinimas. Kadangi tokio amžiaus vaikai pasakyti, kad kažko nemato ar mato neryškiai, dar negali, tėvai turi atkreipti dėmesį į atžalos elgesį.
Atvykti akių gydytojo konsultacijai tėvai turėtų tuo atveju, jeigu 2–3 mėnesių kūdikio žvilgsnis „klajoja“, vaikas nereaguoja į iš toliau rodomus daiktus, tėvų šypseną, taip pat, jeigu 4–5 mėnesių kūdikis žvairuoja, arba vaikas yra nuolat primerkęs vieną ar abi akis, kai bando kažką įžiūrėti.
Vyresnių vaikų atveju signalais, kad kažkas negerai, turėtų tapti vaiko įprotis žaislus, knygeles, maistą pritraukti beveik prie pat nosies, dažnas klupimas, kliuvimas už daiktų, sunkesnis orientavimasis erdvėje, dažnas akių trynimas, galvos pakreipimas ar mirksėjimas, kai bandoma į kažką įsižiūrėti.
„Šeimos gydytojas arba oftalmologas profilaktiškai patikrinti vaiko akis turi per pirmus trejus gyvenimo metus. Aš asmeniškai rekomenduočiau pirmąjį kartą akis pasitikrinti nuo tada, kai vaikas sulaukia 6 mėnesių, iki jam sueina pusantrų metų. Visgi jeigu pastebėsite kažkurį iš minėtų požymių, geriau nelaukti suplanuotos patikros, o į gydytoją kreiptis iškart“, – pataria G. Laurinavičiūtė.
Vaikams augant, auga ir krūvis akims, tad trumparegystės požymiai gali tapti dar ryškesni. Jeigu vaikas pats nepasako, kad kažko nemato ar mato prastai, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip jis elgiasi. Sunerimti verta, jei vaikas žiūrėdamas į tolį nuolat primerkia akis, sėda arčiau televizoriaus, knygą laiko prie pat veido, taip pat – jeigu dažnai skundžiasi galvos skausmu, kai skaito ar pasibaigus pamokoms, dažnai trina akis, mirksi, netgi jeigu pradeda prasčiau mokytis.
Pradėkite nuo įpročių
Net jeigu vaikas mato gerai ir problemų dėl trumparegystės nėra, akių ligų gydytoja pabrėžia, kad reikia pasirūpinti tinkamais vaikų įpročiais iš anksto. G. Laurinavičiūtė siūlo vadovautis tuo, ką rekomenduoja medikai visame pasaulyje.
Vienas paprasčiausių ir efektyviausių miopijos profilaktikos būdų – bent 2 valandos kasdien natūralioje šviesoje. Visiškai nesvarbu, ar vaikas sportuoja, ar žaidžia, ar tiesiog eina pasivaikščioti – tyrimais įrodyta, kad natūrali šviesa slopina akies obuolio ilgėjimą, kuris ir sukelia trumparegystę.
G. Laurinavičiūtė primena ir Amerikos oftalmologijos akademijos (AAO) sukurtą taisyklę, visame pasaulyje žinomą kaip „20–20–20“. Po šiais skaičiais užšifruota rekomendacija kai skaitoma, rašoma, naudojamasi kompiuteriu, telefonu, kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertrauką ir pasižiūrėti į objektą, esantį bent už 20 pėdų (maždaug 6 metrų). Tai atpalaiduoja akių raumenis, kurie įsitempia tada, kai reikia įžiūrėti arti esančius objektus, ir leidžia jiems pailsėti.
Galiausiai, pabrėžia akių gydytoja, reikia riboti ekranų laiką patiems mažiausiems. Vaikams iki dvejų metų ekranai apskritai nerekomenduojami, o 2–5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas iki daugiausiai 1 valandos per dieną, kuo mažiau, tuo geriau.
Negydyti negalima
Kai vaikui diagnozuojama trumparegystė, tėvai, rodos, susitaiko, kad laikui bėgant reikės pirkti vis „stipresnius“ akinius. Visgi toks nusistatymas, kalba G. Laurinavičiūtė, yra ydingas – trumparegystės progresavimą reikia stabdyti.
„Kai diagnozuojama didelė trumparegystė (kai akies refrakcija viršija –6,0 dioptrijas), akies obuolys būna taip stipriai išsitempęs, kad, rodo klinikiniai stebėjimai, ateityje reikšmingai padidėja sunkių akių ligų rizika, – aiškina gydytoja ir vardija: – Gali atsirasti tinklainės atšokimų ir plyšimų, išauga glaukomos, kuri ilgainiui pažeidžia regos nervą, ar miopinės makulopatijos, dėl kurios prarandamas gebėjimas aiškiai matyti, tikimybė.“
