Apie maistą pastaruoju metu kalbama iš tiesų daug. Ir ne be reikalo, nes mitybos įtaka sveikatai didžiulė. „Žmogus yra tai, ką jis valgo“, – pasakė žymus filosofas Liudvikas Fojerbachas. Taigi netinkama mityba sutrikdo daugelį mūsų organizmo funkcijų ir organų. Pirma mintis, kuri šauna į galvą pagalvojus apie prastos mitybos pasekmes, – kad ji gali sukelti virškinamojo trakto ligas. Tačiau žinoma, kad nesveikas maistas turi įtakos ir kraujagyslėms, ir širdžiai, ir odai, ir t. t. O kaip dėl akių? Kokia maisto įtaka joms?
Maistas, kuris sveikas akims
Mėlynės, kurių sudėtyje yra antocianų, pasižymi teigiamu poveikiu įvairiems akies audiniams, o ypač tinklainės kraujagyslėms, ir dėl to gerėja jos kraujotaka.
Pablogėjęs regėjimas prieblandoje gali būti vitamino A stokos požymis. Natūralūs šio vitamino šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pienas ir jo produktai (grietinėlė, sviestas, fermentinis sūris, kt.), kiaušinio trynys, morkos, moliūgai, pomidorai, špinatai, kt. Šio vitamino dienos norma suaugusia žmogui – 800 mg. Norint užtikrinti šią normą, reikėtų išgerti stiklinę morkų sulčių arba suvalgyti salotų su pomidorais, petražolėmis, špinatais. Jei šio vitamino trūksta, gali vystytis gleivinės pažeidimai, sausėti akys.
Špinatuose, brokoliuose gausu antioksidantų – liuteino, zeaksantino, kurie padeda apsaugoti akis nuo geltonosios dėmės degeneracijos. Liuteinas kaupiasi akies tinklainės geltonojoje dėmėje, kuri atsakinga už ryškų vaizdą. Senstant liuteino mažėja. Svarbu žinoti, kad organizmas jo negamina, tad turėtume gauti su maistu.
Vaisiai naudingi akims, nes tai vitamino C ir bioflavonoidų, kurie, kaip žinoma, apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio, šaltinis. Vitaminas C skatina kolageno, kuris yra akies ragenos struktūros dalis, gamybą.
Akims sveika soja ir jos produktai (sojos pienas, jogurtas, kt.), nes jos sudėtyje yra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, vitamino E ir natūralių uždegimą stabdančių medžiagų. Vitaminas E būtinas akies paviršiaus drėgmei palaikyti. Šio vitamino šaltiniai – kviečių daigai, špinatai, kukurūzai, riešutai, augaliniai aliejai.
Gera žinia kiaušinių mėgėjams – jie labai naudingi akims, nes jų sudėtyje yra sieros, liuteino, cisteino, kitų aminorūgščių.
Lašiša, sardinės, silkės, tunas – tai žuvys, kuriose yra daug omega-3 riebalų rūgščių.Yra tyrimų, kurie įrodo, kad šios rūgštys gali apsaugoti nuo geltonosios dėmės degeneracijos ir sausų akių ligos.
Viena dažniausių – sausų akių liga
Akių ligų gydytoja Edita Puodžiuvienė pažymi, kad viena dažniausių akių ligų yra sausų akių liga, kuriai vystytis įtakos turi tokie aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai, kaip sausas ir šiltas patalpų oras, netinkamas apšvietimas, mirksintis ekranas (televizorius, monitorius), įtemptas darbas, sukeliantis akių nuovargį.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi sausų akių liga, yra dvi. Tai ašarų nepakankamumas ir per greitas ašarų išgaravimas nuo akies paviršiaus. Sausų akių liga pasireiškia perštėjimu, svetimkūnio pojūčiu akyse, ašarojimu, akių paraudimu, sausumu, šviesos baime, kt. Esant šiems požymiais, pagelbėti gali akių lašai, pvz., Ocutears.
„Šių lašų sudėtyje yra hialurono – angliavandenio, kuris natūraliai yra žmogaus kūne. Svarbiausia hialurono savybė akims ta, kad jis sulaiko vandenį akies paviršiuje, nes pritraukia vandens molekules ir, esant akies paviršiaus ląstelių pažeidimams, skatina šių ląstelių atsinaujinimą. Taip šalinami akių paraudimo, ašarojimo, niežėjimo simptomai, šviesos baimė“, – pabrėžia gydytoja.
Svarbu žinoti, kad įvairių akių lašų sudėtyje dažniausiai yra mažos ar vidutinės molekulinės masės hialuronas. Tokių lašų gamyba pigesnė, tačiau ir savybės skiriasi nuo natūralaus hialurono. Ocutears lašų sudėtyje esantis hialuronas idealiai atkartoja natūralių ašarų savybes (klampumą, molekulinę masę, pasiskirstymą akies paviršiuje, kt.). Lašuose nėra jokių konservantų, todėl juos vartoti saugu, galima lašinti ir ant kontaktinių lęšių. Ypatingos konstrukcijos buteliukas užtikrina ilgą – 6 mėnesių – tinkamumo vartoti laiką.
Daugiau apie akių sveikatą skaitykite www.sausosakys.lt
