Kelias į sveikus dantis prasideda nuo kruopštaus kasdienio valymo ir reguliaraus profilaktinio pasitikrinimo odontologo kabinete. Yra gana didelis priemonių ir valymo technikų pasirinkimas. Pagrindinis įrankis yra tradicinis dantų šepetėlis. Rekomenduojame rinktis tik minkštą dantų šepetėlį, kuo tankesnį ir jokiu būdų nespausti valymo metu, nes užlinkę šereliai dirba neefektyviai. Tradiciniu dantų šepetėliu pašalinama tik 60 proc. apnašų, kuriose kaupiasi kenksmingos bakterijos. Šiek tiek geresnis derinys – dantų šepetėlis ir tarpdančių siūlas. Tam tikrais atvejais reikia naudoti specialų „vieno danties šepetėlį“ ir individualiai parinktus tarpdančių šepetėlius. Išvalius dantis įvairiomis priemonėmis galima naudoti ir skalavimo skystį, ir tai ypač veiksminga priemonė gydant apydančio susirgimus atsiradusius dėl blogo valymo.
Pagrindinis dantų valymo tikslas – neleisti susiformuoti dantų apnašui. Yra skiriama minkštasis ir kietasis dantų apnašas. Nevalant apnašo, pradeda kauptis bakterijų išskiriami fermentai, rūgštys, prasideda dantenų uždegimas. Bakterijos skaido maiste esantį cukrų ir krakmolą iki rūgštinių produktų ir tiesiogiai dalyvauja ėduonies susidaryme. Žinotina, kad įvairus maistas yra skirtingai kariesogeniškas. Pavyzdžiui geltonas fermentuotas sūris bakterijų nėra skaidomas iki ėduonį sukeliančių produktų, o, kad ir kaip būtų keista, motinos pienas priklauso kariesogeniško maisto grupei dėl esančios laktozės. Obuoliai anksčiau laikyti labai draugiškais dantims, iš tiesų tokie nėra dėl esančios rūgšties ir cukraus. Pavalgius citrusinių vaisių rekomenduojama paskalauti vandeniu ir bent valandą nevalyti dantų, nes rūgštys „suminkština“ emalį ir jis labiau dėvisi valant . Panašiai veikia ir vynas, o ypač gazuoti gėrimai. Turbūt visi žino tą jausmą, kada dantys tarytum „atšimpa“. Visa tai skatina vystytis dantų erozijai, kada dantis pažeidžiamas ne dėl ėduonies, susidaro duobutės, išdilimai danties kaklelio ar kramtomojo paviršiaus srityje. Tai ir viena iš dantų jautrumo priežasčių.
Minkštas apnašas susidaro gana greitai, todėl neužtenka dantis valyti vieną kartą per dieną. Kietasis apnašas susidaro, kai minkštosiose apnašose daugėja neorganinių medžiagų. Kietajam apnašui („akmenims“ ) susidaryti įtakos turi seilių sudėtis, mitybos įpročiai, geriamojo vandens sudėtis, dantų valymo įpročiai bei dažnis. Susidaręs apnašas sukelia dantenų uždegimą, trukdo savaiminiam burnos apsivalymui, mažina dantenų vagelės skysčio drenažą, sulaiko bakterijas, sunkina burnos ertmės higieną. Jei dantenų uždegimą sukeliančios priežastys nėra pašalinamos, dantenų uždegimas pereina į apydančio audinių uždegimą, ir vystosi marginalinis periodontitas (paradontozė), kurio metu nyksta kaulas, atsiranda blogas kvapas, pūliuoja, dantys tampa paslankūs (pradeda klibėti), ir galų gale tenka juos šalinti.
Dantenų kraujavimas yra pirmas uždegimo simptomas . Ir tai yra signalas, kad reikia keisti dantų valymą iš esmės. Daugelis tiesiog išsigąsta ir užuot pagerinę valymą pradeda valyti „atsargiau“ ar net liaujasi valę. O tai ir yra didžiausia klaida. Tik pašalinę apnašą galime tikėtis apydančio audinių išgijimo. Esant sveikoms dantenoms negali būti kraujavimo valant dantis. Valant dantis svarbus ir dantenų masažas, todėl ir rekomenduojame rinktis minkštą dantų šepetėlį. Pirmiausiai valome sukamaisiais judesiais, braukiam ir per dantis ir per dantenas. Vienu metu apimame kelių dantų grupę ir sukame bent po 10 kartų, po to keliaujame prie kitos grupės. Pabaigoje valome vibruojamaisiais judesiais 45 laipsnių kampu šerelių galiukus įstatę į dantenų vagelę, judame pirmyn-atgal kelių milimetrų diapazone. Labai svarbu šalinti apnašas ne tik nuo dantų paviršių, bet ir nuo tų burnos vietų, kur bakterijos gali užsilaikyti ir daugintis, t.y. ir nuo liežuvio. Todėl valymą tradiciniu dantų šepetėliu baigiame valydami liežuvio nugarėlę . Yra ir specialūs liežuvio valikliai-gramdikliai.
Dantų pastą rekomenduojame rinktis su fluoru ir šepetėlį keisti kas 3mėnesius. Po valymo šepetėliu neskalaukite, o tęskite valymą tarpdančių siūlu. Tam atsiplėškite 30-40cm siūlo, ir palaipsniui valydami pervyniokite nuo vieno piršto ant kito, kad siūlas visada butų švarus. Įtempkite, kaip stygą. Valant siūlu gaubkite danties paviršių, kad nuvalytume kuo didesnį plotą. Prie danties spauskite gana tvirtai, tiesiog poliruokite, tačiau judėdami link dantenų būkite švelnūs, nes ilgalaikis traumavimas gali sąlygoti dantenų atsitraukimą(recesiją). Po valymo pastos likučius išskalauti nebūtina.
Tarpdančių siūlas yra viena efektyviausių priemonių pašalinti apnašą iš tarpdančių srities. Kodėl reikalingas tarpdančių siūlas ir reguliari patikra geriausiai iliustruoja žemiau esančios nuotraukos. Pirmoje matomi iš pažiūros sveiki dantys, bet patyrusi akis mato pokyčius viename iš tarpdančių. Emalio sluoksnyje matomi tik spalviniai pokyčiai, o vidinis dentino sluoksnis jau gana stipriai pažeistas. Defektą dar gana sunku pastebėti, o praradimai jau dideli. Šį kartą užteks plombos, bet pradelsus gali prireikti danties kanalų gydymo bei protezavimo.
Norint kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis, būtina du kartus per metus lankytis pas odontologą, net ir tuo atveju, jei dantų neskauda. Burnos higienistas ar odontologas patars, kaip taisyklingai valyti dantis ir prižiūrėti burną, padės pasirinkti dantų šepetėlį ir kitas burnos higienos priemones. Viršdanteninių ir podantedinių kietųjų dantų apnašų šalinimui naudojamas ultragarsinis skaleris bei rankiniai instrumentai- kiuretės. Procedūros pabaigoje įvertinama plombų bei protezų būklė, dantys poliruojami pasta, pacientai apmokinami individualios burnos higienos priežiūros. Profesionalios burnos ertmės higienos procedūros dažnis priklauso nuo paciento individualios higienos priežiūros kokybės, apnašų kaupimosi intensyvumo, apnašų prilipimo sąlygų ir kitų asmens higieninių savybių. Taip pat įtakoja ir bendriniai organizmo susirgimai. Priklausomai nuo šių veiksnių, profesionali burnos higiena rekomenduojama 1-4 kartus per metus.
Reguliarus apsilankymas pas specialistus turėtų tapti įpročiu tiems, kurie brangina savo sveikatą, nes dantų ir dantenų ligos daro neigiamą poveikį visam mūsų organizmui.
Daugiau informacijos: http://jeruzalesklinika.lt
