Oseodensifikacija – biomechanine kaulo paruošimo technika pagrįstas sinuso pakėlimo metodas, padedantis paruošti žandikaulio kaulą dantų implantavimui. Naudojant šią inovatyvią technologiją, galima užtikrinti žymiai mažesnį sinuso pakėlimo procedūros invazyvumą, maksimaliai išsaugoti nuosavą kaulą, padidinti jo tankį, pagerinti pirminį implanto stabilumą ir pagreitinti osteointegraciją (suaugimą su kaulu). Plačiau apie šį revoliuciniu vadinamą metodą pasakoja klinikos „Baltijos odontologijos centras“ gydytoja odontologė Nora Matulionienė, Lietuvoje pradėjusi jį taikyti viena pirmųjų.
Ilgametę patirtį dantų implantacijoje turinti specialistė sako, sako sinuso pakėlimo operacija atliekama tais atvejais, kai viršutiniame žandikaulyje krūminių dantų srityje trūksta kaulo aukščio implanto įsriegimui. „Dažniausiai šios procedūros prireikia delsiant atkurti prarastą dantį ilgesnį laiką. Netekus danties ir defekto neatkuriant implantu, vyksta spaudimas iš sinuso daubos ir kaulo kiekis palaipsniui mažėja, kol lieka vos vieno ar kelių milimetrų aukščio. Esant tokiam kaulo kiekiui, implanto įsriegti neįmanoma, todėl sėkmingam danties atkūrimui būtina sinuso pakėlimo operacija“, – aiškina N. Matulionienė.
Pašnekovės teigimu, genetiškai anatomiškai lietuvių sinuso dauba yra gan žemai, todėl ruošiantis atlikti viršutinio žandikaulio krūminių dantų atkūrimą implantais sinuso pakėlimo prireikia labai dažnai – daugiau nei 80 proc. atvejų.
Sinuso pakėlimo būdai
Sinuso pakėlimas gali būti atviras arba uždaras. Atviras sinuso kėlimas – žymiai invazyvesnė procedūra. Jos metu atliekamas daug didesnis pjūvis, iš šono nuimama daugiau kaulo, pooperaciniu laikotarpiu galimas gan žymus skruosto patinimas. Keliant sinusą atviru būdu, žymiai didesnė ir tokių komplikacijų, kaip suplyšusi sinuso gleivinė ir kt., rizika.
Uždaro sinuso pakėlimo metu pakeliamas tik sinuso dugnas, o atsiradęs tarpelis užpildomas kaulinėmis granulėmis. Implantas gali būti sriegiamas iš karto. Dėl žymiai mažesnės intervencijos, pooperaciniu laikotarpiu daugeliu atvejų išvengiama tinimo, užtikrinamas greitesnis ir lengvesnis gijimas.
Inovatyvaus oseodensifikacijos metodo esmė – nuosavo kaulo trombavimas
Nora Matulionienė sako, kad siekiant sėkmingo jo suaugimo su kaulu, labai svarbu užtikrinti pirminį implanto stabilumą. Oseodensifikacija – naujas biomechaninio kaulo paruošimo būdas, atliekamas ruošiantis dantų implantavimui. Skirtingai nuo tradicinių dantų sinuso pakėlimo metodų, ruošiant vietą implantui, atliekant oseodensifikaciją neišgręžiamas kaulinis audinys. Procedūros metu naudojamas specialus tankinamasis grąžtas savo unikalaus dizaino dėka riedėdamas ir slysdamas sutankina kaulą. Dėl to pagerėja procentinis kaulo tūris bei kaulo ir implanto kontaktas. Tankus suspaustas kaulinis audinys padeda užtikrinti geresnį pirminį implanto stabilumą ir pagreitinti jo prigijimą.
„Mažai invazyvus sinuso pakėlimas atliekamas per skylutę, į kurią bus sriegiamas implantas. Nepraplečiant sinuso gleivinės, nuosavas paciento kaulas surenkamas iš tos vietos, kurioje planuojama sriegti implantą, ir specialiu grąžtu aplink ją sutrombuojamas. Dėl žymiai mažesnės invazijos maksimaliai sumažinama komplikacijų rizika (ji nesiekia net 1 proc.), užtikrinama žymiai geresnė kaulo kokybė ir greitesnis bei komfortiškesnis gijimo periodas“, – dalinasi gydytoja odontologė.
Tam, kad būtų lengviau suprasti procedūros esmę, gydytoja pasitelkia palyginimą: „Įsivaizduokite, kad kaulas yra kempinė, kuriame galima išdraskyti skylę ir įdėti kažkokį varžtą. Bet juk kempinė yra minkšta ir akyta, todėl tos skylės draskyti nebūtina – galima su tam tikru įrankiu kempinę tiesiog patrombuoti, taip neprarandant jos kiekio“.
Sutrombavus kaulą sudaroma daug tvirtesnė vieta implantui, taip užtikrinant geresnį jo pirminį stabilumą ir greitesnį prigijimą. Esant mažesniam papildomo kaulo poreikiui, mažėja ir gydymo sąnaudos, tad pacientui užtikrinamas ne tik komfortiškesnis, bet ir mažiau kainuojantis gydymas.
Sinuso pakėlimas – itin didelio tikslumo reikalaujanti procedūra
Nora Matulionė sako, kad sinuso gleivinė – labai gležna struktūra, todėl sinuso dugno pakėlimas – itin didelio preciziškumo reikalaujanti procedūra. Gydytoja odontologė ir vėl pasitelkia palyginimą: „Įsivaizduokite, kad esate pirmame aukšte, virš jūsų yra lubos, o antrame aukšte ant grindų patiestas plonas kaimynės kilimas. Jums reikia pergręžti lubų perdangą ir pakelti kilimą, jo nepažeidžiant. Taigi, taip pat mes negalime pažeisti sinuso gleivinės. Ją pažeidę nebegalėtume dėti kaulo, priauginėti sinuso, nes jis tiesiog pasileistų“.
Baigdama pokalbį gydytoja sako, kad nors odontologijai sparčiai tobulėjant vis daugėja modernių priemonių, pažangių sprendimų ir inovatyvių metodikų, norint, kad jos teiktų maksimalią naudą pacientui, nepakanka žinoti, kaip jomis naudotis. Jų taikymas yra labai specifinis dalykas ir tam reikia ne tik specialių žinių, bet ir įgūdžių bei patirties. Tie patys instrumentai skirtingai veikia skirtingų žmonių rankose. „Daug metų atlieku endodontinį gydymą mikroskopu, kur reikalingas preciziškas tikslumas. Tai irgi praverčia, kai reikia itin tiksliai pragręžti perdangą, nepraplėšus to „plono kilimo“ – sinuso gleivinės. Per penkerius metus oseodensifikacijos technologiją išdirbau taip gerai, jog ją naudodama, galiu sinusą pakelti nuo 1 iki 8 milimetrų, taip padėdama pacientams išvengti atviro sinuso pakėlimo“, – džiaugiasi N. Matulionienė.
Gydytoja odontologė taip pat atkreipia dėmesį, kad inovatyvi sinuso pakėlimo metodika itin palanki iš kitų šalių atvykusiems ar tiesiog daug keliaujantiems žmonėms. „Būdama labai gležna, dėl padidėjusio slėgio gleivinė gali sutrūkti. Todėl po atviro sinuso pakėlimo, siekiant išvengti komplikacijų, 2 savaites nerekomenduojam skristi lėktuvu. Tuo tarpu sinuso pakėlimą atlikus osteodentifikacijos metodu, šis terminas sutrumpėja daugiau nei dvigubai – skristi galima jau po savaitės, o esant nedidelei intervencijai, dar greičiau“, – dar vieną inovatyvaus metodo privalumą įvardina Nora Matulionienė.
