Vaikų užkandžiavimas Baltijos šalyse: tėvai nerimauja dėl cukraus, tačiau nesusilaiko nedavę
Edukacinė platforma mazujuekspertumokykla.lt, kartu su vaikų prekės ženklu „Danonki“ ir „Mindshare Baltics“ apklausė tėvus trijose Baltijos šalyse, norėdami sužinoti, kokie yra ikimokyklinio amžiaus vaikų užkandžiavimo įpročiai. Paaiškėjo, kad retas vaikas Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje praleidžia dieną nesuvalgęs 1-3 užkandžių. Dažniausiai vaikai kremta vaisius, pieno produktus (dažniausiai – jogurtą ir varškę), sausainius ir trapučius. Tyrimo rezultatus pakomentuoti sutiko „Mažųjų ekspertų mokyklos” ambasadorius, vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
„Fitbit“ pristatė ploniausią fizinio aktyvumo apyrankę
Fizinio aktyvumo apyrankių gamintojas „Fitbit“ vakar pristatė ploniausią pasaulyje fizinio aktyvumo apyrankę, fiksuojančią širdies ritmą – „Fitbit Alta HR“.
Fiksuojamas visuomenės sveikatos specialistų trūkumas: kas pasirūpins mūsų gerove?
Nors susidomėjimas sveika gyvensena auga, didžioji dalis šalies gyventojų pernelyg mažai rūpinasi savo sveikata, o gyvenimo būdo pokyčiams ryžtasi tik organizmui ėmus signalizuoti skausmu. Siekiant keisti atsainų požiūrį į sveikatą, mažinti sergamumą ir gerinti gyvenimo kokybę, Lietuvos aukštosiose mokyklose pasiūlyta visuomenės sveikatos specialistus rengianti studijų programa. Išaugus šių specialistų poreikiui ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose, visuomenės sveikatos studijos jau nuo ateinančio rugsėjo bus vykdomos ir Šiaulių universitete.
Santariškių klinikų Santaros vaisingumo centre – nauja viltis nevaisingoms šeimoms
2017 m. kovo 1 d. patikslinta įstaigos licencija, suteikianti teisę VUL Santariškių klinikoms teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Tai – kol kas vienintelė universiteto lygio sveikatos priežiūros įstaiga, kuri teiks kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Moters gyvenimo etapai sufleruoja ir trūkstamų vitaminų poreikį (vaistininko komentaras)
Šiuolaikinės moterys, besisukančios tarp karjeros, šeimos ir aktyvaus laisvalaikio, turėtų nepamiršti pasirūpinti savo sveikata ir gera savijauta. „Eurovaistinės“ inicijuota reprezentatyvi apklausa parodė, kad 6 iš 10 gyventojų mano, kad maitinasi nesveikai, o 49 proc. respondentų gyvenimo būdą norėtų pakeisti į sveikesnį. Kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos būtiniausi ir naudingiausi moters organizmui pataria vaistininkė Raimonda Dubauskienė.
Kovą vaistinėse – receptinius vaistus perkančiųjų apgultis
Kiekvienų metų kovą vaistininkai jaučia gerokai išaugusį klientų, perkančių vaistus su receptais, skaičių. Palyginus su kitais mėnesiais, pirmojo pavasario mėnesio metu vaistinėse apsilanko vidutiniškai 10 procentų daugiau klientų. Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ sako, kad tai lemia ir žmonių gaunamos pajamos, ir pasibaigęs peršalimo ligų sezonas.
Patarimai ir rekomendacijos odos priežiūrai pavasarį
Kremai, naudojami žiemą, dažniausiai būna sunkesni, riebesni, tam, kad apsaugotų odą nuo šalčio. Tad pavasariui REKOMENDUOJAME PAKEISTI „žieminius“ VEIDO KREMUS į „lengvesnės“ konsistencijos. Apskritai, jei Jūsų mėgiamas kosmetikos gamintojas turi keletą odos priežiūros linijų, patartina sezoniškai jas keisti. Kodėl? Kad oda „nepriprastų“, „neaptingtų“. Juolab kai žiemos sezonui skirtų kremų konsistencija būna itin tiršta ir šiltuoju metų laiku tiesiog apsunkina odą nereikalingomis veikliosiomis medžiagomis. Pokyčius galite daryti ir palaipsniui: kurį laiką ryte veido odą tepti „žieminiu“, vakare „pavasariniu“ kremu.
Šeimos gydytojas ne tik padės įveikti ligas, bet ir rekomenduos jų prevenciją
Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės savo šeimos gydytojo paslaugomis gali naudotis nemokamai, nes už tai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kiekvienas apdraustasis gali pasirinkti sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa polikliniką, šeimos gydytojo kabinetą ar medicinos centrą ir joje prisiregistravęs kreiptis į šeimos gydytoją.
Konkreti pagalba moterims, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę
Daugybė moterų patiria labai didelę krizę, kai sužino, jog laukiasi neplanuotai ir tam nėra pasiruošusios. Net 64 proc. moterų abortą pasirenka spaudžiamos kitų asmenų, dažniausiai pačių artimiausių.* Lietuvoje per metus atliekama apie 5000 abortų. Moterims trūksta informacijos ir būtinos psichologinės pagalbos reikiamu metu. Lietuvoje nėra nei sistemos, padedančios moteriai krizinio nėštumo atveju, nei privalomos konsultacinės pagalbos, nėra net nustatyto apsisprendimo laikotarpio po konsultacijos**. Joms tiesiog išrašomas siuntimas abortui.
Kaip padėti vaikui ir paaugliui turinčiam sveikatos problemų?
Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų bei paauglių pramogų ir laisvalaikio pobūdis labai pasikeitė – tapo žymiai pasyvesnis. Vaikai ir paaugliai didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, prie televizoriaus, nepaleisdami iš rankų planšetės ar išmaniojo mobiliojo telefono. Šie vaikai ir paaugliai patenka į padidėjusios rizikos grupę (judesio ir padėties sutrikimai, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kaklo ir juosmens skausmai, regėjimo sutrikimai, lėtiniai neurologiniai sutrikimai ir pan.), palyginti su tais, kurie laisvalaikį leidžia lauke, gamtoje ar sporto salėje, aktyviai žaisdami ar sportuodami. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog fiziškai aktyvūs vaikai ir paaugliai turi mažiau sveikatos sutrikimų, jų mokymosi pasiekimai aukštesni nei fiziškai pasyvių vaikų ir paauglių.
Vaiko sveikata ir imuninė sistema – kaip palaikyti?
Daugelio mūsų negandų šaknys slypi giliai vaikystėje. Viskas prasideda motinos įsčiose, kuriuose vaisius yra visiškai sterilus, pirma pažintis su bakterijomis įvyksta vaikui gimus, su pirmais prisilietimais prie naujagimio, pirmu maitinimu. Reikia pabrėžti, kad visi vaikai serga skirtingai. Kai kuriems pasveiksti pakanka pora dienų, kiti ilgą laiką turi aukštą temperatūrą, treti po ligos nespėję sustiprėti vėl suserga.
Kaip išvengti kojų venų ligų?
Venų plėtimasis – vienas aktualiausių sveikatos sutrikimų. Silpnus venų vožtuvėlius paveldime, arba juos susilpnina netinkamas mūsų gyvenimo būdas. Į šį sutrikimą laiku nekreipiant dėmesio, vėliau gali prireikti net operacijos. Pajutus pirmuosius venų plėtimosi požymius, rekomenduojama imtis profilaktinių priemonių, kurios gali padėti išvengti operacijos arba bent ją atitolinti.
Energijos receptas viduržiemiui
Sausis – puikus metas kurti naujus tikslus ir planus jiems pasiekti. Nepaisant laukiančių iššūkių, kartais bandant juos įveikti jums gali pritrūkti energijos, apimti silpnumo jausmas. Pagrindiniai energijos ir geros savijautos recepto ingredientai, tai tinkama mityba, judėjimas ir dėmesys savo emocinei sveikatai.
Penkiametis taisyklingai netaria garsų – laukti kol „išaugs“ ar jau metas padėti?
Tėvams viena didžiausių intrigų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais – kokį pirmąjį žodį mažasis ištars? O štai ketveri–penkeri metai laikomi ta riba, kai mažylis jau turi gebėti taisyklingai tarti bemaž visus kalbos garsus. Tačiau neretai pasitaiko, jog sudėtingesniųjų garsų, tokių kaip r, š, č ar dž, tarimo mokymasis gali kiek užsitęsti. Pasak logopedų, to priežastis gali būti ne tik sulėtėjusi vaiko garsų tarimo raida ar kalbėjimo sutrikimai, bet ir tėvų, mokančių tarti pirmuosius žodžius, patyrimo ar net žinių stoka.
„Nestlé“ tyrimas: 95 proc. lietuvių maistą gamina namuose, dažniausiai – vakarienę
Svarbiausias dienos maistas lietuviams – vakarienė, geriausia – pagaminta namuose. 69 proc. gyventojų teigia kasdien ar kelis kartus per savaitę patys gaminantys vakarienę, o jos niekada nepraleidžia net 98 proc. apklaustųjų, parodė „Nestlé“ užsakymų atliktas Baltijos šalių gyventojų mitybos ir maisto ruošimo įpročių tyrimas.
Kuo prisidengti čiaudint geriau žino vaikai nei suaugę
Peršalimo sezonas palaipsniui baigiasi, tačiau gyventojai skatinami neprarasti budrumo. Sveikatos specialistų teigimu, norint apsisaugoti nuo ligų, reikia atkreipti dėmesį net į tokį atrodytų paprastą įprotį – kaip tinkamai elgtis čiaudint.
Nemaloni tiesa – antibiotikai dažniausiai skiriami „iš akies” ir be reikalo
Ne vienerius metus medikai raginami atsakingai skirti, o visuomenė – atsakingai vartoti antibakterinius vaistus. Kad antibiotikai būtų skiriami tinkamai ir tik esant aiškioms indikacijoms, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2015–2017 metais planas. Deja, iki šiol nėra patvirtintos metodikos, kaip gydyti labiausiai paplitusius ūminius kvėpavimo susirgimus, tad antibiotikų šioms ligoms gydyti skiriama nepagrįstai daug. Gydytojai neturi pakankamai priemonių atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės – trūksta pinigų tyrimo metodams, leidžiantiems tiksliau pasakyti, ar ligą sukelia virusas, ar bakterija. Nenorėdami rizikuoti medikai gydo antibiotikais vadovaudamiesi šūkiu „geriau skirti, nei neskirti“.
Pirmą kartą Lietuvoje startuoja aukščiausių tarptautinių standartų savižudybių prevencijos mokymai
Vasario pabaigoje Vilniuje startuoja aukščiausių tarptautinių standartų savižudybių prevencijos mokymai „ASIST“ ir „safeTALK“, kuriuos finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama 2016 m. balandžio mėnesį Tarybos patvirtintą „Vilniaus miesto savivaldybės Savižudybių prevencijos 2016-2019 m. strategiją“. Mokymus organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Maistinė kandis pietų lėkštėje?
Išlupus šokoladą, atidarius riešutų ar košės pakelį ir išvydus besirangančias maistinių kandžių lervas apetitas dingsta akimirksniu. Šie kenkėjai – vieni iš dažniausiai namuose aptinkamų vabzdžių, į namus dažnai patenkantys su maistu, parsineštu iš prekybos centrų, arba pro kambarių vedinimui pravertus langus, ventiliacijos angas. Radusios maisto, kandys ima sparčiai veistis: kruopose, arbatžolėse, džiovintuose vaisiuose, miltuose ar kituose biriuose produktuose kandys sudeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos graužia, išnaromis, voratinkliais, kokonais bei išmatomis užteršia maisto produktus. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria, kur ieškoti kandžių veisimosi židinių.
5 paprasti, bet efektyvūs pasaulyje garsios trenerės patarimai
Visame pasaulyje garsi „Nike“ trenerė Joslyn Thompson teigia, kad sportas yra svarbus kiekvienam žmogui, nes taip galima pažinti save ir kontroliuoti savo nuotaiką kiekvieną dieną. Ištvermė ir ryžtas, kurių prireikia treniruočių metu, gali praversti ir kasdienėje veikloje, susidūrus su stresinėmis situacijomis darbe ar namuose. Žymi sporto terapeutė dalijasi 5 patarimais, kuriais vadovaujasi pati, siekdama aktyvaus gyvenimo ir ramybės balanso.
Savižudybių prevencija Lietuvoje: nei strategijos, nei ją įgyvendinti apsiimančios institucijos
Savižudybių mastas Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja labai lėtai, be to, šalyje trūksta gerai organizuotos pagalbos sunkumus patiriantiems žmonėms. Tai atskleidė savižudybių prevenciją ir pagalbą asmenims, susijusiems su savižudybės rizika, vertinęs auditas.
Radiacinės saugos centras: Radioaktyviojo jodo pėdsakai Europos aplinkos ore
Radiacinės saugos centras informuoja, kad Prancūzijos branduolinio saugumo institucija pranešė, kad 2017 m. sausį Europos aplinkos ore buvo užfiksuota radioaktyviojo jodo pėdsakų. Pirmųjų radioaktyviojo jodo pėdsakų atmosferos ore užfiksuota antrąją sausio savaitę Norvegijos šiaurėje, taip pat vėliau nustatyta Suomijoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.
KODĖL NERIMAUJAME PRIEŠ VIZITĄ PAS ODONTOLOGĄ?
Jau nuo seno odontologai ir odontologo atliekamos procedūros žmonėms keldavo nemalonų jaudulį. Ir nors medicina sparčiai žengia į priekį, dantų priežiūros specialistų kvalifikacija tik kyla, drąsos šiandien daugeliui vis dar trūksta. Nustatyta, kad 10 – 15 % žmonių apskritai vengia lankytis pas odontologus, o beveik 40 % – vizitus nuolat atideda. Tačiau paprastai dėl to kalti ne skubūs reikalai, o tas pats nepagrįstas jaudulys. Kokie faktoriai lemia tokias emocijas ir kaip jų išvengti?
VUL Santariškių klinikose lankėsi du Europos komisarai
2017 m. sausio 26 d. VUL Santariškių klinikose įvyko didelio dėmesio sulaukusi konferencija „Sveikatos priežiūros įstaigų tinklinis valdymas – tinkamiausias būdas prisidėti prie Europos regioninės politikos“. Joje dalyvavo bei pranešimus skaitė du Europos Komisijos nariai Vytenis Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, ir Corina Crețu, atsakinga už regioninę politiką.