Kristoforo klinika

Gydytojas išskiria klaidas, kurios trukdo suvaldyti astmą: gyvenimo būdas yra toks pat svarbus kaip ir pats gydymas

Daugumą lėtinių ligų galima kontroliuoti ir išvengti gyvenimo kokybės pablogėjimo, tačiau tą galima padaryti tik laikantis paskirto šiuolaikinio gydymo režimo. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų alergologas Kęstutis Černiauskas sako, kad net individualiai pritaikytam gydymui neigiamos įtakos dažnai turi klaidingi pačių pacientų įsitikinimai ar netinkami įpročiai. Specialisto teigimu, gydytojai turėtų nuolat paaiškinti pacientams apie šiuolaikinį gydymą ir tinkamą gyvenimo būdą, kad ligą pavyktų visiškai kontroliuoti.

Apsinuodijimas alkoholiu: ką daryti?

Galvos skausmas, pykinimas, svaigulys – tai, kas dažnai užklumpa ryte, jeigu vakarėlio metu buvo nesaikingai vartojamas alkoholis. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad apsinuodijimo alkoholiu galime išvengti saikingai vartodami svaigiuosius gėrimus, tačiau jeigu po vakarėlio jaučiatės blogai yra priemonių, kurios gali padėti.

Beveik 60 proc. sergančiųjų sezoninę alergiją gydosi vaistais, nespręsdami problemos šaknų

Sezoninės alergijos pradžia priklauso nuo sezono ir klimato. Dažniausiai jos simptomai prasideda kai orai pradeda šilti, augalai žydėti ir ore atsiranda daugiau dulkių. Tuomet daugelis pradeda skųstis čiauduliu, kosuliu, akių niežėjimu ir, žinoma, ūmia sloga. Tie, kurie su alergija susiduria ne pirmą kartą, dažniausiai jau žino, kada pasirūpinti vaistais, kurie padės sumažinti simptomus. Juk nuo senų laikų yra sakoma, kad alergijos neišgydysi, su ja kas kartą turi kovoti iš naujo. Štai neseniai atliktas Baltijos šalių tyrimas* rodo, jog 60 proc. besiskundžiančių pavasarinėmis alergijomis, jų gydymui pasitelkia tik vaistus, o esminių priežasčių net neieško.

Žymūs žmonės švenčia dešrainių dieną – kokius siūlo gaminti šiemet?

Dešrainiai – tai su Amerikos kultūra asocijuojamas delikatesas, kuris pastaraisiais metais itin populiarėja ir Lietuvoje. Egzotiškų skonių išsiilgę lietuvaičiai vis dažniau vasaros grilio eksperimentams renkasi pasaulio virtuvių patiekalus: mėsainius, turkiškus ar meksikietiškus suktinukus, o pastartuoju metu ypač populiarėjančius – dešrainius. Tačiau kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas ir drabužių kūrėja Simona Nainė vieningai sutaria: dešrainiai – tai nebūtinai Amerika. Maisto entuziastai kviečia išbandyti egzotiškų Azijos skonių ar net lietuviškuosius šaltibarščius menančias dešrainių interpretacijas.

Vasaros makiažas. Kokios trys priemonės privalo būti kosmetinėje?

Vasarą norisi lengvumo ir natūralumo, todėl taip turėtų atrodyti ir makiažas, tikina vizažo specialistai. Tačiau tam, kad veidas atrodytų gaiviai, o įdegusi oda būtų paryškinta, nereikia pilnos kosmetinės. „Šiltuoju metu nevalia slėptis po makiažo kauke. Kur kas svarbiau akcentuoti švytinčią, dažnai įdegusią odą, o tam pakanka vos kelių makiažo priemonių“, – tikina „Mary Kay“ vizažistė Jelena Liaudinienė. Ji atskleidžia, kokios priemonės privalo būti kiekvienos kosmetinėje vasarą.

Lietuvių kulinarinis paveldas – ne tik bulvės: išmėginkite 3 istorinius makaronų patiekalus

Ar tikrai lietuviai – bulvių ir kotletų tauta? Istorinės Lietuvos virtuvės šefas Tomas Rimydis tikina, kad turime turtingą kulinarinį paveldą – dar XVI amžiuje Bonos Sforzos dėka lietuviai ragavo itališkąją lazaniją. „Anksčiau buvo sakoma, kad lietuvius galima skirstyti į du tipus pagal tai, bulves ar makaronus jie mieliau renkasi garnyrui prie kotleto. Bet šiandien situacija keičiasi – makaronų patiekalus vis rečiau gardiname majonezo ir kečupo mišiniu, atrandame naujus skonius ir žvalgomės į savo kulinarinį paveldą – jis siekia kur kas giliau, negu sovietinis valgyklų maistas“, – sako T. Rimydis ir kviečia išbandyti tris netikėtus istorinius makaronų patiekalus.

Apklausa atskleidžia: pusė lietuvių dėl vėžio tiriasi, kiti laukia paskutinės minutės

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra dalyvavę vėžio profilaktinės patikros programose, rodo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atlikta apklausa. Visgi didžiąją dalį iki šiol nesitikrinusiųjų tai padaryti paskatintų tik pablogėjusi sveikata. Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, jog atidėliojimo kaina – milžiniška: vėžio diagnozę kasdien išgirsta apie 50 lietuvių ir ji yra vienos iš penkių mirčių Lietuvoje priežastis. Todėl specialistai ragina nedelsti – laiku atlikta diagnostika atveria onkologinių susirgimų kontrolės bei gydymo perspektyvas.

Skundžiatės miego sutrikimais? Padėti gali šie maisto produktai

Skundžiatės miego sutrikimais? Padėti gali šie maisto produktai

Jaučiatės pavargę, tačiau atsigulę į lovą niekaip negalite užmigti? Neramiai miegate ir vis prabundate vidury nakties? Jei nuolat atsiduriate tokiose situacijose, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė įvardija, kokie maisto produktai padės kovoti su miego sutrikimais ir pagerins jo kokybę.

Klaipėdietės Samantos patirtis: gydytojų apatija ir jokios psichologinės pagalbos

„Karantinas sukėlė sumaištį kone visur, tačiau net neįsivaizdavau, kad būdama nėščia gydymo įstaigose turėsiu išgyventi tokį chaosą. Dabar jau emocijos atslūgo, esu laiminga, kad tiek aš, tiek mano vaikelis esame sveiki, bet tada verkiau kone kasdien“, – pasakoja 33 sav. sūnų Daną birželio viduryje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pagimdžiusi Samanta Adomaitytė. Šiandien moteris dalinasi nelengvais savo nėštumo išgyvenimais, tačiau džiaugiasi, jog jau nuo šio rudens šeimos emocinės pagalbos, patarimų ir atsakymų į jai rūpimus klausimus, kurių gydymo įstaiga, deja, nesugebėjo užtikrinti, galės ieškoti neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ kuriamoje nuotolinėje edukacinėje platformoje „Auginu Lietuvą“.

„Ateitis be hepatitų“ – Pasaulinė hepatitų diena

„Ateitis be hepatitų“ – tai šią savaitę (liepos 28 d., antradienį) pasaulyje pažymimos Pasaulinės hepatitų dienos tema, kurioje svarbiausias dėmesys bus skiriamas perinatalinio (iš motinos vaikui) hepatito B viruso perdavimo prevencijai. Numatyta, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) liepos 28-ąją askelbs naujas rekomendacijas, kaip užkirsti kelią hepatito B viruso perdavimui iš motinos vaikui.

Daugiau nei penktadalis vaistininkų jau dėvi kaukes, jų gretos didėja

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams pradėjus kalbėti apie tai, kad medicininių kaukių dėvėjimas vėl taps ne rekomenduotinas, o būtinas, vaistinių atstovai sako, kad vaistinėse vėl didėja jas įsigyjančių gyventojų. Įsigyjama penkis kartus daugiau nei mėnesio pradžioje. Be to, vidinė pagrindinio vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ apklausa rodo, kad daugiau nei penktadalis vaistininkų jau dabar darbo metu dėvi kaukes.

Neveikiant e. sveikatos sistemai, kompensacijų už vaistus senjorams teks palaukti

Jau antrą savaitę neveikiant e. sveikatos sistemai, sutriko ir liepos mėnesį įsigaliojusios tvarkos, pagal kurią kai kurie asmenys gali nemokamai įsigyti kompensuojamųjų vaistų, taikymas. Veikiant e. sistemai, vyresniems nei 75 metų ir mažas pajamas gaunantiems asmenims priemoka už vaistus buvo kompensuojama automatiškai. Tačiau dabar priemoką jie turi susimokėti patys, o jos susigrąžinimo mechanizmas – pakankamai ilgas ir komplikuotas.

Keliautojų liga vadinamu hepatitu A užsikrėsti galima ir niekur nekeliaujant

Keliautojų liga vadinamu hepatitu A užsikrėsti galima ir niekur nekeliaujant

Šiandien minint Pasaulinę hepatito dieną sveikatos specialistai kviečia atkreipti dėmesį į virusinės kilmės kepenų uždegimą – hepatitą A, kuriuo kasmet pasaulyje suserga apie 1,5 mln. žmonių. Šio tipo hepatitas dar vadinamas keliautojų liga, nes juo dažniausiai užsikrečia žmonės, paviešėję šalyse, kur sergamumas šia liga yra didelis. Patikimiausias būdas apsisaugoti yra skiepai, tačiau gydytojai skiepytis rekomenduoja net ir neplanuojantiems keliauti, nes hepatito A protrūkiai kyla ir Lietuvoje.

NVI epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt: kas bendra tarp koronaviruso, oro taršos ir vėžio

NVI epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt: kas bendra tarp koronaviruso, oro taršos ir vėžio

Kokia urbanizuotų vietovių įtaka sveikatai? Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose (Lietuvoje – 67 proc.). Tikėtina, kad ši dalis didės. Miestuose oro užterštumas yra didesnis nei kitose vietovėse. Oro tarša siejama su piktybiniais navikais, kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Europos Aplinkos Agentūros duomenimis, Lietuvoje 2016 m. dėl orą teršiančių kietųjų dalelių KD2.5 poveikio įvyko 2600 ankstyvų mirčių.

Aktyvios vaikų pramogos vasarą – darbymetis traumatologams ir draudikams

Vasara vaikams yra ne tik aktyvių pramogų sezonas, bet ir metas, kai spardant kamuolius, važinėjant riedlentėmis, paspirtukais bei dviračiais ar šokinėjant ant batutų dažnai patiriama traumų. Gydytojai vasarą traumų skaičiuoja dvigubai daugiau nei šaltuoju metų laiku, o įvykius registruojantys draudikai pabrėžia, kad tokių traumų nutiktų mažiau, jei tėvai su vaikais aptartų saugaus elgesio taisykles ir jų laikytųsi.

Apklausa: kuo daugiau uždirbi – tuo didesnį stresą jauti

Apklausa: kuo daugiau uždirbi – tuo didesnį stresą jauti

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso COVID-19 banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą.

Sunegalavote: kada kreiptis į gydytojus, o kada pakanka apsilankyti vaistinėje?

Sunegalavote: kada kreiptis į gydytojus, o kada pakanka apsilankyti vaistinėje?

Ar į vaistinę einate tik įsigyti konkrečių vaistų ar maisto papildų, ar ir norėdami pasikonsultuoti su farmacijos specialistais? Vaistininkai pastebi, kad padaugėjo žmonių, besikreipiančių į juos kaip į sveikatos specialistus ir taip išvengiančių ilgiau užtrunkančių vizitų pas gydytojus. Medikai pritaria, kad iš tikrųjų ne visose situacijose būtina skubėti tiesiai į gydymo įstaigą – dažnai problemą galima išspręsti ir pasikonsultavus su vaistininku.

Gydytojai pastebi: tėvai neturi galių sukurti tokią aplinką, kuri apsaugotų vaikus nuo meningokoko B

Dauguma tėvų žino apie meningokokinę B tipo infekciją, tačiau dalis jų nepriima sprendimo apsaugoti savo vaikus. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva išlieka tarp daugiausiai susirgimų meningokoku B registruojančių Europos šalių. Naujausia apklausa rodo, kad penktadalis tėvų, auginančių vaikus iki 20 m. amžiaus, tikisi, kad jų vaikas šia infekcija nesusirgs. Gydytojų teigimu, tėvams sunku suprasti, kad jie neturi galių kontroliuoti aplinkos, kurioje cirkuliuoja infekcija, ir patys gali būti jos nešiotojais.

Šiemet smarkiai padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai).