Keratitas
Keratitas – tai ragenos uždegimas. Keratito priežastis gali būti įvairūs faktoriai: akių sausumas, kontaktiniai lęšiai, junginės, vokų krašto uždegimas, lokaliai vartojami medikamentai, ultravioletinių spindulių poveikis, nudegimas cheminėmis medžiagomis, svetimkūnis po viršutiniu voku, ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis, spygliais ir pan., vitamino A trūkumas. Į pažeistą rageną iš išorės arba organizme esančių infekcijos židinių patenka įvairių […]
Žvairumas
Žvairumas – tai tokia būsena, kai akys matomą vaizdą negali sulieti į vieną, t.y. praranda binokulinį (abiakį) matymą. Tokie žmonės žiūri tik viena, dešine ar kaire, akimi. Žvairumo gydymo tikslas – abiakis žiūrėjimas, kad kiekviena akimi matomas vaizdas susilietų, o ne vien kosmetinio defekto pašalinimas. Žvairumas būna įvairių tipų. Jis gali būti pastebėtas kūdikystėje iki […]
Sausų akių sindromas
SAUSŲ AKIŲ SINDROMAS – tai visuma simptomų, kuriuos sukelia nepakankamas ragenos drėkinimas ašarų plėvele. Ašaros drėkina akis, maitina rageną, saugo ją nuo infekcijos ir išlygina ragenos paviršių. Per parą pasigamina apie 2 ml ašarų. Dėl įvairių priežasčių akys gali pradėti sausėti:• nuo 40 metų ašarų sekrecija mažėja, todėl vyresni žmonės dažnai jaučia akių sausumą, ypač […]
Miežis liga
MIEŽIS – gali būti išorinis, vidinis ir šaltas. Atsiranda persirgus infekcinėmis ligomis ar nusilpus organizmo imuninei sistemai. Išorinis miežis – tai ūmus pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos maišeliu uždegimas. Ligoniui skauda tam tikrą voko krašto dalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta, gali paburkti visas vokas. Po 3-4 dienų […]
Konjuktyvitas
Vokų junginių uždegimais – konjunktyvitais – žmonės serga gana dažnai. Jų esti visokių – infekcinių, alerginių, sukeltų fizinių ir cheminių veiksnių ir t.t. Apie dažniausiai pasitaikančius infekcinius konjunktyvitus sutiko papasakoti Kauno akių ligų ligoninės gydytoja oftalmologė R. Aukštikalnienė. Ūmus infekcinis konjunktyvitas Ūmiu infekciniu konjunktyvitu žmonės serga labai dažnai. Jį sukelia įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai kokinė infekcija. […]
Daltonizmas
Daltonizmas – įgimtas spalvinės regos sutrikimas, spalvinio matymo yda, aklumas spalvoms, dažniausiai raudonai spalvai. Pasitaiko daugiausia vyrams, perduodamas paveldėjimo keliu. Yda susijusi su tinklainės receptorių (kūgelių) nevisavertiškumu. Daltonizmui diagnozuoti naudojamos specialios spalvotos lentelės. Toks spalvinis regos sutrikimas neišgydomas. Dėl daltonizmo negalima pasirinkti kai kurių profesijų (pvz., transporto vairuotojo, siuvėjo, dailininko, dažytojo, gydytojo). Pavadintas Džono Daltono […]
Chorioiditas
Kraujagyslinio dangalo ligos . Tuberkulioziniai chorioiditai, užpakaliniai uveitai Šios etiologijos chorioiditai būna trijų formų. 1. Chorioididis solitarius. akies dugne atsiranda balsvas ar gelsvas maždaug 2-3 mm židinys. Tinklainė ties židiniu pakilusi, židinio ribos neryškios (XXXV pav.). 2. Chorioiditis milliaris. Apie 20% ligonių, sergančių miliarine tuberkulioze, turi pakitimų gyslainėje. Akies dugne matyti gelsvi (neryškiomis ribomis) maži […]
Blefaritas
Blefaritas – akies voko krašto uždegimas. Pagal tai, kurioje vietoje šis uždegimas labiau išreikštas, yra skiriamas priekinis, užpakalinis bei mišrus blefaritas. Kodėl atsiranda blefaritas, ne visada aišku. Priekinis blefaritas, kuris apima voko krašto sritį apie blakstienas, dažnai siejamas su stafilokokine infekcija bei seborėja, kai kartu su blefaritu nustatomas ir seborėjinis galvos skliauto, veido odos dermatitas. […]
Vištakumas
Vištakumas – tai blogas matymas tamsoje. Viščiukai naktį nemato, nes neturi tinklainėje stiebelių. Stiebeliai yra nerviniai elementai, nuo kurių priklauso matymas tamsoje. Blogai matome tamsoje, kai: 1. trūksta vitamino „A”. Mūsų šalyje ši avitaminozė labai reta.2. sergame genetiškai nulemtomis tinklainės ligomis (pvz., pigmentiniu retinitu, choroideremija, tinklainės distrofijomis), kai sutrinkusi tinklainės stiebelių veikla. Šios ligos gana […]
Trumparegystė (Miopija)
Miopija (M). Trumparegystės etiologijoje svarbiausias vaidmuo tenka genetiniams faktoriams. Trumparegių tėvų vaikai dažnai būna trumparegiai. Trumparegystė, kaip ir kitos refrakcijos formos, paveldima tiek dominantiniu, tiek recesyviniu būdu. Tačiau trumparegystės formavimuisi turi įtakos ir nepalankūs išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, pirminis akomodacijos silpnumas, padidėjęs odenos tamprumas. Dabar oftalmologijoje nėra vieningos nuomonės, kodėl atsiranda trumparegystė. Įgimta trumparegystė, myopia congenita, […]
Trachoma
Trachoma, conjunctivitis trachomatosa s. granulosa, — tai lėtinis užkrečiamas junginės uždegimas, kuriam būdinga junginės infiltracija susiformavę folikulai, papiliarinė hipertrofija, suirę folikulai, randėjimas ir ragenoje susidaranti savotiška drumstis — pannus trachomatosus. Etiologija. Trachomą sukelia mikroorganizmas, kuris užima tarpinę vietą tarp virusu ir riketsijų. Mikroorganizmai, priklausantys šiai grupei, vadinami halprovijomis, o jų sukeltos ligos — halprovijozėmis. Halprovijos […]
Toliaregystė (Hipermetropija)
Hipermetropija (H). Toliaregystė — dažniausiai pasitaikanti refrakcijos yda. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, akiai augant, toliaregystė dažniausiai išnyksta (susiformuoja taisyklinga refrakcija — emetropija, o kartais ji pereina į trumparegystę, miopiją). Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių gaubtumas, taip pat jų formavimosi augant tendencijos, yra paveldimos. Ypatinga toliaregystė — afakija (lęšiuko nebuvimas įprastoje […]
Presbiopija
Lęšiukas dėl nuolat jame vykstančių fiziologinių pokyčių ilgainiui, nors ir labai nežymiai (iki 0,0001 D per dieną), standėja. Todėl gana ilgai nejaučiame, kad silpnėja akomodacijos pajėgumas, dėl kurio artimiausias gero matymo taškas visą laiką pamažu tolsta nuo akies. Tik apie 40 — 45-uosius gyvenimo metus artimiausias gero matymo taškas taip nutolsta nuo akies, kad žmogus […]
Katarakta
Katarakta- tai akies lęšiuko drumstumas, kurio atsiradimą gali lemti įvairios priežastys: Amžiniai pokyčiai lęšiukyje yra dažniausia priežastis, todėl kataraktos dažnis vyresnių žmonių tarpe didėja. Apie 50% 65-74 metų žmonių nustatomi kataraktos požymiai, o vyresnių nei 75 m. žmonių tarpe šis dažnis siekia 75%. Vaikų katarakta (įgimta ar įgyta) – jos priežastys dažnai lieka neaiškios, kartais […]
Glaukoma
Kas yra glaukoma? Glaukomos sąvoka taikoma grupei akių ligų, kurios sukelia charakteringą regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimą, dėl kurio akis apanka. Glaukoma dar vadinama „klastingu regėjimo vagimi”, kadangi jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia, atsiradusių pakitimų. Šia liga serga ir vaikai, tačiau dažniausiai suaugusieji, paprastai vyresni nei 40 metų amžiaus. […]
Astigmatizmas
Astigmatizmas. Taisyklingas astigmatizmas — tai įgimta paveldima anomalija, mažai besikeičianti per visą gyvenimą. Tiesus, taisyklingas, nedidelis (iki 0,5 D) astigmatizmas pasitaiko labai dažnai. Dėl jo žmonės retai skundžiasi, ir jis vadinamas fiziologiniu. Įgytas, taisyklingas, gana didelis astigmatizmas dažnai atsiranda po intraokulinių operacijų (ypač po kataraktos ekstrakcijos). Netaisyklingą astigmatizmą dažniausiai lemia pakitimai ragenoje — randai, keratokonusas. […]
Astenopija
Astenopija (gr. asthenes — silpnas + ops — akis) vadiname akių nuovargį, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: dažnai skauda galvą, ypač dirbant smulkius darbus, akių skausmas, spaudimas, karštis, gėla kaktoje ir smilkiniuose (praeina nutraukus smulkų darbą), šokinėja raidės, eilutės, dvejinasi, akys ašaroja, gali pykinti, trūkčioti veidas ir vokai, kartais būna migrena. […]
Anizometropija
Anizometropija (gr. anisos — nevienodas, metreo — matuoti, ops — akis, žvilgsnis) vadinama skirtinga abiejų akių refrakcija. Pavyzdžiui, vienos akies refrakcija yra taisyklinga (emetropija), o kita akis trumparegė ar toliaregė; arba gali būti, kad netaisyklingos refrakcijos (ametropijos) pavidalas abiejų akių toks pat, bet kiekvienos akies kitokio laipsnio. Nedidelė anizometropija pasitaiko gana dažnai ir neturi poveikio […]