REXSAN

Glaukoma

Kas yra glaukoma?

Glaukomos sąvoka taikoma grupei akių ligų, kurios sukelia charakteringą regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimą, dėl kurio akis apanka. Glaukoma dar vadinama „klastingu regėjimo vagimi”, kadangi jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia, atsiradusių pakitimų. Šia liga serga ir vaikai, tačiau dažniausiai suaugusieji, paprastai vyresni nei 40 metų amžiaus. Maždaug 1 iš 7 aklųjų yra apakęs dėl glaukomos.

Kaip glaukoma pažeidžia regėjimą?

Glaukoma sukelia charakteringą regos nervo pažeidimą. Visa mūsų matoma vaizdinė informacija regos nervu sklinda į smegenis; ten ji paverčiama vaizdu. Taigi, regos nervas yra tarsi laidas tarp kompiuterio ir kompiuterio ekrano. Jei regos nervas pažeidžiamas, sutrinka visos vaizdinės informacijos patekimas į smegenis.

Ilgą laiką glaukoma sergantis žmogus gali nepastebėti jokių matymo sutrikimų – regėjimas prarandamas palaipsniui. Pradžioje netenkama periferinio matymo, vėliau pažeidžiamas ir centrinis. Ligonis ilgą laiką gali net neįtarti , kad serga glaukoma, kadangi jo regėjimo aštrumas pradžioje lieka nepakitęs. Pavyzdžiui, normaliai matantis žmogus, stovėdamas prie gatvės ir žiūrėdamas tiesiai prieš save, tuo pat metu mato ir šonuose judančias mašinas. Toli pažengusia glaukoma sergantis ligonis gerai mato tik tiesiai prieš save esančius objektus. Kaip mato toks žmogus, gali suprasti kiekvienas, jeigu prieš akį pridėtume ilgą vamzdį ir žiūrėtų pro jį.

Glaukoma laipsniškai siaurina akiplotį, kol pagaliau lieka tik nedidelis matymo plotelis, o vėliau išnyksta ir jis. Blogiausia yra tai, kad šios ligos pažeistas regėjimas niekuomet neatsistato.

Kodėl turi būti ištirtas regos nervas?

Dėl minėtų priežasčių regos nervo apžiūra bei jo gebėjimo pernešti vaizdinę informaciją ištyrimas yra pagrindinė glaukomos diagnozavimo dalis. Nustatydamas, ar regos nervas yra pažeistas, ar jo pažeidimas didėja, akių ligų gydytojas gali diagnozuoti glaukomą arba nustatyti, ar ji progresuoja.

Kaip tiriamas regos nervas?

Regos nervas yra tiesiai už akies obuolio ( 1 pav.). Jis sudarytas iš beveik milijono nervinių skaidulų , kurių pradžia yra nervinės ląstelės, glūdinčios tinklainėje. Tinklainė – tai lyg šviesai jautri fotojuosta, kuri iškloja akies vidų. Apžiūrint akies vidų, matoma tik regos nervo pradžia, taip vadinamasis regos nervo diskas.

Daugumai pacientų regos nervas gali būti lengvai ištirtas. Tai daroma, apžiūrint jį instrumentu, vadinamu oftalmoskopu. Daug įvairių ligų gali pažeisti regos nervą, tačiau glaukomos sukelti pažeidimai turi charakteringą vaizdą, leidžiantį akių ligų gydytojui pažinti šią ligą.

Kaip atrodo sergančiųjų glaukoma regos nervas?

Normaliai regos nervo diskas atrodo kaip gelsva apvali dėmė su aplink ją esančiu nedideliu žiedu, sudarytu iš nervinių skaidulų. Regos nervo diske yra nedidelė duobutė, kuri neužpildyta nervinėmis skaidulomis ( 2 pav. ). Glaukoma sergančio žmogaus nervinės skaidulos yra suardytos, todėl ir optinio nervo duobutė yra gerokai didesnė ( 3 pav. ). Ypač svarbu, kai randamos skirtingo dydžio duobutės abiejose akyse.

Akipločio tyrimas

Kitas svarbus tyrimas, leidžiantis įvertinti regos nervo būklę, yra akipločio tyrimas. Šis tyrimas parodo, kaip regos nervas geba pernešti vaizdinę informaciją iš įvairių tinklainės sričių į smegenis. Dauguma pacientų nemėgsta akipločio tyrimo, kadangi dažniausiai jis yra ilgas, varginantis ir nuobodus. Tačiau šis tyrimas yra labai svarbus nustatant glaukomą, taip pat jis leidžia akių gydytojui spręsti, ar liga progresuoja, ar ne.

Kas sukelia glaukomą?

Tai nėra galutinai aišku. Dažnai, tačiau ne visada, regos nervo pažeidimą sukelia padidėjęs akies vidinis spaudimas. Tuomet ligą sustabdyti ar bent pristabdyti galima, sumažinus akies spaudimą. Tai galima padaryti lašinant lašus, gydant lazeriu ar atlikus akies operaciją. Tačiau kartais, net ir sumažinus akies spaudimą, regos nervo pažeidimas progresuoja. Kodėl taip atsitinka, nėra dar žinoma. Visame pasaulyje sutelktos didelės medikų jėgos, kad išsiaiškintų šias priežastis ir atrastų naujus gydymo metodus regos nervui apsaugoti.

Beveik visi akies pažeidimai, susiję su senėjimu, uždegimu, kraujavimu, sužeidimu, augliu ar apsigimimu, gali sukelti akies spaudimo padidėjimą. Tačiau daugeliu glaukomos atsiradimo atvejų, tokių priežasčių nustatyti nepavyksta – tuomet tokia glaukoma vadinama pirmine atviro kampo glaukoma. Tokie ligoniai sudaro apie 85 % visų sergančiųjų glaukoma. Kitais atvejais akis gali būti neįprastai maža ar turėti kitų anatomijos ypatumų. Visa tai sąlygoja uždaro kampo glaukomą. Tokių ligonių yra apie 15 %.

Yra aprašyta daugiau kaip 50 skirtingų mechanizmų, didiančių akispūdį, tačiau visi jie sąlygoja vienodus regos nervo pažeidimus. Glaukomos gydymas ir tikslas – sumažinti akies spaudimą iki saugaus dydžio, užkirsti kelią tolimesniam regos nervo pažeidimui.

Kaip glaukoma gydoma?

Dauguma sergančiųjų glaukoma turi nuolat lašinti akispūdį mažinančius lašus. Kiek kartų per dieną reikia lašinti – nurodo akių gydytojas. Labai svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų ir lašinti vaistus vienodais laiko tarpais kasdien. Jei baigėsi vaistų buteliukas, tai nereiškia, kad liga jau išgydyta. Glaukoma – tai liga visam gyvenimui! Vykstant į kelionę, komandiruotę ar atostogauti, reikia nepamiršti pasiimti vaistų.

Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei, vartojant vaistus, atsirado dusulys, širdies retas plakimas,
kartaus skonio jutimas, akių deginimas, niežėjimas, ašarojimas, galvos skausmas, pykinimas, vokų dirginimas.

Jeigu, net ir pavyzdingai lašinant lašus, akispūdžio sureguliuoti nepavyksta, tuomet atliekamos lazerinės ar chirurginės operacijos.

Glaukoma gali būti „šeimos liga”.

Glaukoma nėra užkrečiama liga, tačiau ja gali sirgti daugelis šeimos narių. Todėl sergančiųjų artimieji giminės turėtų būti tikrinami akių ligų gydytojo bent 1 kartą per metus, nors regėjimo sutrikimais jie ir nesiskundžia.

Įspėjamieji požymiai, verčiantys kreiptis į gydytoją

Kadangi glaukoma yra klastinga liga ir jos pradžia būna nepastebima, todėl, atsiradus bent vienam šių požymių, reikėtų nedelsiant kreiptis į akių gydytoją:
aplink šviesos šaltinius matote spalvotus žiedus;
pajutote, kad Jūsų regėjimo laukas siaurėja;
dažnai keičiate akinius, tačiau gero matymo vis tiek nėra;
blogai matote prieblandoje;
jums kartojasi neaiškaus matymo epizodai;
jus vargina akių ar galvos skausmai, ypač po TV žiūrėjimo tamsiose patalpose.