Mollers

Chorioiditas

Kraujagyslinio dangalo ligos . Tuberkulioziniai chorioiditai, užpakaliniai uveitai

Šios etiologijos chorioiditai būna trijų formų.

1. Chorioididis solitarius. akies dugne atsiranda balsvas ar gelsvas maždaug 2-3 mm židinys. Tinklainė ties židiniu pakilusi, židinio ribos neryškios (XXXV pav.).

2. Chorioiditis milliaris. Apie 20% ligonių, sergančių miliarine tuber­kulioze, turi pakitimų gyslainėje. Akies dugne matyti gelsvi (neryškiomis ribomis) maži židinėliai. Jie atsiranda visi iš karto, tuo ir skiriasi nuo diseminuoto chorioidito, kuriuo sergant židiniai atsiranda įvairiu laiku. Gydant židinukai rezorbuojasi, jų vietoje gyslainė atrofuojasi, matyti gelsvi, pilkšvi riboti randiniai ploteliai.

3. Chorioiditis disseminata. Tai apskriti ar netaisyklingos formos židiniai išmėtyti po visą akies dugną. Ligos eiga lėta, su paūmėjimais. Kart­kartėmis atsiranda vis naujų židinių, Kol makulinė sritis ligos nepaliesta, rega – gera, tik akiplotyje atsirandą skotomų.

Diagnozuojant tuberkuliozinį uveitą reikia įvertinti pakitimus akyse, bendrą ligonio būklę, rentgenologinius bei laboratorinius tyrimus, tuber­kulino reakcijas.

Gydymas: bendras specifinis, desensibilizuojantis. Jis priklauso nuo bendros ligonio būklės. Reikia stiprinti ir visą organizmo atsparumą. Vietiškai taikomi medikamentai: sušvirkščiamas streptomicinas po 25 000 – 50 000 VV parabulbariai. Esant indikacijoms, naudojami ir kiti anti­biotikai. Mažiau skausmingas vietinis vaistų panaudojimo būdas – fizio­terapija: elektroforezė, fonoforezė. Galima naudoti uždegimą mažinan­čius hormonus. Gydoma tol, kol išnyksta uždegimo požymiai, lieka riboti randai.