Žvairumas – tai tokia būsena, kai akys matomą vaizdą negali sulieti į vieną, t.y. praranda binokulinį (abiakį) matymą. Tokie žmonės žiūri tik viena, dešine ar kaire, akimi. Žvairumo gydymo tikslas – abiakis žiūrėjimas, kad kiekviena akimi matomas vaizdas susilietų, o ne vien kosmetinio defekto pašalinimas.
Žvairumas būna įvairių tipų. Jis gali būti pastebėtas kūdikystėje iki 6 mėnesių amžiaus ar vėliau bei suaugusiems. Žvairumas turi būti neatidėliotinai gydomas akių ligų gydytojų – strabologų specialiuose kabinetuose ar stacionaruose. Strabologas – akių ligų specialistas, diagnozuojantis žvairumą ir gydantis žvairuojančiuosius.
Gydomasi visus metus
Žvairuojančių gydymas yra ilgas ir kruopštus darbas. Jis efektyvus vaikų amžiuje tik tada, kai tėvai rūpestingai vykdo gydytojų nurodymus, stropiai atlieka paskirtus pratimus, sistemingai lankosi žvairuojančiųjų gydymo kabinetuose, o namuose rūpinasi, kad vaikas teisingai atliktų jam paskirtas gydymo užduotis, skiria vaiko gydymui reikalingą dėmesį ir nenuolaidžiauja užgaidoms.
Dažnai žvairumo atveju vienos ar net abiejų akių rega būna nepakankama, todėl skiriami akiniai. Tačiau vien jie ne visada padeda, todėl reikia geriau matančią akį dengti, priverčiant vaiką žiūrėti blogiau matančia akimi. Tokiais atvejais sunkiausias uždavinys – įtikinti vaiką, jog būtina iškęsti nepatogumus, kad tai yra neišvengiama, laikina ir ateityje bus naudinga. Tėvai turi būti ypač reiklūs ir žinoti, kad tik ankstyvame amžiuje galima ištaisyti blogiau matančios akies regą, jei ją treniruosime, uždengę geriau matančią akį.
Žvairumo gydymo kabinetuose ligoniai atlieka įvairius pratimus, kurie sudaro galimybę abiejų akių vaizdą sulieti į vieną. Šiems pratimams naudojami įvairūs aparatai. Kai abiakis vaizdas susilieja, galima tikėtis stereomatymo (giluminio matymo), t.y. sugebėjimo matyti aplinkinius daiktus trijuose matmenyse. Ši savybė padeda tiksliau įvertinti objektų atstumą.
Galimybių pasveikti yra
Žmogus, kuris normaliai mato, sugeba sulieti abiejų akių vaizdus į vieną, įvertinti aplinkinių daiktų nuotolį, gali įgyti bet kokią norimą specialybę ir pasirinkti mėgstamą profesiją. Žvairumo atveju, kai aplinkiniai vaizdai ir objektai matomi viena akimi, profesijos pasirinkimas yra ribotas.
Žvairuojančiųjų gydymo kabinetai yra Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Akių ligų gydytojas, įtaręs žvairumą, privalo siųsti ligonį gydytojo strabologo konsultacijai, o pastarasis nusprendžia, kur ir kaip toks ligonis bus gydomas.
Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikoje konsultuojami ir gydomi pacientai iš visos Lietuvos. Didžiausią nuostabą ir susirūpinimą kelia tai, kad kai kuriose gydymo įstaigose žmonės neteisingai informuojami apie tolesnį gydymą. Pavyzdžiui, iš kai kurių Lietuvos miestų atvykę žvairuojantieji teigia: jiems buvo pasakyta, kad geresnė medicinos pagalba nebegali būti suteikta, todėl vietos gydytojai jų nesiuntė į Kauno medicinos universiteto Akių ligų kliniką. Šie ligoniai turėtų žinoti, jog yra specialistų, galinčių jiems padėti. Tereikia reikalauti siuntimo ar be jo vykti į Kauno medicinos universiteto Akių ligų kliniką (Respublikinį akių ligų centrą), kur dirba kvalifikuoti akių ligų specialistai, strabologai, ir bus suteiktas efektyvus gydymas.
Aldona BLUŽIENĖ
Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikos profesorė
